Važiavo mokytis vokiečių kalbos, o tapo populiaraus klubo šeimininkais

„Panke“ interjeras, nuotr. iš asm. albumo

„Panke“ interjeras, nuotr. iš asm. albumo

„Esate geriausias suvenyras, kurį galiu „parsivežti“ į Lenkiją!“ – tokį pagyrimą viena mergina internetu pasiuntė lietuvių Erikos Šiekštelytės ir Justo Rudžiansko Berlyne įkurtam klubui „Panke“. Atsiradusi jų gyvenime visai netikėtai (pora į Berlyną vyko mokytis, o ne linksminti vokiečius ar juo labiau verslu užsiimti), ši muzikai ir menui skirta erdvė tapo viena iš įdomiausių vietų apsnūdusiame ir neišvaizdžiame didmiesčio rajone.

Justas (centre) ir Erika (dešinėje), nuotr. iš asm. albumo

Justas (centre) ir Erika (dešinėje), nuotr. iš asm. albumo

Žinomo žurnalo pagyros

„Paryžius – 3-iajame dešimtmetyje, Londonas – 7-ajame, Niujorkas – 10-ajame, ar dabar atėjo Berlyno laikas tapti pasaulio meno sostine?“ – retoriškai klausia populiarus žurnalas „Sleek“ ir kviečia, užuot įstrigus kokiame pigių kokteilių bare, keliauti į menui skirtas vietas. Ne į solidžias galerijas, teatrus, operos ar baleto rūmus, o į klubus, barus, kavines, net drabužių parduotuves.

Į geriausių tokių vietų Berlyne dešimtuką žurnalas neseniai įtraukė ir lietuvių įkurtą klubą „Panke“. „Siūlanti muziką, meną, filmų peržiūras ir pokalbius, „Panke“ yra daugiafunkcinis klubas-kavinė, kuris nuvertintą Wedding rajoną vėl grąžina į žemėlapį. Keliauti į šiaurę tikrai verta!“ – tvirtinama jo rašinyje.

Įėjimas į „Panke“, nuotr. iš asm. albumo

Įėjimas į „Panke“, nuotr. iš asm. albumo

Toks paraginimas – ne atsitiktinis. Didžiuliu imigrantų iš Rusijos, Lenkijos ir Turkijos srautu, pigiomis neono lempomis apšviestais lošimo namais pagarsėjęs rajonas niekada nebuvo traukos centras. Bet ne veltui minėtame straipsnyje Berlynui prognozuojama kultūros sostinės ateitis, mat augančios nuomos kainos ėmė vyti menininkus ir studentus iš anksčiau buvusių patrauklių bei nebrangių rajonų į kitus, kad ir pramoninius bei neišvaizdžius. Jei šiuose negalima greitai pakeisti architektūros, galima gyvenimą paįvairinti bent meno renginiais, koncertais, spalvotomis sienomis ir vis labiau įsisiūbuojančiu naktiniu gyvenimu.

Tokioje aplinkoje, kadaise kaip sandėliai naudotose, o vėliau apleistose patalpose ir įsikūrė „Panke“, viena iš pirmųjų Wedding rajone atsiradusių kultūrinių erdvių. Šią vietą naujieji šeimininkai rado atsitiktinai. Kaip ir atsidūrė Berlyne. Prieš tai Erika dirbo buhaltere, o Justas muzikavo – besidomintieji repu jį žino kaip grupės „Despotin’ Fam“ narį MC Liežuvį. Bet po kelerių metų Vilniuje pabodo, tad 2009-ųjų spalį jie patraukė į Berlyną.

Lietuviai pradžiai turėjo aiškų tikslą – mokytis vokiečių kalbos. „Norėjome pagyventi Berlyne ir pasimokyti. Mokslai Rytų Vokietijoje nemokami, tinklaraščiui Euroblogas.lt pasakoja Erika. – Aš visada domėjausi Vokietijos ekonomika, nes ilgą laiką ekonomikoje sukausi, norėjau pasimokyti įdomesnių ekonomikos modelių, sužinoti, ką galima pagerinti Lietuvoje, grįžti ir tai pritaikyti“.

Pora ėmė ne tik mokytis, bet ir ieškoti darbo. Erika įsidarbino viename, paskui – kitame klube, Justas – hiphopo įrašų parduotuvėje. Jie abu – oreiviai, tad kurį laiką dirbo ir skrydžius oro balionu organizuojančioje kompanijoje.

Rungsis geriausi Vokietijos didžėjai

O paskui, kaip sako pašnekovė, „netyčia išėjo, kad gavome raktus nuo patalpų ir pradėjome vystyti veiklą“. Weddingas, kuriame įsikūrė pora, anot Erikos, truputį nuobodokas.

„Berlyne yra labai daug techno, norėjome „viečikės, kur būtų faina, grotų mums patinkanti muzika, gal kažkokio maisto būtų, bet nieko rimto neplanavome. Mėgdavome dviračiais pavažinėti, pasidairyti, kokie pastatai aplink. Pirmiau gimė mintis, o tuomet ir vieta atsirado. Mums ją pasiūlė, buvome užsivedę ir labai greitai sutikome.“

Neatbaidė net tai, jog pirmiausia laukė sunkus darbas. Mat patalpos, kurios XX amžiaus pradžioje naudotos kaip sandėlis, buvo apleistos ir per gerą pusę amžiaus virto šiukšlynu. Teko viską išnešti lauk, išvalyti, sudėti langus. Šiandien lankytojai, įveikę vidinių kiemų zigzagus, patenka į didelę spalvingą erdvę.

„Panke“ buvo baigta įrengti per septynis mėnesius, bet klubo šeimininkai tiek nelaukė – veikla prasidėjo kone nuo pirmų dienų. Dėl pavadinimo daug galvos sukti nereikėjo – netoliese teka taip pavadintas upelis. Kad tuo pačiu žodžiu lietuviškai vadinama ir vienos subkultūros atstovė, tik sutapimas, juoba kad klubas į lietuvius nesitaikė, mat Berlyne nėra didelės vakarėlius lankančios lietuvių bendruomenės, o ir muzika jame skamba kitokia.

Lankytojai prie įėjimo į „Panke“, nuotr. iš asm. albumo

Lankytojai prie įėjimo į „Panke“, nuotr. iš asm. albumo

Kas yra „Panke“, sunku tiksliai pasakyti. Klubas, koncertų scena, kavinė, baras – viskas telpa po vienu stogu. Vasarą lauke dar įrengiama terasa. Tokia erdvė tinka įvairioms veikloms: filmams, didžėjų pasirodymams, gyvos muzikos koncertams, susitikimams, pristatymams. Lankytojai patys gali siūlyti, ką nuveikti vienoje ar kitoje erdvėje. Anksčiau ir teatro pasirodymai vykdavo. „Panke“ neįsileidžia tik komercinių renginių. O sausį turėtų startuoti naujas projektas – galerija „Panke.gallery“, kur daugiau dėmesio bus skiriama ne muzikai, bet menui.

Renginius „Panke“ organizuoja vietos žmonės, bet pasirodyti atkeliauja atlikėjai iš viso pasaulio. Gruodžio pradžioje „Panke“ laukia svarbus renginys – „Red Bull“ didžėjų konkurso Vokietijos finalas. Penki jo dalyviai turės per 15 min. pademonstruoti savo gabumus ir įvairia muzika „užvesti“ auditoriją, o nugalėtojas gaus bilietą į pasaulio finalą Krokuvoje, kur susirungs su didžėjais iš maždaug 20 šalių.

Berlyne gyvenanti kanadiečių atlikėja Peaches per Valentino dieną klube nemokamai pasirodė neįgaliesiems skirtame vakarėlyje. Klubo aplinka ir interjeras patraukė garsaus vokiečių atlikėjo Cro ir JAV repo žvaigždės Wyclef Jean dėmesį – jie ten neseniai nufilmavo dainos „Todas la chicas del mundo“ vaizdo klipą. Lietuvoje taip pat neblogai žinomas vokiečių elektroninės muzikos didžėjų ir prodiuserių kolektyvas „Jazzanova“ klube turi kasmėnesinį renginį. „Panke“ yra koncertavęs ir Andrius Mamontovas, bet šiaip lietuviai ten pasirodo retai.

Administraciniais darbais „Panke“ užsiima keturi-penki žmonės, tarp kurių yra vienas vokietis – meno kuratorius. Barmenų komanda – tarptautinė, bet taip pat – daugiausia vokiečiai.

Lietuvoje dar neatrodo įdomu

Nors kalbos mokslus teko pristabdyti („Panke“ šeimininke tapusi Erika papildomai lankė tik formalių laiškų rašymo kursus), lietuviai vokiškai pramoko – bent tiek, kad užtektų susikalbėti su klubo lankytojais ir valdininkais.

„Įmanoma kažką nuveikti net nelabai mokant vokiečių kalbą, – stereotipą, kad neišmokus vokiškai toje šalyje – nė iš vietos, griauna pašnekovė. – Tai – kaip privilegija. Net jei užtrukdavo ką nors išsiaiškinti, visose inspekcijose sakydavo komplimentus, kad mano vokiečių kalba gerėja. Čia žmonės ir šiaip malonūs, miela bendrauti ir neatgrasu oficialius reikalus spręsti.“

Tiesa, pačioje pradžioje „Panke“ sulaukė nemalonumų – gavo baudą, mat pardavinėjo alkoholį neįrengę tualeto neįgaliesiems, kaip reikalauja Vokietijos įstatymai. Nepaisant to, valdininkų požiūris ir elgesys toli gražu nepriminė šių kolegų iš Lietuvos.

„Manau, kad Lietuvoje sudėtingiau. Čia duoda galimybę, nubaudžia simboliškai. Ir labai šviečia – papasakoja, kaip ką reikia daryti, ypač detaliai, jei yra problemų, jas nurodo, paaiškina, kas gali atsitikti, jei jų nespręsi, – patirtimi dalijasi Erika. – Labai padeda susitvarkyti. Dirba specialistai, kurie išmano, turi patirties. Bet iš pradžių, žinoma, buvo sunku.“

„Panke“ patiekalas – kišas, nuotr. iš asm. albumo

„Panke“ patiekalas – kišas, nuotr. iš asm. albumo

Žiemą tik trečiadieniais-šeštadieniais nuo 18 val., vasarą – dažniau ir nuo 12 val. atveriantis klubas be gėrimų lankytojams siūlo ir užkąsti, bet simboliškai, „nesame restoranas“, priduria pašnekovė. Meniu būna įvairių Flammkuchen – picą primenančio vokiško patiekalo iš tešlos su įvairiais priedais, kas savaitę – vis kitoks desertas, ledų, kartais – dienos patiekalas, pavyzdžiui, kišas, vasarą gaminami net šaltibarščiai su bulvėmis.

Tai yra pagrindinės „Panke“ pajamos, mat už bilietus į renginius surinkti pinigai keliauja šių organizatoriams. Juoba kad bilietai čia nebūna brangūs. Tik į kokios grupės koncertą jie gali kainuoti 20 eurų, į didžėjaus pasirodymą – nuo 8 eurų. Renginiai galerijoje – beveik nemokami, tik kartais tenka sumokėti kokius 5 eurus.

„Kažkaip pragyvename, – sako Erika. – Kiek tik galime, viską investuojame – kad būtų įdomesnė programa, gal reikia kažką paremontuoti, kažką naujo įsigyti.“

Nors „Panke“ įkurta nuošaliau nuo populiarių Berlyno vakarėlių vietų ir nė iš tolo neprimena prabangaus klubo ar koncertų salės, lankytojai šią vietą mėgsta. Ne vien dėl siūlomos muzikos stiliaus ir tam tikrų renginių, bet ir įvairiapusiškumo. Net jei ateina mažiau lankytojų, nebūna nuobodu ir kiekvienas randa, ką veikti: vieni stebi instaliacijas, kiti klauso muzikos, šoka, užkandžiauja ar tiesiog kalbasi.

„Geriausia vieta Weddinge muzikos ir meno mėgėjams, ypač tiems, kurie ieško alternatyvos techno ir house. Vegetariškas maistas, gėrimai, kiemai, augalai, galerija, gyva muzika, dirbtuvės ir visuomet iš ten dirbančių žmonių sklindančios geros bangos“, „Panke“ buvo pirma vieta Berlyne, kur pasijutau visiškai patogiai ir atsipalaidavusi, lyg namie. Žmonės, jūs darote tai su meile ir tai matyti! Išvažiuoju iš Berlyno ir neabejotinai pasiilgsiu šios vietos. Nuo šiol Berlyne turiu savo nuolatinę vietą, kurią lankysiu kaskart viešėdama šiame mieste. Esate geriausias suvenyras, kurį galiu „parsivežti“ į Lenkiją!“. Tai – tik pora komentarų, paliktų klubo puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“.

Klubo patalpų nuomos sutartis galioja dar ketverius metus. Ką darys jai pasibaigus, šeimininkai kol kas nesuka galvos – užsiėmę artimiausio laiko projektais. Grįžimo į Lietuvą taip pat nesvarsto: „Kol Lietuvoje neįdomu, nėra reikalo kažką ten daryti.“ Tiesa, ryšių su gimtine pora nenutraukusi – Justas toliau muzikuoja, o Erika padeda kai kurių festivalių organizatoriams, tarp kurių anksčiau ir pati buvo.

Eglė Zicari

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

%d bloggers like this: