Keliavimo Estijoje malonumai
Mūsų pašnekovė Silvija Dubakaitė – neseniai Estiją su draugų kompanija autostopu aplankiusi mergina. Kaip patiriant kuo mažiau išlaidų pamatyti daugiau? Kodėl nepažindami artimų Lietuvai šalių taip veržiamės į tolimus kraštus? Apie tai papasakos drąsi keliautoja autostopu.
Šiuolaikiniai keliautojai apsėsti tolimų, egzotiškų kelionių bumo. Kaip gimė idėja vykti į mūsų kaimynines šalis Latviją ir Estiją?
Tikrai taip, dabar gana populiaru vykti bet kur, tik ne pas kaimynus (šypsosi). Mano pusseserė, kuri su savo sužadėtiniu neseniai apkeliavo beveik visą pasaulį autostopu (aut. past. turizmo forma: keliaujama pakeliui važiuojančiais automobiliais), parašė vieną vakarą „Ar norėtum keliauti į Estiją? Tau tai bus gera praktika prieš keliones ateityje“. Nebūčiau aš, jei nesutikčiau ekspromtu kažkur keliauti – juk nuotykiai, naujos pažintys, pokalbiai, draugų tikrojo veido pažinimas, iššūkiai, dainos, vėl iššūkiai, orų ir maisto kaita, neaprėpiami vaizdai yra nepakartojama patirtis. Tad sutikau didelėmis spindinčiomis akimis, kad esu pasiryžusi leistis į nuotykius! Nors tuo metu net neįsivaizdavau, kas laukia.
Po pastarųjų įvykių Lietuvoje tiek keleiviai, tiek vairuotojai keliuose elgiasi kiek atsargiau su nepažįstamaisiais. Ar tai galima pastebėti ir Latvijoje, Estijoje? Kuo Tave žavi kelionės autostopu?
Taip, Lietuvoje įvykusių nelaimių pasėkmės matosi tranzuojant – dažnas tik nusišypso ir nuvažiuoja arba rodo iksą, reiškiantį, kad neims. Ne kartą yra tekę laukti po valandą, pusantros tose vietose, iš kurių anksčiau pakeleivinga mašina paimdavo per 10-15 minučių. Latvijoje ir Estijoje vairuotojai keliautojus paveža dažniau. Taip pat akivaizdus amžiaus skirtumas – nuo studentų iki tikrai garbaus amžiaus senolių, kurie siūlo pavežti net ir truputį – 5,10,15 km, kas yra didžiulė palaima. Juk ne kiekvienas pavargęs keleivis nori žygiuoti 15km! Latviai ir estai retai kada tyli važiuodami – dažniausiai autostopu važiuojančius ima patys kažkada tranzavę ar norėję tranzuoti žmonės. Jiems labai įdomu pasikalbėti, sužinoti Tavo istoriją.
Kuo žavi kelionės autostopu? Ogi viskuo! Juk taip įdomu yra vien pirštą iškelti. O kai atsibosta stovėti viena ir ta pačia poza, prasimanai visokių „kregždučių, balerinų, maldautojų, sportininkų…“ figūrų ar žingsnelių – ir pačiam linksmiau ir dar žmonės važiuodami atsižvelgia. (Pvz. Jei šalta, vairuotojai sako „Sustojau, nes mačiau, kaip šokinėjot. Matosi, kad šalta, net garas eina.“) Kartas įsėdus į nepažįstamojo automobilį būna nedrąsu, bet vis kažkaip pralaužt ledus reikia – pasipasakoji, žmogaus paklausinėji. Manau, kad bet kokie pokalbiai keliaujant praturtina tavo paties žinias, o kur dar laikas, nepastebėtai praskriejęs keliaujant, nesvarbu, važiavai tuos 10 ar 100 kilometrų. Naujos pažintys, ryšiai, gal net simpatijos. Žmonės linkę dalintis savo įspūdžiais, duoda nemažai patarimų, kur kaip keliauti, ką ten veikti, ko paskanauti, kaip elgtis ar nesielgti. Tikrai būna malonu klausytis, dalintis ir savo įspūdžiais, semtis naujovių, ausys nespėja visos informacijos sugauti, o pasiekus kelionės tikslą dažnai net nesinori išlipti. Taigi, autostopas žavi savo galimybėmis apsikeisti informacija, sužinoti šalies kultūros, istorijos elementų, susirasti pažinčių, pamatyti naujų vietų, kurių neišeina aplankyti, kai kišenės tuščios.
Papasakok, ką pamatei Estijoje? Ką rekomenduotum pamatyti studentui, kurio kišenėse švilpauja vėjai?
Mūsų planas buvo toks: keliauti iš Vilniaus per Latviją ir Estiją ir persikelti keltu iš Estijos į antrą pagal dydį jos salą – Hiiumaa. Taigi, apsilankėme joje. Aišku, planus teko kiek pakoreguoti, bet nukrypti nuo tikslo vis tiek nebuvo didelės galimybės. Svarbu ir tai, kad keliavome ne į didmiesčius, o į gamtą.
Hiiumaa sala turtinga savo kraštovaizdžiu – veši stuomeningos ir tiesios pušys, eglės, ypač kadagynai. Sala turi pelkynų, daug priėjimų prie Baltijos jūros ir gausią miško gyvūnų, paukščių įvairovę. Matėme nemažai stirnų, girdėjome kaukiant vilką. Kartais pasijauti kaip Lietuvoje, dėl miškų gausos, tik vis tiek kažkas netaip – jei esi šiauriau, tai jaučiasi.
Rekomenduočiau keliauti tuo pačiu keliu, kaip ir aš su draugais, ir, jei leistų galimybės, pamatyti dar daugiau. Kelionė prasidėjo nuo kelto uosto Heltermaa ir kilom į Kardla miestą. Visas maršrutas buvo toks: Kardla- Lehtma – Tahkuna – Kopu – Ristna tuletorn – Kopu tuletorn – RMK Klurikoja metsaonn – Kardla – Kassari kabel – Saare tirp – RMK Kapasto metsaonn – Orjaku sadana sihi ulemine tulepaak – Suuremoisa – Heltermaa.
Taigi, pagrindiniai dalykai, kuriuos rekomenduočiau pamatyti:
- Salos švyturiai. Per dieną pasisekė aplankyti tris. Galima apžiūrėti jų vidų ir užkilti į viršų pamatyti panoramos. Šis turistinis objektas atidaromas nuo gegužės mėnesio, todėl euroblogas.lt skaitytojai jau turės galimybę įeiti į vidų. (Pirmasis – Takhuna, antrasis – Kopu trečiasis – Ristna).
- Militaristikos muziejus – pabuvome tik vienam bunkeryje ir pabūklų stovėjimo vietoje, tačiau tikrai rekomenduoju aplankyti.
- Trobelės vidury miškų poilsiui – teko apsistoti dviejose trobelėse. Estijos valdžia stato tokias trobeles – poilsiavietes, kuriose yra praktiškai viskas ugniai užkurti ir maistui išsivirti – malkos, kirvukas, pjūklas, lauko ir vidaus židiniai. Taip pat gultai, stalas. Elektros nerasi (kuo labai džiaugiesi būdamas tokioje vietoje, jei telefono baterija pilna). Rąstiniai namukai – patvarūs, saugūs, neišdarkyti. Visiška atgaiva,palaima ir ramybė nuėjus nemažai kilometrų.
- Iškyšulys – nuostabaus grožio, natūraliai Baltijos jūros suformuotas iškyšuliukas. Lengvai nuėjome iki pat pat jo pabigos.
- Malūnai – jų yra gan nemažai, kiekvienas turi savo istoriją.
- Pelkė – kraštovaizdžio dalis, vienas parkelis su pažintiniu taku. Galima pamatyti labai daug paukščių, užkilti į pažintinius bokštelius,iš kurių viršaus atsiveria visa panorama.
Sakoma, tikrą draugą pažinsi kelionėje. Kaip sekėsi tau ir tavo kelionės draugams?
Šis teiginys yra visiška tiesa. Kai bendraujame su draugais, atsiskleidžia vienokios jų savybės. Tačiau norint iš tiesų juos pažinti, patariu kažkur išvykti! Tai proga išbandyti savo kantrybę, įjungti loginį mąstymą, o draugai tikrai atsiskleis įvairiausiai rakursais. Taip jau nutinka ir natūralu, kad bendražygiai ne visuomet būna tokie, kokius įsivaizduoji dar prieš kelionę. Sakoma, kituose pastebi tai, ką pats turi. Kelionės – puiki galimybė pažvelgti į save ir susimąstyti dėl savo įvairių charakterio savybių bei stengtis jas keisti.
Kai nori pataupyti, dažnai prarandi ir vieną iš kelionių akcentų – maisto ragavimą. Nors ir šalia esančios, bet mūsų kaimynės turi skanią virtuvę. Kaip taupant paragauti kitų šalių virtuvės?
Kai turi pilną kuprinę maisto, tai jo atsargos kelionės metu senka gana sparčiai (juokiasi). Tarp keliauninkų yra paplitęs „konteineriavimo“ būdas: maisto prekių parduotvės besibaigiant produktų galiojimui daug maisto išmeta į konteinerius, stovinčius už jų. Jei jie būna nerakinami – valio! Tik eik ir rinkis iš plataus asortimento. Žinoma, ne mišrainių ar pieno, bet vaisių, duonos, kruopų tikrai galima rasti. Jeigu situacija visiškai beviltiška, galima bandyti eiti į restoranus ir ten prašyti kokio kąsnelio, bet vargu bau būsite apdovanoti būtent tradiciniais patiekalais. Be to, jei tikrai labai norisi, geriau pasitaupyti kelis eurus (juk jau neišleidžiate kurui!) ir nueiti paragauti tradicinio patiekalo į vietinę kavinę.
Euroblogas.lt skaitytojai laukia patarimų, kaip pakeliauti, neišleidžiant daugybės pinigų.
„Neišlaidauti“ reiškia susiplanuoti išlaidas, kad ir kiek pinigų turėtumėte. O jų vis tiek reikės – maistui, nenumatytiems atvejams, susisiekimui, pavyzdžiui, kelto bilietams ir panašiai. Pamatysite, kad neverta pirkti visko, kas šauna į galvą vos pamačius parduotuvę.
Kitas dalykas – autostopas. Susitaupo tikrai daug pinigų, o gauni dar daugiau patirčių. Pirmuosius kartus siūlau keliauti bent dviese. Vieną žmogų pakeleivingi automobiliai ima lengvai, du – neblogai ir kuo didesnis keliautojų skaičius tuo sunkiau.
Taip pat siūlau naudotis Couchsurfing‘o programa, kurioje galima rasti draugiškų vietinių gyventojų, kurie leidžia apsistoti jų namuose. Tai ne tik kad pastogė nakčiai, bet galima paklausinėti svetingų žmonių apie vietos kultūrą, istoriją, sužinosite lankomas vietas.
Kiekvienas turi savo mėgiamą keliavimo būdą, tas mane labai žavi – vieni pasiima tik pasą, porą eurų ir antrus marškinėlius, kiti – prikrautą kuprinę. Dėl daugiau patarimų galite klausti manęs, taip pat nukreipsiu jus į visą pasaulį autostopu apkeliavusius draugus, kurie patyrė pačių įvairiausių įspūdžių! Jei nenorite išvykti iš Lietuvos ir aplankyti čia esančius įvairius objektus ar pamatyti gamtovaizdžio, visada galite prisijungti prie Vilniaus universiteto žygeivių klubo, pasidomėkite ir nueikite pasivaikščioti į žygius. Linkiu ir jums atrasti keliavimo (ir ne tik autostopu) džiaugsmus!
Ačiū už pokalbį,
Greta Janulytė
Tomo Algirdo Galinio ir Valdo Seniutos nuotraukos
Euroblogas.lt 
Vienas atsakymas į “Keliavimo Estijoje malonumai”
Matosi kad poziuris i gyvenima yra infantilus, ji nesuvokia ir net nebando galvoti apie neigiamas keliavimo autostopu puses. As cia matau tik nesubrendusios, tusciai kliedincios vistos paistalus. Pries 20m ir as taip masciau, jai dar daug kas pries akis, visiskas daigas dar. Maksimalizmas yra gerai, bet tik pamatuotas ir empiriskas.
PatinkaPatinka