Estijos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai žada progresyvų balansą
Europos sąjungoje, siekiant visų šalių vienodo dalyvavimo bei atsakomybių pasiskirstymo, rotacijos principu yra renkamos šalys, kurių nacionalinės vyriausybės gauna galimybę pirmininkauti ES Tarybos, kuri yra vienas iš pagrindinių ES sprendimus priimančių organų, posėdžiams. Be to, pirmininkaujanti valstybė narė privalo užtikrinti, kad valstybės narės dirbtų darniai, prireikus ieškotų kompromiso ir visada atsižvelgtų į visos ES interesus.
Pirmininkaujanti valstybė narė yra atsakinga už Tarybos darbo, susijusio su ES teisės aktais, vykdymą; ji užtikrina ES darbotvarkės tęstinumą, tvarkingus teisėkūros procesus ir valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą. Todėl pirmininkaujanti valstybė narė turi veikti kaip sąžiningas ir neutralus tarpininkas. Pirmininkaujanti valstybė narė glaudžiai derina veiklą su Europos Vadovų Tarybos pirmininku bei Sąjungos vyriausiuoju įgaliotiniu užsienio reikalams ir saugumo politikai.
Dvi pagrindinės pirmininkaujančios valstybės narės užduotys:
- Tarybos ir jos parengiamųjų organų darbo planavimas ir pirmininkavimas posėdžiams
- Atstovavimas Tarybai palaikant santykius su kitomis ES institucijomis
Pirmininkavimo darbo programą 18 mėnesių rengia trys valstybės narės (trijų (pirmininkavusios, pirmininkaujančios ir pirmininkausiančios) valstybių narių grupė). Šiuo metu pirmininkaujanti Estija, šią estafetę liepos 1 d. perėmė iš Maltos, kurios šūkis pirmininkavimo metu buvo „Reunion“, labai aktualus Europos sąjungoje vykusių procesų kontekste. Malta pirmininkavimo metu stengėsi atkreipti dėmesį į saugumą (išorės sienų bei vidaus) ir žmonių judėjimą (migrantų krizės valdymą).
reunion.org.mt
Estijai perėmus pirmininkavimą, buvo formuluojami nauji prioritetai, kai kurie punktai perimti iš praeitų pirmininkavusių šalių, kadangi Europoje vis dar labai aktuali saugumo problema, taigi šis klausimas atsidūrė ir Estijos pirmininkavimo darbotvarkėje:
- Remti atvirą ir novatorišką Europos ekonomiką, kuriant verslo aplinką, kurioje remiamas žiniomis grindžiamas ekonomikos augimas ir konkurencingumas;
- Pasirūpinti, kad Europa būtų saugi ir apsaugota;
- Siekti, kad Europa taptų labiau skaitmeninė, ir skatinti laisvą duomenų judėjimą;
- Užtikrinti, kad Europa būtų įtrauki ir tvari;
- Spręsti nuolat besikeičiančio darbo pobūdžio keliamus iššūkius, dėmesį skiriant darbuotojų teisėms, įgūdžių lavinimui ir visų galimybėms turėti darbą.
Estija, laikoma viena novatoriškiausių Europos šalių, savo pirmininkavimo metu stengėsi iškelti klausimus apie skaitmenizaciją (Estijoje elektroninis balsavimas, įdiegtos ir kitos naujovės mažinančios biurokratiją), grįžti prie darbo rinkos klausimų. Planuojama, kad per Estijos pirmininkavimą bus surengta 20 aukšto lygio susitikimų, 11 neoficialių ministrų susitikimų ir septyni Bendrijos viršūnių susitikimai. Taip pat turėtų įvykti apie 260 ekspertų darbo grupių susitikimų ir konferencijų. Vienas didžiausių planuojamų renginių – Taline rugsėjo 29-ąją vyksianti konferencija, skirta skaitmeninių sprendinių diegimui.
Estijos Vidaus reikalų ministras Anders Antvelt pabrėžė, jog IT sistemos šiuo metu naudojamos teisingumo ir socialinėse srityse, tačiau jų potencialas daug platesnis ir ES nesinaudoja šiais įrankiais taip, kaip galėtų. Estija stengsis pristatyti „Entry-Exit“ sistemą, kuri būtų skirta trečiųjų šalių migrantų kelionių Europos Sąjungos viduje registravimui. Jis padėtų stebėti keliaujančių su vizomis žmonių srautus, taip pat greičiau identifikuoti asmenis ir užtikrinti saugumą.
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris per spaudos konferenciją Briuselyje pareiškė: „Pats esu buvęs mažos šalies ministras pirmininkas ir galiu jus patikinti, kad mažų šalių narių pirmininkavimai visada pavyksta kuo geriausiai“. Taigi, Estija, nors ir viena mažiausių ES šalių, tačiau pirmininkavimą pasitinka pasiruošusi ir ketina išpildyti didžiausius visos Europos lūkesčius.
Pirmininkavimas yra ne tik puiki proga formuoti ES darbotvarkę derinant juos su nacionaliniais prioritetais, tačiau tai laikotarpis, kuomet į šalį būna nukreiptas didysis Europos dėmesys. Tai kartu ir laikotarpis, per kurį šalis turi galimybę iš naujo prisistatyti tiek delegatams ir atvykstantiems asmenims, tiek visiems europiečiams. Labai svarbu šį dėmesį išnaudoti tikslingai ir pristatyti savo šalies pasiekimus bei kodėl būtų verta čia apsilankyti. Pirmininkaujantys estai taip pat pasiruošė šiuos pristatymus ir viename iš jų pristato savo šalį, pasakodami šeimos istoriją – vaizdo klipe nepamirštama paminėti visų el. erdvės laimėjimų, kurių yra pasiekusi ši šiauriausia Baltijos valstybė. Estai išties džiaugiasi įdiegtomis e-naujovėmis, kurios palengvina piliečių bendravimą su vyriausybe, daugelį paslaugų perkeliant į el. erdvę. Kitame vaizdo klipe pristatomas Talinas ir erdvės kuriose vyks pagrindiniai pirmininkavimo renginiai. Tallin Creative Hub (Kultuurikatel) seniau buvęs fabrikas, pritaikytas renginiams ir konferencijoms, dabar yra pagrindinė Talino kūrybinių industrijų traukos vieta. Šias patalpas pritaikę estai džiaugiasi galėdami sujungti istoriją, kultūrą ir inovacijas.
eu2017.ee
Estija taip pat pristatė dar vieną naujovę – autonominius (savavaldžius) autobusus. Šiuos autobusus estams išnuomojo Prancūzijos kompanija DSV, gaminanti ir skatinanti autonominių transporto priemonių plėtrą. Tiesa, kol kas Europos Sąjungoje bendrai galiojantys teisės aktai nenumato tokių transporto priemonių veikimo be priežiūros, taigi kiekviename autobuse bus vairuotojas su vairuotojo pažymėjimu, tiems atvejams, jei sistemos imtų veikti neteisingai. Estija kovą paskelbė, kad šalies keliuose galima važiuoti 2 ir 3 autonominio valdymo lygmenis atitinkančiais automobiliais, pabrėždama, kad savavaldėse transporto priemonėse privalo būti atsakingas asmuo, galintis esant reikalui perimti valdymą. Taigi, inovatyvi šalis stengiasi plačiau parodyti savo taikomas inovacijas, jas naudoti tarptautinių renginių metu ir taip skatinti kitas šalis mąstyti apie pažangą.
BCC naujienų nuotr.
Estijos pirmininkavimui ES Tarybai sukurtas simbolis yra įkvėptas pusiausvyros filosofijos, kuri yra išreikšta šūkyje „Vienybė per pusiausvyrą“. Šiandien, Europai labiau nei bet kada, reikia vienybės vertybių, idėjų ir veiksmų srityse. Tam, kad galėtume judėti į priekį, pilnai pasinaudoti visomis plėtros galimybėmis, Europa turi rasti pusiausvyrą tarp įvairių nuomonių, ateities vizijų bei bendrijos narių interesų. Vizualus simbolio pateikimas taip pat paremtas dvejetainio kodo idėja, kuomet visos technologijos remiasi nuliais ir vienetais, stengiamasi priminti, kad kartais nenuvertintume genialumo paprastume.
Aurelija Prašmuntaitė
Euroblogas.lt 
Parašykite komentarą