Londono lietuviai: bijoti reikia ne „Brexit“

Sukūrė Euroblogas.lt, 29 gruodžio, 2017

Paulius ir Elena – lietuvių pora, gyvenantys Rytų Londone. Paulius į Jungtinę Karalystę (JK) atvyko dar 2000 m. ir pradėjo sėkmingą karjerą restoranų versle. Elena į Londoną persikėlė prieš ketverius metus, baigė reklamos studijas ir šiuo metu dirba prekės ženklų stratege. Nors lietuviai ramiai reaguoja į „Brexit“ ir kol kas nekeičia savo gyvenimo planų, tačiau pastebi, kad Londone kuo toliau – tuo sunkiau pragyventi. Ir to priežastis, beje, nėra „Brexit“.

Elena: Jau kuris laikas Londone gyventi darosi labai sunku. Tiek patiems britams, tiek atvykėliams iš kitų šalių. Brangsta pragyvenimas, nuoma, transportas. Žmonėms vis sunkiau tampa čia įsigyti būstą. Mums pasisekė, kad laiku „užšokome“ ant nekilnojamojo turto kopėčių. Tai buvo dar iki 2008 m. krizės. Iki jos žmonės tikrai galėdavo uždirbti neblogus pinigus ir ne taip brangiai įsigyti būstą. Tačiau dabar situacija kitokia: matau daug savo bendrakursių, kurie, čia baigę studijas, išvažiuoja, grįžta namo į Europos šalis, nes tiesiog nesugeba čia įsitvirtinti.

Paulius: Taip, gyvenimo kokybė šiuo metu čia labai prasta. Žinoma, yra dalykų, kurie čia pigesni nei Lietuvoje, pavyzdžiui – maistas. Bet transportas ir nuoma tikrai suvalgo didžiausią tavo atlyginimo dalį. Tad atliekamų pinigų tu beveik neturi ir negali net taupytis ateičiai. Manau, kad dauguma žmonių, kurie čia nori atvažiuoti, įsivaizduoja, kad pavyks greitai užsidirbti daug pinigų. Deja, šie auksiniai laikai jau praėjo.

Elena: Štai prieš 14 metų Paulius gerame rajone nuomojosi butą už 650 svarų per mėnesį. Butas buvo labai kokybiškas, saugiame rajone prie parko. O šiandien už tokią sumą gali gauti nebent baisų antisanitarinį kambarį. Arba vietą kur nors labai toli nuo Londono centro.

Tačiau kalbant apie pokyčius dėl „Brexit“, Elena ir Paulius kol kas nusiteikę ramiai ir nesvarsto greitu metu palikti šalies ar keisti Lietuvos pilietybės į Jungtinės Karalystės. Jų manymu, baimės ir nuogąstavimai tėra geltonosios spaudos būdas pasipelnyti gąsdinant žmones, spekuliuojant ir skleidžiant nepagrįstus faktus.

Elena: Mums kol kas dėl nieko nėra baisu ir dėl nieko nepanikuojame. Renkamės tokius žiniasklaidos kanalus kaip BBC, o ne geltonąją spaudą. Štai ji kelia skandalus ir šurmulį, ją skaitant tikrai gali išsigąsti, tačiau mes renkamės kokybišką vietinę žiniasklaidą ir ją skaitant supranti, kad dar nėra dėl ko nuogąstauti. Neverta išgyventi dėl faktų, kurie nėra patvirtinti. Kol kas nėra ko išsigąsti dėl „Brexit“. Tie žmonės, kurie išsigąsta, pastebime, kad skaito labiau į skandalus linkusią spaudą, klausosi nepagrįstų nuomonių.

Žinoma, nepaisant to, pora supranta, kad „Brexit“ gali atnešti jiems nepalankių pokyčių. Tiesiog mano, kad kol nėra aiškių sprendimų ir sutarimų tarp JK ir ES – neverta gaišti savo laiko keičiant planus ar tvarkantis dokumentus. Pavyzdžiui, DELFI.lt rašė, kad po „Brexit“ apie 50 proc. padaugėjo prašymų suteikti rezidento statusą. Nors Elena ir Paulius šiuo metu galėtų laisvai gauti JK rezidento statusą, jie pasirenka negaišti laiko dokumentų tvarkymui.

Paulius: Neplanuojame tvarkytis dokumentų dėl rezidento statuso, nes dar nežinome, kokie reikalavimai bus ES piliečiams po „Brexit“. Dar per anksti spekuliuoti, kas pasikeis po „Brexit“, bet, nepaisant to, vyksta labai daug spekuliacijų ir kartais žmonių bauginimas per spaudą. Nežinant visos situacijos − rezidento statuso dokumentų tvarkymas būtų laiko švaistymas.

Elena: Ir JK pilietybės mes, asmeniškai, nesvarstome. Mums atrodo, kad geriau būti ES piliečiu, o ne JK. Aišku, gaila, kad negalima pasiimti dvigubos pilietybės.

Paulius: Kitas dalykas – jeigu Britanija pasirašytų labai gerus susitarimus su Amerika ar Australija, jei būtų gerų pasiūlymų išvažiuoti ten, vystyti įdomius projektus, žinoma, tuomet žmonės galėtų tai svarstyti. Tačiau būtent „Brexit“ kol kas niekaip nepakeitė mano nuomonės dėl JK pilietybės.

Paulius ir Elena JK turi gerus, stabilius darbus bei namus, tad natūralu, kad neišgyvena dėl „Brexit“. Tačiau jų nuomone, lietuviams, svarstantiems galimybę atvažiuoti studijuoti ar dirbti į Londoną dabar, reikėtų labai atsakingai permąstyti planus. Ir ne vien dėl „Brexit“.

Paulius: Tai nėra geras metas emigruoti į JK. Duosiu paprastą pavyzdį, kuris paaiškina šiandienos ekonominę situaciją. Tarkim, tavo rajone yra 10 restoranų, tačiau klientų yra tiek, kad užtektų ir 5 restoranų. Taigi vyksta kova dėl klientų, pastebimas maitinimo vietų perteklius.

Elena: Nors pati baigiau studijas čia, bet jaunimui, planuojančiam čia vykti studijuoti, patarčiau nuodugniai permąstyti savo sprendimo motyvus.

Anglijoje nėra nemokomo mokslo ir ypač paskutiniu metu jis yra labai pabrangęs. Jeigu nori važiuoti studijuoti tiesiog į Angliją – nepatarčiau. Nebent tu tikrai žinai, kad tau reikalingas būtent tas ar kitas universitetas, tam tikra programa, galbūt tame universitete dėsto dauguma tavo srities idealų – tuomet tikrai verta bandyti.  Bet jeigu tu šiaip nori pagyventi Londone ir studijuoti „kažką“ – neverta.

Anksčiau studentai galėdavo pasiimti paskolą, kuri leidžia už mokslą susimokėti vėliau, jau pradėjus dirbti. Ir aš taip dariau. Dauguma studentų, grįžusių iš studijų Anglijoje į Lietuvą, net nebegrąžina tų pinigų. Nes sistema veikia taip: jeigu uždirbi pakankamą kiekį pinigų, juos tiesiog nuskaičiuoja nuo tavo algos ir taip po truputį grąžini valstybei paskolą už studijas. Tačiau dauguma neuždirba reikalaujamo pinigų kiekio, ir tuomet, kol jų alga nepasiekia reikiamo lygio, paskolos jiems grąžinti net nereikia.

Aš manau, kad dabar tai gali būti dar kebliau: nežinau, ar paliks lengvatas ES studentams. Bet žinoma, tai nėra galutinai aišku. Kaip ir absoliučiai viskas, kas kalbama apie „Brexit“ – kol kas tėra spekuliacijos. Visgi mano patarimas, kaip pačiai čia baigusiai studijas ir stebint savo pažįstamus, kurie čia studijavo – būti labai apsisprendusiam. Ko tu nori iš studijų, kodėl būtent šį universitetą renkiesi – turi aiškiai žinoti šiuos dalykus.

Norintiems atvažiuoti čia dirbti, lietuviai taip pat to nerekomenduoja. Jų manymu, šiandien yra daug geresnių didelių pasaulio miestų, kuriuose daugiau karjeros perspektyvų. Tiek Paulius, tiek Elena, po „Brexit“ pastebi mažų pokyčių ir savo darbuose.

Elena: Paulius dirba labai senoje britų kompanijoje, restoranų industrijoje. Ten daugybė žmonių yra užsieniečiai: šefai, padavėjai, barmenai.

Paulius: Taip, ir dažnai prancūzų ar italų aptarnavimo ir maisto kultūros mokyklos yra daug stipresnės nei britų, tad natūralu, kad mano kompanija mielai priima užsieniečius ir nežiūri į juos diskriminuojančiai. Galiu pastebėti tik vieną dalyką. Kadangi esame didelė svarbi kompanija, dažnai per įvairius valstybės kanalus gauname įvairių komentarų. Ir štai, neseniai gavome komentarą, kad turėtume pradėti keisti požiūrį į darbo rinką: svarstyti, kaip pasamdyti kuo daugiau JK piliečių.

Šiuo metu dar nėra konkretaus skatinimo, bet yra perspėjimas, kad jau turėtume apie tai galvoti. Ir dėl to mes jau dabar matome labai didelių problemų. Paprastai, iš mūsų patirties, žmonės, kurie čia Britanijoje ateina iš maisto tiekimo bei aptarnavimo mokyklų, nenori pradėti karjeros nuo padavėjo, virėjo ar barmeno pozicijos. Jie iš karto nori užimti vadovo poziciją, kuriai nėra atitinkamai pasiruošę: neturi patirties ir reikalingų praktinių įgūdžių. Ir būtent tai yra problema. Jeigu reikėtų pradėti įdarbinti daugiau britų – mūsų kompanijai tai nebūtų palanku… Ir manau tai apima ne tik mūsų industriją, bet ir, pavyzdžiui, žemės ūkį bei kai kurias kitas veiklas.

Elena: Mano vyresni kolegos, kurie yra labai pažengę, sako, kad mano vietoj verčiau važiuotų į Amsterdamą, nes po „Brexit“ labai daug firmų ir didelių įmonių, kurios turėdavo didelius biudžetus, investuodavo į komunikaciją ir strategiją, stipriai karpo biudžetus. Jie prognozuoja, kad artėja labai didelė krizė. Jeigu įstatymai bus nepalankūs, labai daug verslų pajudės iš Britanijos. Taigi, dėlto gali būti, kad aš turėsiu svarstyti apie gyvenimą kokiame nors kitame mieste.

Tiesiog šiuo metu turime įvairių įsipareigojimų, Paulius turi atsakingas pareigas savo darbe, tad persikelti mums būtų nepatogu. Nors mano dabartinis darbas nepririša manęs grynai prie Londono rinkos, nes dirbu kaip laisvai samdoma darbuotoja. Tuo labiau, kad man patinka Londonas kaip miestas, man įdomu čia gyventi: koncertai, meno parodų pasirinkimas, kultūrinis gyvenimas Rytų Londone. Man patinka žmonių įvairovė: manau, kad tik įvairovėje gali pats atsiskleisti kaip individas. Įvairovėje, kuri toleruoja skirtumus. Tiesa, kalbu apie Rytų Londoną, kur labai konservatyvūs britai negyvena. Mano pažįstami britai – kai kurie net verkė, kai sužinojo apie „Brexit“. Jiems buvo gėda.

Būtent dėl to kažkokios netolerancijos Elena su Pauliumi gyvendami Londone taip pat nejaučia. Jų draugai ir pažįstami save laiko ES piliečiais ir „Brexit“ referendumas juos liūdina. Žinoma, šalyje yra daug žmonių, kurie kitokie – itin konservatyvūs arba skurdžiai gyvenantys britai, kurie balsavo už „Brexit“, nes tikėjosi, kad tai pagerins jų gyvenimus. Tačiau su tokiais žmonėmis Elena ir Paulius beveik nesusiduria.

Elena: Dėl „Brexit“ mes nelinkę išsigąsti. Bet kad Londone nėra lengva gyventi – tai faktas. Tiek patiems britams, tiek užsieniečiams. Nerekomenduočiau dabar čia atvykti dirbti ar mokytis nusiteikus idealistiškai. Manau, kad reikia labai nuodugniai apsvarstyti visas aplinkybes. Tarkim jei neturi darbo, tai atvažiuoti čia ir pradėti jo ieškotis – tikrai labai sudėtinga. Bet, kaip minėjau, tai susiję ne tiek su „Brexit“, kiek apskritai su Londono ekonomika pastaruosius 10 metų.

Kotryna Reimerytė

 

 

 

 

 

 

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.