Kas slepiasi po #ParticipationMatters?

Jaunimo dalyvavimas pilietiniuose ir socialiniuose procesuose vis dar yra iššūkis Europoje. Tyrimai atskleidžia, kad tik nuo 9% iki 25% jaunuolių (priklausomai nuo šalies) yra įsitraukę į papildomas, t.y. ne mokyklines ar universitetines, veiklas. Dalyvavimas dažniausiai apibūdinamas kaip kultūrinio, laisvalaikio ar švietimo lauko veiklų įgyvendinimas. Norint vystyti stipresnes pilietines visuomenes, padėti jauniems žmonėms integracijos procese, jaunimo dalyvavimas sprendimų priėmimo procese yra būtinas, tam reikia kurti platformas bei prieigas kuriomis naudodamiesi jauni žmonės galės prisidėti prie problemų sprendimo savo bendruomenėse.

1

#ParticipationMatters projektas, rengiamas tarp Norvegijos Medvirkningsagentene (The Participation Agency), Lietuvos Institute for Policy Research and Analysis (Politikos ir tyrimų instituto) ir Jungtinės Karalystės organizacijos Youth Work Europe skatina atkreipti dėmesį į jaunimo dalyvavimo Europoje problemą ir spręsti ją tarptautiniu lygiu. Darbo su jaunimu ekspertai sukūrė virtualių įrankių, vadovų ir rekomendacijų vietos valdžios institucijoms bei kitiems atsakingiems asmenims, kurie dirba su jaunimu, rinkinius, kuriais vadovaujantis galima gerinti jaunimo įsitraukimo rodiklius. Šios priemonės skirtos ne tik padidinti konsultacijų su jaunais žmonėmis skaičių, tačiau ir suteikti galios jaunimui, legitimacijos bei įrankių priežiūrai, kurie padėtų stebėti kaip jaunų žmonių idėjos būtų įgyvendinamos.

Nors ES plačiai naudojami projektų finansavimo mechanizmai, kuriuos suteikia Europos Jaunimo fondas, lanksti Erasmus+ programa, yra pastebima, kad daugumoje projektų orientuojamasi į „minkštuosius“ jaunimo įtraukimo elementus – trumpalaikį dalyvavimą sportinėje ar meninėje veikloje, jaunimo tarybų veiklos finansavimą, vietos, nacionaliniu ar tarptautiniu lygmeniu vykstančius mainų projektus. #ParticipationMatters autoriai pastebi, kad vis dar trūksta dėmesio sutelkimo į svarbesnes ir masiškesnes jaunimo problemas bei jų sprendimo būdus – aukšto jaunimo nedarbo, netolygaus išteklių pasiskirstymo tarp miestų ir kaimiškų vietovių, nelygybės, susijusios su rasine, tautine, geografine skirtimi, didėjimas. Visos šios problemos nėra lengvai išsprendžiamos, tačiau kokybiškam bei ilgalaikiam problemų sprendimui yra reikalinga sukurti kūrybiškus ir patikimus mechanizmus jaunimo dalyvavimui.

2

Kokie būna dalyvavimo modeliai? Ekspertai pateikia tokius modelius, kuriais vadovaujantis galima pasirinkti skirtingus kelius į didesnį jaunimo dalyvavimą:

  • Dalyvavimo kopėčios
  • Dalyvavimo laipsniai
  • RMSOS sistema
  • Interesų tipologija
  • Dalyvavimo matrica
  • Dalyvavimo trikampis
  • Šešių žingsnių modelis

Šie modeliai siūlo skirtingas prieigas prie jaunimo dalyvavimo skatinimo, atsižvelgiant į turimas galimybes, susidariusią padėtį bei tikslus. Europos Taryba 2003 m. priėmusi Europos chartiją dėl jaunimo dalyvavimo vietos ir regioniniame gyvenime, siekė suteikti patirčių, kurios plėtoja žinias, įgūdžius ir kompetencijas, kad įgalintų visus jaunus žmones formuojant savo ateitį vaidinti tiek aktyvų vaidmenį, kiek jiems norisi. Viena iš Chartijos įgyvendinimui remti skirtų iniciatyvų yra „Tark savo žodį“ praktinis vadovas, kuris nagrinėja dalyvavimo aspektus. Europos Tarybos RMSOS sistema (angl. Rights, Means, Space, Opportunity, Support) naujoja esminius elementus, kurie buvo įvardinti kaip būtini jaunų žmonių įsitraukimui ir dalyvavimui vietiniame ir regioniniame lygmenyje. Dalyvavimas paremtas penkiais raktažodžiais, kurie suformuoja bazinį konstruktą: teisė, priemonės, erdvė, galimybė ir palaikymas. Modelio sėkmę nulemia sąmoningas šių veiksnių tarpusavio jungimas ir ryšys. Šie elementai yra visuminio požiūrio į jaunimo dalyvavimą dalis. Tik kai bus pasiekta pusiausvyra, tada dalyvavimas taps autentiškas.

3

Taip pat Europos Taryba siūlo analitinį šešių žingsnių įrankį, kuris gali būti naudojamas daugybėje lygmenų – vietiniuose projektuose, kaip bendruomenės audito įrankis, pagalba nusistatant prioritetus, savivaldybių veiklos vertinimo priemonė.

Untitled

Apie visus dalyvavimo modelius, jų sudedamąsias dalis bei praktinių pritaikymų galimybes plačiau galite pasiskaityti čia. Knygoje galima rasti ne tik informacijos apie skirtingus dalyvavimo modelius, situacijų analizių, taip pat ir patirčių iš skirtingų projektų iš visos Europos, naudingų patarimų bei praktinių metodų tinkančių darbui su jaunimu. Šis dalyvavimo vadovas #ParticipationMatters yra laisvai prieinamas visiems, besidomintiems jaunimo politika, norintiems skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą bei gerinti jaunimo dalyvavimą sprendimų priėmimo srityje.

Plačiau apie #ParticipationMatters projektą bei skirtingų šalių patirtis plačiau kalbiname projekto organizatorių, Politikos tyrimų ir analizės instituto vadovą Marių Ulozą.

Iš kur kilo #ParticipationMatters projekto idėja? Kaip atsirado partnerės šalys ir ar jos susiduria su panašiomis problemomis?

2000-siais metais Europos sąjungoje buvo paskelta jaunimo “Baltoji knyga”, kuri įvardino du pagrindinius iššūkius įgyvendinant jaunimo politiką: jaunimo dalyvavimas ir jaunimo informavimas. Nuo to laiko tiek Europinės, tiek ES šalių nacionalinės institucijos vis didesnį dėmesį bei resursus skiria šiam klausimui. Jau seniai neklausiama “O kam to reikia?”, vis dažniau diskutuojama „O kaip tai įgyvendinti?”.

Mes šiuo atveju ir bandome atsakyti “kaip” ir padėti institucijoms geriau atlikti jų funkcijas. Tarptautiniai projektai suteikia unikalią galimybę į tą patį klausimą pažvelgti iš skirtingų pusių bei kontekstų. Pavyzdžiui, Norvegijoje, puikiai išvystyta darbo su jaunimu sistema, beveik visi jauni žmonės turi galimybes kokybiškai leisti laisvalaikį, dauguma muzikuoja. Tačiau naujoji karta labiau linkusi naudotis technologijomis negu groti, nėra vieningos nacionalinės jaunimo politikos, visuomenė tampa labiau daugiatautė. Jungtinė Karalystė turi ilgametę darbo su jaunimu patirtį, tačiau pastaraisiais metais nemažai jaunimo programų buvo panaikintos, įvesta daugiau prevencinių, policinių priemonių, Brexit kelia visą aibę klausimų. Lietuvoje jau daugiau negu du dešimtmečius vystoma jaunimo politika, daugiau negu dešimtmetį – atviras darbas su jaunimu. Tačiau dar susiduriame su tuo, kad institucijos nemoka bendradarbiauti tarpusavyje, netrūksta paternalistinio, pamokslaujančio tono bendraujant su jaunais žmonėmis.

Su partneriais bendraudami geriau suprantame ir savo pačių situaciją bei galime pasiūlyti sprendimus.

IMG_4977

nuotr. iš M. Ulozo archyvo

Kokiose šalyse šis projektas yra pritaikomas, su kuo dalinatės patirtimi? 

Nuo projekto pradžios jame dalyvauja trys šalys- Lietuva, Norvegija bei Jungtinė Karalystė. Pasinaudodami skirtingomis patirtimis bei kompetencijomis kuriame pridėtinę vertę, kuri gali būti pritaikyta ir kitose šalyse.  Kadangi mes turime platų partnerių tinklą, mūsų metodiniai leidiniai bei rekomendacijos jau naudojamos ir kitose valstybėse- Ukrainoje, Lenkijoje, Latvijoje, Slovėnijoje, Portugalijoje.

Mums svarbu, kad jaunimo dalyvavimo tema pasiektų kitas sferas, ne tik jaunimo politiką. Todėl bendradarbiaujame tiek su savivaldybėmis, tiek su nacionalinio lygmens institucijomis kartu rengdami jiems labiausiai tinkamus ir pritaikomus receptus.

Ką mes jau seniai supratome, tai yra kad jeigu žmogus įtraukiamas į kažkur, pavyzdžiui socialinę, ekonominę sritį, jis natūraliai tampa aktyvesnis ir kitose srityse – pilietinėje, politinėje, sporto ar profesinio atstovavimo sferoje. Mat žmogus supranta, kad nuo jo aktyvių veiksmų priklauso ir rezultatai bei sąlygos. Todėl labai svarbu, kad institucijos tarpusavyje bendradarbiautų, įgalintų piliečius, sumažintų kliūtis piliečių įsitraukimui.

Kaip vertintum savo indėlį į šį projektą? Kaip sekasi dirbti su ekspertais iš kitų Europos šalių?

Manau, kad lietuviai yra gerąja prasme “alkani”. Mums nesinori daryti bet kaip, mums norisi – gerai. Mūsų netenkina mažos pergalės, mes norime eiti tolyn, siekti daugiau. Mūsų tauta turi daug kūrybinio potencialo, kuris buvo apribotas okupacijos, cenzūros, kartais perdėto kuklumo ir savikritiškumo (nepilnavertiškumo).

Kaip jauni žmonės gali įsijungti į šį projektą?

Jauni žmonės betarpiškai dalyvavo projekto veiklose, diskusijose, mokymuose, kartu su jais bandėme metodikas. Šiuo metu mes šias priemones stengiamės plačiai naudoti, paskleisti apie jas žinią, o dirbdami su jaunimu- stipriname jų atstovavimo gebėjimus.

Kai suaugusieji kalba apie jaunimą, dažnai girdime du tarpusavyje prieštaraujančius teiginius-

dabartinis jaunimas nekuklus, nieko nebijo, nenori laukti, nori visko čia ir dabar; arba girdime, kad jie (b) nežino ko nori, užsidarę savyje bei technologijose, t.y. žaidimai, socialiniai tinklai.

tyrimai rodo, kad dabartinis jaunimas kaip niekad istorijoje stengiasi būtų sėkmingas, gerai mokytis, turėti draugų, nori pritapti prie visuomenės (o ką tai reiškia, kas žino?), gyvena daug sveikiau, sportuoja, mažiau svaiginasi. Todėl mes privalome suteikti jauniems žmonėms pasitikėjimo kreditą, turime naudoti ne tiek prevencines priemones, kiek informuoti, padėti, paskatinti.

File_000

Asm. archyvo nuotr.

Ką įvardintum kaip progresą pačio projekto vykdymo metu? Kokie iššūkiai sunkiausi?

Vienas iš mūsų darbo principų yra tai, kad mes įtraukiame suinteresuotas puses, ne tik tuos kurių situaciją bandome pagerinti, bet ir tuos, kurių sprendimai gali padaryti teigiamą poveikį. Šio projekto metu mes įtraukėme Norvegijos socialinės rūpybos sistemą (NAV), kurioje dirba 19 000 darbuotojų ir kuri “išleidžia” trečdalį Norvegijos metinio biudžeto. Jiems reikėjo pagalbos kaip pasiekti nedirbančius jaunus žmones, bet dirbdami su mumis jie suprato, kad galėtų pasistengti labiau atliepti žmonių poreikius, labiau į juos įsiklausyti. Todėl jie pernai atnaujino savo strateginius dokumentus ir pasitvirtino, kad dalyvavimas (sistemos paslaugų gavėjų) tampa pagrindiniu prioritetu ateinantiems penkiems metams. Mes džiaugiamės, kad savo veikla sugebam padaryti poveikį ne tik pavieniams asmenims ar organizacijoms, bet ir didelėms valstybinėms sistemoms.

Ar Europoje vyksta daug panašių iniciatyvų, kaip dar yra skatinamas jaunimo dalyvavimas ir įsitraukimas?

Jaunimo dalyvavimas skatinamas įvairiomis priemonėmis – didesnį dėmesį kreipiant jaunimo nuomonei, įtraukiant jaunimo atstovus (Europos jaunimo forumo, Nacionalinių jaunimo tarybų) stiprinant darbo su jaunimu prieinamumą, skatinant balsuoti, suteikiant kokybiško laisvalaikio galimybes ir t.t.

Labai svarbu, kad jaunimas jaustų kad jų nuomonė svarbi, kad rastume būtų kalbėtis ir susikalbėti.

Kuo tave labiausiai žavi jauni Europos gyventojai? 

Aš tikiu, kad jauni žmonės yra teigiamų pokyčių nešėjai, kurie yra energingi, pozityvūs, nenusivylę, jie dar nežino kad kai kurie dalykai yra neįmanomi. Todėl ima ir padaro ☺

Kita vertus, jaunu žmogumi nėra lengva būti, jie dažnai nesuprantami, yra daug neužtikrintumo dėl ateities, dėl padėties darbo rinkoje ir t.t.

Iš kur semiesi įkvėpimo ir kas tave motyvuoja?

Mane “veža” poveikis, galimybė prisidėti prie įvairių problemų sprendimo, naujų galimybių sukūrimo. Numirčiau jeigu reiktų kasdien daryti vis tą patį darbą. Todėl labai vertinu galimybę keliauti, nuolat eksperimentuoti ir mokytis, dirbti su specialistais iš viso pasaulio ir kartu kurti. Tame matau ir savirealizaciją ir galimybę nuveikti visuomenei naudingų darbų.

Noriu, kad mano vaikai gyventų geresniame, saugesniame, darnesniame pasaulyje. Ir todėl turiu padaryti tai kas įmanoma mano jėgoms. Ir kadangi veiklos laukas bei geografija plati, panašu, kad nepritrūksiu nei įkvėpimo, nei iššūkių.

Jei įdomu sužinoti daugiau apie Participation Matters projektą – spausk čia ir prisijunk!

Aurelija Prašmuntaitė

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

%d bloggers like this: