Europos entuziazmo banga gali ristis toliau

Pasaulinė finansų krizė neparklupdė, Pietų Europos krizė ar pabėgėlių problema nepalaužė, o netikėtas rinkimų JAV rezultatas ir „Brexit“ procesas dar labiau suvienijo Europos Sąjungą. Stebintys ES politikos raidą sako neprisimeną, kada per pastaruosius kelis dešimtmečius Senojo žemyno aljansas buvo toks vieningas ar turėjo tiek daug energijos imtis spręsti tiek pačios Europos, tiek ir viso Pasaulio problemas.

Žinoma, šalia pasigirsta ir abejojančių „naujosios bangos“ tvarumu bei retoriškai klausiančių, už kiek laiko ji išsikvėps. Prognozuoti tokius dalykus yra labai nedėkingas dalykas, tačiau galima bent jau išvardinti kelias priežastis, kurios leidžia tikėtis, kad Europos energijos ir optimizmo banga auga ir augs:

  1. Naujieji politikai ir atkirtis siauram nacionalizmui. Rinkimų Prancūzijoje rezultatai ryškiausiai parodė, kad optimizmas gali kilti ir iš nemenkos vidinės politinės krizės. Jie taip pat parodė, kad Europos gyventojai, spiriami prie sienos, lieka ištikimi pagrindinėms ES vertybėms ir yra linkę suteikti naują galimybę politikams, kurie žada stengtis labiau tiek dėl savo šalies, tiek dėl viso žemyno sąjungos progreso. Tikėtina, kad ir kitose šalyse vyksiantys rinkimai atspindės tokį visuomenės požiūrį.
  2. Europos savimonės ir vaidmens pasaulyje stiprėjimas. Jungtinių Valstijų administracijos sprendimai ir viešai skelbiami komentarai pagrįstai kelia rūpestį Europos gyventojams dėl tolesnės politinės, gynybinės ir teisinės bendradarbiavimo raidos. Europiečiai mato, kad ateityje daug daugiau dėmesio turės skirti saugumui ir gynybai, išorinių sienų priežiūrai, dvišaliams ES ir kitų pasaulio valstybių susitarimams dėl prekybos ar aplinkosaugos. Santykių krizės nėra, yra regioninis iniciatyvos ir įtakos persiskirstymas, kuris Europos Sąjungos gyventojams reiškia didesnę atsakomybę, bet kartu ir potencialiai didesnį indėlį į visos planetos stabilumą ir gerovę.
  3. „Minkštosios“ politinės galios plėtra. Viena po kitos sekusios krizės Europoje sukėlė abejonių dėl spartaus ES augimo pastarąjį dešimtmetį. Buvo kalbama, kad per daug bandoma „apžioti“. Tačiau plėsdamasi Europos Sąjunga gavo kur kas daugiau nei „augimo skausmus“ ar papildomų išlaidų struktūrinėms reformoms naujosiose šalyse-narėse. Europos Sąjunga įgavo naujos įtakos, platesnę esminių žemyno vertybių aprėptį ir kur kas didesnį ateities augimo potencialą (nepamirškime, kad visose naujosiose ES šalyse ekonomika auga — net jei kai kur lėčiau nei norėtųsi). Todėl labiau glaudinami ryšiai su Ukraina, pavyzdžiui, yra puikus „naujosios bangos“ poveikio pavyzdys.
  4. Kartų kaita ir vertybių tęstinumas. Ryškiausi pokario Europos politikai užleidžia vietą jaunesniems, progresyviems, technologiškai išprususiems ir kartu labai ekologiškai jautriems politikams. Bendras naujosios kartos paveikslas kol kas atrodo labai neblogai: kur kas mažesnis pakantumas biurokratizmui ir korupcijai, ryžtas konkuruoti pasaulinėse verslo ir finansų rinkose, atvirumas ir gebėjimas bendrauti su rinkėjais naudojantis socialiniais tinklais bei tai, ką vaizdžiai galima pavadinti „planetos sąžine“.
  5. Daugiau racionalumo sprendžiant krizes. Derybos dėl „Brexit“ dar tik prasideda, tačiau jau dabar matyti, kad ES šią ganėtinai keblią problemą gali išspręsti kūrybiškai ir su nauda visiems. Iškart po referendumo Jungtinėje Karalystėje buvo manančių, kad tai yra konflikto užuomazga. Taip neįvyko dėl brandaus ES požiūrio į patį procesą: a) ten, kur liečiamos esminės Europos Sąjungos gyventojų teisės ir vertybės, ES į nuolaidas ir kompromisus neis; b) visose kitose srityse ES sieks maksimalios naudos abiems partneriams taip, kad ateityje Sąjunga ir Jungtinė Karalystė galėtų bendrauti taip pat glaudžiai (ar net glaudžiau), nei šiandien bendrauja su, tarkime, Norvegija ar Šveicarija.

Galima rasti ir daugiau „naujosios bangos“ tvarumo požymių, kaip ir prieštaravimų jiems (kad ir „Višegrado inerciją“). Vis dėlto šiandieninė geopolitinė situacija veikiausiai vadintina galimybe, o ne grėsme Europos Sąjungai. Tai, kad ji imasi šia galimybe pasinaudoti yra geriausias pagrindas optimizmui.

Džiugas Paršonis

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

%d bloggers like this: