ES27 šiandien: progresyvieji estai ima stabčioti ir net sukti atgal

Estija dar visai neseniai buvo laikoma „sveikiausia“ Europos ekonomika ir progresyvia šalimi, siūlančia net galimybę apsigyventi joje virtualiai. Šiandien estai apgailestauja, kad daugiausia dirba švedų ar suomių kompanijoms, nors ir nebėra pigios darbo jėgos kraštas, o kartu ieško naujų idėjų e-valstybei ir net galvoja apriboti balsavimo internetu galimybes. Bet didžiausias iššūkis netolimai ateičiai – liepą prasidedantis pirmininkavimas Europos Sąjungos (ES) Tarybai.

725

Ekonomika – ne didžiausias galvos skausmas

Lėti, bet visuomet žingsniu toliau už kitas Baltijos valstybes – tokį estų įvaizdį susidarę daugelis lietuvių. Jis – ne iš piršto laužtas. Mūsų kaimynai išties ne tokie emocingi net kaip šiaurės italais kartais pavadinami lietuviai, ką jau kalbėti apie tikrus italus, graikus ar turkus. Gal todėl, kad energiją eikvoja ne ginčams ar pokalbiams apie nieką prieš užsisakant picą ir vėliau atsisveikinant prie picerijos durų?

Vien per 2011 metus Estijos ekonomika paaugo daugiau nei 8 proc. Dabar augimas, žinoma, kur kas lėtesnis. „Ūkio situacija dabar nėra bloga, – tvirtina estų žurnalistas Argo Ideonas. – Bet, atrodo, mūsų ekonomikos modelis atsitrenkė į sieną – daugiausia teikiame paslaugas kompanijoms, veikiančioms Suomijoje, Švedijoje ir pan. Kadangi algos auga, Estija nebėra šalis, kur galima rasti pigios darbo jėgos gamybai. Geografinė vieta – greta Suomijos ir Švedijos – taip pat nėra didelis privalumas, kadangi gamyboje naudojama vis daugiau robotų, kuriems nereikia mokėti algos ir kurie gali veikti bet kur“.

Argo Ideon

Žurnalistas Argo Ideonas

Pašnekovo įsitikinimu, dabar Estijai reikia galvoti apie aukštos pridėtinės vertės ekonomikos modelį, bet kaip jį įgyvendinti realybėje, mažai kas turi idėjų.

Nepaisant to, ekonominė situacija – ne didžiausias estų galvos skausmas. Prieš gerą pusmetį atliktos Eurobarometro apklausos rezultatai parodė, kad pirmiausiai susirūpinimą jiems kelia sveikatos ir socialinė apsauga (taip teigė du iš penkių apklaustųjų). Tik trečdaliui nerimą kelia ekonominė situacija, ketvirtadaliui – nedarbas. Kas penktas nurodė menkas pensijas ir imigraciją, truputį mažiau – augančias kainas, kas dešimtas – mokesčius, dar mažiau – švietimą. ES lygiu didžiausių problemų trejetas atrodė taip: nedarbas, imigracija ir ekonominė situacija.

Jungtinių Tautų pernai paskelbtame Žmogaus socialinės raidos indekse Estija užėmė 30-ą vietą (Lietuva – 37-ą) iš 188. Estija šiame sąraše nuolat kilo nuo 1990-ųjų, pavyzdžiui, numanoma gyvenimo trukmė pailgėjo nuo 69,4 metų iki 77 metų.

Statistika rodo, kad vidutinė pensija nuo 277 eurų 2012-aisiais per ketvertą metų pakilo iki 340 eurų. Vidutinė alga pernai siekė 1 146 eurų (7,6 proc. daugiau nei ankstesniais metais).

„Šie duomenys atrodo neblogai, bet sveikatos priežiūros sistema ir socialinė apsauga nuolat yra karštų diskusijų temos, – su minėto tyrimo rezultatais sutinka A. Ideonas. – Nesena apklausa parodė, kad sveikatos priežiūros kokybė žmones tenkina, bet problema yra prieinamumas. Eilės pas gydytojus per ilgos. Nerimą kelia sveikatos apsaugos finansavimo tvarumas, kalbama apie medikų streiką, per kurį būtų reikalaujama padidinti finansavimą“.

761

Išsigando pabėgėlių

Interneto enciklopedija apie Estiją sudarė tokį didžiausių šalį pastaraisiais dešimtmečiais kamavusių problemų sąrašą:

– visuomenės vesternizacija – taip lenkų sociologas Piotras Sztompka pavadino buvusias sovietų bloko šalis apėmusius socialinius pokyčius (kitokį gyvenimo būdą, ryšių su istoriškai pažįstamu europietišku būdu įgyvendinti politiką ir organizuoti verslą, europietiškų kultūros normų atkūrimą, toleraciją ir minties, kalbos, sąžinės bei religijos laisvę);

– pokyčiai ekonomikoje;

– nedarbas ir socialinės problemos;

– socialinis sluoksniavimasis;

– reformos švietimo sistemoje;

– demografinės problemos.

Bet įsibėgėjus XXI amžiui kilo naujų ir visai kitokių iššūkių. Antai pernai kas penktas Estijos pilietis didžiausia šalies problema laikė pabėgėlius ir tik kas dešimtas – nedarbą. Apklausą atlikusios bendrovės „Turu-Uuringute AS“ atstovė Karin Reivart šiuos rezultatus pavadino kontraversiškais, mat tuomet į Estiją dar nebuvo atvykęs nė vienas pabėgėlis iš tų, kuriuos valstybė įsipareigojo priimti pagal ES nustatytą kvotą.

811

„Tai reiškia, kad Estiją pasiekianti informacija apie neigiamus pokyčius Europoje lėmė, jog žmonės ėmė stipriai bijoti masinės imigracijos“, – pažymėjo tyrėja. Ji pridėjo, kad klausimai buvo atviri – žmonės patys galėjo nurodyti problemas, o ne rinktis iš pasiūlytųjų. Imigracija ypač baugino jaunimą, labiau – estus, o ne rusų tautybės piliečius.

A. Ideono žodžiais, iki kovo vidurio į Estiją buvo perkelta ir apgyvendinta 120 pabėgėlių, daugiausia – iš Sirijos ir Irako. „Jie nėra pirmų žiniasklaidos puslapių tema, bet būta keletas daug dėmesio sulaukusių incidentų šeimose. Pavyzdžiui, pernai lapkritį siras pririšo savo žmoną prie karšto radiatoriaus ir apipylė ją degiu skysčiu, grasindamas padegti, – pasakojo estas. – Neigiamą visuomenės nuomonę neabejotinai sustiprino ir atvejis, kai prieš metus imigrantas iš Tuniso Taline nužudė žmoną estę. Teismas jį pripažino kaltu ir nuteisė 15 metų nelaisvės.“

Savaitraštis „Eesti Ekspress“ neseniai paskelbė, esą imigrantai šioje šalyje yra nelaimingi, nes jaučiasi vieniši, nemoka vietos kalbos, jie atsiduria prastoje ekonominėje situacijoje ir sulaukia kur kas mažiau finansinės paramos nei, pavyzdžiui, Vokietijoje atsidūrę pabėgėliai. Tiesa, Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisaro ataskaitoje nurodyta, esą kalbinti pabėgėliai išreiškė norą likti Estijoje ir integruotis į visuomenę.

813

Elektroninis balsavimas nebežavi

Apklausos rodo, kad vos 1 proc. gyventojų didžiausia Estijos problema laiko homoseksualų partnerystės įteisinimą nuo 2016 metų pradžios ir seksualines mažumas. Lietuvoje taip galvojančiųjų dalis greičiausiai būtų didesnė. Taip leidžia manyti ir Tarptautinės lesbiečių, gėjų, biseksualų, transseksualų bei interseksualų teisių organizacijos „ILGA-Europe“ ataskaita, kurioje mūsų šalis dalijasi 39-40 vietas su Latvija tarp 49 valstybių. Tiesa, aktyvistai tvirtina, esą nekokią vietą reitinge lėmė ne bendra visuomenės nuotaika, o įstatymų bazės trūkumai.

Dar nepriimti teisės aktai, reikalingi Registruotos partnerystės įstatymui įgyvendinti, taigi kyla įvairių problemų ir realiai tokios partnerystės kol kas neįmanoma įregistruoti. „Dėl dabartinės parlamento sudėties šių teisės aktų priėmimas sunkiai tikėtinas, – pažymėjo A. Ideonas. – Kamuolys šiuo metu yra teismų pusėje. Sprendimą pripažinti dviejų vyrų santuoką, sudarytą Švedijoje, sukritikavo parlamente atstovaujama konservatyvi partija EKRE.“

Pašnekovo žodžiais, sausį nedidelis konservatyvus „smegenų centras“ (think-tank) „Ühiskonnauuringute Instituut“ užsakė visuomenės nuomonės apklausą, kurią atliko jau minėta „Turu-Uuringute AS“. 56,6 proc. respondentų nepritaria tos pačios lyties asmenų partnerystei. Apklausa sulaukė nemažai kritikos, o daugelis sociologų rezultatus įvertino kaip nepatikimus.

„Mano galva, dešinieji politikai šią temą nuolat išlaiko viešumoje, nes vertina ją kaip įrankį užsitikrinti panašiai manančiųjų paramą. Tiesa, radikalesni LGBT aktyvistai elgiasi panašiai. Žiniasklaidos dėmesys jai atrodo neproporcingai didelis“, – kalbėjo A. Ideonas.

806

Estija sudaro progresyvios šalies įspūdį ne vien dėl įteisintos galimybės įregistruoti tos pačios lyties asmenų partnerystę (net jei tai iki šiol vargiai įgyvendinama), bet ir dėl galimybės virtualiai tapti jos gyventoju ar balsuoti internetu, estų kartu su kolegomis iš Švedijos bei Danijos sugalvota pokalbių programa „Skype“ ir pan.

Anot pašnekovo, dabar svarstoma, kur rasti naujų idėjų. Kalbama apie būtinybę įgyvendinti skaitmenines naujoves ne tik viešajame sektoriuje, bet ir pramonėje. Neseniai Mokesčių ir muitų taryba pristatė inovatyvų sprendimą mažoms įmonėms, kad mokėdamos atlyginimus šios galėtų nebepildyti specialių mokesčių formų – tai bus padaryta automatiškai.

Elektroninis balsavimas, sulaukęs nevienareikšmių vertinimų, taip pat diskutuojamas. Valdančioji Centro partija, jį kritikuoja. Kituose rinkimuose galimybė balsuoti internetu, A. Ideono spėjimu, greičiausiai bus apribota, bet visai nepanaikinta.

„Yra dar dvi karštos temos: liepos 1 dieną prasidėsiantis pirmininkavimas ES Tarybai ir Estijos nepriklausomybės 100-mečio minėjimas kitų metų vasario 24-ąją. Abi sulaukia daug visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio“, – teigė A. Ideonas.

Eglė Zicari

Autorės nuotr.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

%d bloggers like this: