ES27 šiandien: Ispanijos paveikslą piešia jauni žmonės
Kas jums yra Ispanija? Nesibaigiantys paplūdimiai, kaitri saulė, tapos, „Estrella“ alus, paelja, siesta, šokiai viduryje gatvės, futbolas, nesibaigiančios fiestos ir smagus gyvenimas? Tikriausiai tokia Ispanija atrodo daugeliui iš šono, turistams, nešiniems lagaminais, kuriuose vietą randa maudymosi kostiumėliai, paplūdimio šlepetės ir kremai nuo saulės su maksimalia apsauga.
Bet Ispanija – ne tik kurortai. Ispanija turi 46 su puse milijono gyventojų, pagal šį rodiklį ji septinta visoje Europoje. Ispanija tai 17 autonominių regionų ir 2 autonominiai miestai. Tai dykumos ir žaliuojantys miškai, kalnai ir lygumos išsibarsčiusios tarp Atlanto vandenyno ir Viduržemio jūros. Tai miestai, kurių istorija neatsiejama nuo arabų kultūros, ir gimtinė daugeliui visame pasaulyje žinomų žmonių, tokių kaip Salvadoras Dali, Pablo Picasso, Penelopė Cruz, Enrique Iglesias, Antonio Banderas, Rafaelis Nadalis, Miguelis de Servantes, Diego Velazquez ir be abejo, daugeliui kitų, kurių pavardes jūs žinote ir gal būt pasipiktinote, kad jų nepaminėjau.
Taigi tokia didelė ir sunkiai apibūdinama dėl savo įvairovės Ispanija pastaraisiais metais turi ir kuo džiaugtis ir dėl ko nerimauti. Kalbėjausi su keliomis merginomis vienaip ar kitaip susijusiomis su Ispanija. Visos jos studijuoja Europoje ir visos jos įžvelgia tiek gerų, tiek blogų dalykų.
Aplinkosauga ir vandens stygius
Mari Loli Fernandez
Ispanė Mari Loli Fernandez, studijuojanti socialinę komunikaciją Madride, buvo kone pesimistiškiausiai nusiteikusi kalbėdama apie savo gimtinę. Ji tikra, kad Ispanijoje negyvens ir yra įsitikinusi, nors ir nebūtinai pagrįstai, kad svetur labiau rūpinamasi žmonėmis, o politikai yra ne tokie korumpuoti. Kaip vieną didžiausių šalies problemų magistratūros studentė įvardina aukštą jaunimo nedarbo lygį, kurį Europos sąjungoje lenkia tik Graikija, ir ilgalaikes aplinkos problemas, tokias kaip užterštumą ar rūšiavimą.
Rūta Viskantaitė
Mari bakalauro diplomą gavo Mursijoje, mieste, kuris vietinių gyventojų vadinamas europietiška Sachara, bent jau taip pasakoja Rūta Viskantaitė, ten praleidusi pusę metų. Šis regionas skaudžiai išgyvena vandens krizę: „Čia gyvenantys moka brangiausiai už vandenį visoje Ispanijoje. Žmonės kasa nelegalius šulinius, ūkininkai patiria didelius nuostolius. Gali atrodyti, kad visa Ispanija tiesiog žaliuoja, bet iš tiesų Mursija yra panašesnė į dykumą. Mieste pilna vietų, išklotų dirbtine žole. Vanduo čia tikrai taupomas, pastatuose pilna ženklų, raginančių atsakingai jį naudoti,“ – pasakoja Rūta. Užterštumas ir vandens stygius išlieka rimta Ispanijos problema, nors miestuose daug kur stovi rūšiavimui skirtos šiukšliadėžės ir šalis stengiasi kovoti su tarša ir vykdyti aplinkosaugai palankią politiką.
Švietimo sistema ir jos spragos
Aira Garcia Lacarta
Tuo tarpu iš Barselonos kilusi Aira Garcia Lacarta šiuo metu studijuoti išvykusi į Olandiją. Po studijų norėtų sugrįžti, bet gyvenimui Ispanijoje gali sutrukdyti Mari jau įvardinta problema – nedarbas: „Aš pasiilgstu savo pasitikėjimo kalbant ispanų kalba, ir jei galiu prisidėti prie gyvenimo Ispanijoje gerinimo, kodėl gi ne? Tačiau aš nežinau ar galėsiu tai padaryti, aš noriu sugrįžti po mokslų baigimo, bet jei jausiuosi žlugusi profesine prasme, aš kelsiuosi gyventi kitur“. Paklausta, ko galėtų pasimokyti ispanai iš olandų, Aira pamini švietimo sistemą, kuri, jos manymu, iš dalies ir sukelia krizę ne tik darbo rinkoje, bet ir apskritai yra priežastis daugelio sekančių problemų: „Olandijoje, kad ir kur nueitum – į parduotuvę, prekybos centrą, nesvarbu – žmonės visuomet geranoriški ir profesionalūs, tu nematai paniurusių veidų, nes visi užima poziciją, kurią nori užimti. Taip atsitinka dėl jų švietimo sistemos, kuri skirsto vaikus į tris skirtingas grupes, priklausomai nuo jų akademinių sugebėjimų ir tuo pačiu leidžia siekti išsilavinimo. Mano nuomone, Ispanijoje nėra atitinkamų kriterijų, kas gali patekti į universitetą, o visos kitos išsilavinimo formos neišsilaisvinusios nuo primetamų stigmų“.
Didžioji Ispanijos depresija
Abi ispanės, tiek Mari, tiek Aira, kaip didžiausią pastarųjų metų problemą įvardija 2008 metais prasidėjusią ekonominę krizę, besitęsiančią iki dabar ir vadinamą didžiąja Ispanijos depresija (The Great Spanish Depression). „Nuo 2008 metų Ispanija kovoja su aukštu nedarbo lygiu, vyriausybės skola, o mokesčių mokėtojai turi mokėti už bankininkų neatsakingumą. Subsidijos pablogino gyvenimo kokybę milijonams žmonių, taip pat ir galimybes jauniems, mano kartos žmonėms, kurie pastarąjį dešimtmetį buvo bombarduojami mintimi, kad jų ateitis bus labai sunki. Mes visuomet turime užslėptą spaudimą ir nerimą nieko nerasti ir baigti gyvenimą sužlugdyti,“ – dalinasi mintimis Aira. Situaciją dar labiau blogina politinė padėtis ir nepasitikėjimas politikais. „Vyriausybė paprasčiausiai pavogė viską ką galėjo ir dar daugiau. Dabar viskas brangiau, visi mokesčiai, dalykai, kurie anksčiau buvo nemokami dabar turi savo kainą,“ – sako Mari. Tam pritaria ir Aira: „Politinė sistema korumpuota ir neskaidri. Žmonės, netiki ja, jaučiamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas“.
Anglų kalbos iššūkis
Airai Olandija ne pirma šalis, kurioje ji buvo apsistojusi. Norėdama patobulinti anglų kalbą, ji kurį laiką gyveno Londone, o vėliau keliavo po Rytų Aziją. Ispanams anglų kalba neretai tampa iššūkiu, nes jie yra linkę apsiriboti ispaniškais šaltiniais ir dažnai nemato būtinybės mokytis anglų kalbos. Elena Ezcurra Barcos, į Lietuvą studijuoti atvykusi mergina iš Šiaurės Ispanijos, Pamplonos, sako, kad pirmas dalykas, ko ją išmokė gyvenimas svetur, kad „mes ne visatos centras“ – sako Elena, kalbėdama apie ispanus ir Ispaniją. Rūta Viskantaitė, pusmetį su „Erasmus+“ studijų mainais praleidusi Mursijoje apie ispanų anglų kalbos žinias nusiteikusi kritiškai: „ Žmonės ten beveik nekalba angliškai. Tai galioja ne tik vyresniems žmonėms, bet ir jaunimui“. Jai pritaria ir jos bendravardė Rūta Stakionytė, pusę metų gyvenusi Bilbao mieste, esančiame Šiaurės Ispanijoje: „Gatvėse kalbantis su ispanais tekdavo ir liežuvį palaužyti stengiantis su jais kalbėti ispaniškai, nes jie angliškai kalbėti nelabai ir stengiasi“.
Tai ar gerėja gyvenimas?
Į klausimą, ar situacija Ispanijoje gerėja, ispanių nuomonės išsiskyrė. Elena atsakė palankiai: „Mano nuomone dabartinė situacija žymiai geresnė nei ankstesniais metais, nes ji stabilesnė.“ Nepaisant to mergina nėra tikra ar sugrįš gyventi į Ispaniją, nes dabar jai labai gera ir Lietuvoje. Tuo tarpu Aira šiuo klausimu kritiškesnė: „Net nežinau. Atrodo, kad gerėja, bent jau taip sakoma propagandoje, kurią gauname, bet vis tiek matai, kad, pavyzdžiui, sveikatos priežiūra buvo neigiamai paveikta dėl vyriausybės pajamų paskirstymo ir tai vis dar labai akivaizdu“.
Rūta Stakionytė
Ispanija, turinti milžinišką turizmo industriją, sužavi atvykėlius ir retai kas pamato problemas, apie kurias galima pakalbėti tik su vietiniais ispanais, kurie su tuo susiduria ir seka tiek politinį, tiek ekonominį šalies vystymąsi. O iš šono viskas atrodo taip, kaip ir apibūdino Rūta Stakionytė: „Žmonės dievina savo šalį, kiekvieną vakarą tiek suaugę, tiek vaikai išeina į gatves, į lauko kavinukes ir džiaugiasi gyvenimu, draugų kompanija. Į juos žiūrint atrodo, kad jie problemų neturi. Lietuviams to trūksta, mes ne visada mokame džiaugtis ir vertinti akimirkas. Lietuvoje suaugę po darbų lieka namuose, žiūri televizorių, aptingsta. Ten žmonės sėdėti namuose nemėgsta, net pusryčius dažnai valgo kavinukėse prie namų“.
Kiekvienam Ispanija vis kitokia, nes kiekvienas turime savitą santykį su šia nuostabia šalimi. Nereikia pamiršti, kad dažnai linksmas ispanų būdas nereiškia, kad ekonominė ar politinė situacija ten ideali. Paniurusių lietuviškų veidų mūsų šalyje būtų mažiau, jei imtume pavyzdį iš ispanų.
Giedrė Peseckytė
Autorės nuotr.
Euroblogas.lt 
Parašykite komentarą