Bulgarija: kodėl ten gyventi verta
Monika Tamulionytė (dešinėje) su kolegomis, nuotr. iš asm. archyvo
Jungtinė Karalystė traukiasi iš Europos Sąjungos (ES) žaidimo, o šalyse daugėja kraštutinių dešiniųjų ir euroskeptikų. Bet štai Bulgarija perima pirmininkavimą ES Tarybai su šūkiu „Vienybėje – jėga“. 2007 m. į ES įstojusiai Bulgarijai, kurioje vis dar ryškus sovietinis palikimas, atrodo, nebus lengva, tačiau Bulgarijos prezidentas sako, kad kartu su naujomis atsakomybėmis Bulgarijai atsiveria ir naujos galimybės.
Šį pusmetį Bulgarija nori sutelkti jėgas ties Europos ateitimi: jaunimu ir jo saugumu. Skamba gražiai, bet visada kur kas įdomiau pažvelgti į konkretų jaunuolį, kuris gyvena ir sukasi kiek daugiau nei 7 milijonus gyventojų turinčioje Bulgarijoje.
Bulgarijoje maistas pigus, ypač daržovės. Nuotr. iš asm. archyvo
Monika Tamulionytė jau kurį laiką gyvena Bulgarijos sostinėje Sofijoje, dirba mylimą šefo darbą bei užsiima rožių kosmetikos verslu. Savo istoriją Monika pradeda paprastai, lyg Bulgarija ją būtų suviliojusi visai netyčia.
– Į šią šalį atvykau mokytis kulinarijos meno. Nežinodama, kur važiuoju… Galvojau, kad Bulgarijoje visada pliusinė temperatūra, kaip kokioj Graikijoj, todėl lagaminas buvo prikrautas vien pavasarinių, vasarinių rūbelių. Atėjus lapkričiui supratau, kad visgi ir Bulgarijoje yra žiema… Tačiau labai trumpa: du šaltesni mėnesiai, tačiau vis tiek labai saulėti. Atvažiavau su drauge Viktorija: abi esame iš to paties miesto – Mažeikių. Kadangi tėveliai po vieną neleido važiuoti maišyti pasaulio, susikibom už rankų ir išlėkėm kartu į miestelį Dobrich, netoli pajūrio. Ten pradėjom studijuoti Hrc Culinary Academy. Po praktikų Europoje grįžome į Sofiją, Bulgarijos sostinę, kur laukė trečiasis kursas. Nuo tada nesu palikusi šio miesto.
-
- Monika su kolegomis vienoje iš televizijos laidų. Nuotr. iš asm. archyvo
-
- Paplūdimiai, primenantys mažas malaizijas. Nuotr. iš asm. archyvo
-
- Bulgarijoje daržovės skanios visus metus. Nuotr. iš asm. archyvo
-
- Paplūdimiai, primenantys mažas malaizijas. Nuotr. iš asm. archyvo
-
- Bulgarijoje maistas pigus, ypač daržovės. Nuotr. iš asm. archyvo
-
- Bulgarijos uolos, iš kurių kartais išskrenda šikšnosparniai. Nuotr. iš asm. archyvo
-
- Monika Tamulionytė (dešinėje) su kolegomis, nuotr. iš asm. archyvo
-
- Bulgarijos gamtos panorama. Nuotr. iš asm. archyvo
– Trumpai apibūdink: kas tau yra Bulgarija?
– Bulgarija man – tai šalis, kurioje įgijau išsilavinimą, užaugau kaip asmenybė. Tai šalis su nuostabia gamta, kultūra ir labai natūraliu maistu. Tai – mano antri namai. Taip, kaip myliu Lietuvą, taip pat myliu ir Bulgariją.
Paplūdimiai, primenantys mažas malaizijas. Nuotr. iš asm. archyvo
– Neatrodo, kad Bulgarija būtų populiari atostogų vieta lietuviams. Kodėl patartum lietuviui aplankyti Bulgariją?
– Saulė visus metus, be to, nuostabūs vaizdai, net ir mieste: einant bet kuria Sofijos gatve matai kalnus. O vaizdai išvažiavus už Sofijos tiesiog nerealūs! Kiekvienais metais stengiuosi kuo labiau pažinti šią šalį. Pasitaikius galimybei važiuoju visur. Kol kas labai didelį įspūdį paliko Balchik regionas prie pajūrio. Ten reikia žinoti, kur važiuoti, dažniausiai tik vietiniai žino tuos paslėptus paplūdimius, kurie primena mažas malaizijas. Taip pat važiuojant greitkeliu yra daug nuorodų apie lankytinas vietas, bet jų tiek daug, kad labai reta mašina ten nuvažiuoja.
Bulgarijos uolos, iš kurių kartais išskrenda šikšnosparniai. Nuotr. iš asm. archyvo
Teko aplankyti apleistus vienuolynus, uolas, kurios atrodo lyg rojaus kampelis, kol neišskrenda iš ten kokie šikšnosparniai. Arba nuostabūs rožių, saulėgrąžų laukai – žodžiu, vasarą čia tiek daug yra ką veikti, kad tikrai savaitės neužtenka. Absoliučiai žadą gniaužiantis Veliko Tarnovo miestas turi būti lankytiname sąraše.
Keliaujantiems žiemą patarčiau atskristi i Sofiją, pasivaikščioti su ekskursija centre, išsinuomoti mašiną ir važiuoti į kalnus: Borovec, Bansko, Rila vienuolynus. Tikrai turėsite ką ten veikti: slidinėjimo pramogos, maistas vietinėse karčiamose, spa, pasivaikščiojimai kalnų miesteliuose. Viso šito mes tikrai neturime Lietuvoje. Be to, tikriausiai tiek, kiek išleidžiate Lietuvoje per dieną, čia užteks bent keturioms. Maistas, ypač daržovės, labai pigus. Vasarą arbūzų kaina − 30 levo centų (15 euro centų) už kilogramą.
Bulgarijos gamtos panorama. Nuotr. iš asm. archyvo
Sofijos multikultūriškumas
Monika su kolegomis vienoje iš televizijos laidų. Nuotr. iš asm. archyvo
Apie patį Sofijos miestą Monika pasakoja kaip apie labai multikultūrišką. Pasak jos, eidamas gatve kartais gali ir neišgirsti bulgarų kalbos. Vien lietuvių ten daugiau nei šimtas. Taip pat gausu graikų, turkų, makedonų. Taigi, atrodo, kad šūkis „Vienybėje – jėga“ nebus iš piršto laužtas. Nors anglų kalbą moka ne visi, tačiau draugiškumas, kurį Monika patyrė pirmajame darbe, viską atperka.
Bulgarijoje daržovės skanios visus metus. Nuotr. iš asm. archyvo
– Aš dirbu mažame veganų restoranėlyje „Soul Kitchen“. Iš pradžių buvo sudėtinga, nes bendradarbiai nekalbėjo angliškai. Pradėjau ten nuo salotų ruošimo, tad labai daug kalbėti nereikėjo, tačiau dabar dirbu ten jau beveik trejus metus – šiandien man tai nuolatinis ir širdžiai labai mielas darbas. Per keletą mėnesių jau supratau, ką man šneka, o dar po kelių pradėjau ir pati bumbėti kažkokia neva bulgarų kalba, tačiau darbo reikalais sugebėjau susikalbėti. O dabar aš jau atsakinga už visą virtuvę, turiu labai smagų kolektyvą ir be jokių problemų bendrauju su vietiniais, esu virtuvės šefė.
Veganų virtuvė man labai artima sielai. Pati esu vegetarė. Gyvenant tokioje šalyje kaip Bulgarija tikrai nesinori mėsos. Daržovės visus metus labai skanios, bulgariškas naminis sūris vertas nuodėmės, taip pat jogurtas, kuris turi specialią bakteriją, gerai žinomą visame pasaulyje – Lactobacillus bulgaricus.
Tikrai dėl maisto verta čia atvažiuoti. Šefų darbas čia gerbiamas. Žmonės domisi, kaip gyventi sveikiau, ką valgyti, lanko įvairius gaminimo kursus, gausu televizijos laidų, realybės šou šia tema, kuriuose aš bei mano kolegos iš akademijos aktyviai kviečiami dalyvauti. Didelis miestas ta Sofija, tačiau mūsų specialybės žmonės gerai žino vienas kitą ir tikrai draugiškai sutariame. Prireikus pagalbos bendraujame, gerbiame ir mylime vienas kitą.
Paplūdimiai, primenantys mažas malaizijas. Nuotr. iš asm. archyvo
Rožių kosmetikos verslas
Be darbo restoranėlyje Monika taip pat užsiima ir rožių kosmetikos verslu. Tai dar vienas Bulgarijos deimantas, kurį lietuvė siūlo ir Lietuvos rinkai.
– Rožių kremai, rožių vanduo – jie tiesiog nerealūs. Kažkokia bulgariška magija. Tad su dideliu noru susiradau Bulgarijoje partnerį, kuris padėjo Lietuvoje atidaryti internetinę parduotuvę. Norėjau tautiečiams parodyti, koks tai gėris. Kainos Bulgarijoje, kaip minėjau, tikrai mažesnės nei Lietuvoje, todėl ir produkcija yra daug pigesnė nei lietuvių gamintojų, net ir su pervežimo, transportavimo išlaidomis.
Ieškodama gamyklų, iš kurių galėčiau užsakyti kosmetiką, aplankiau ne vieną ir išsirinkau gaminius pati. Likau sužavėta „Casyopea“ kosmetikos linija, nes viskas pagaminta iš riešutų bei augalų aliejų. Kiekvieno produkto sudedamąją dalį išnagrinėjau ir tiesiog įsimylėjau. Neradau nieko, kas kenktų sveikatai. Ir produkcija nėra išmėginta su gyvūnais, todėl tinka ir veganams. Tai mane žavi. Pati gyvenu ir propaguoju viską, kas nekenkia tau pačiam bei kitam, nesvarbu, tai žmogus ar gyvūnas.
Taigi mano internetinė parduotuvė „Avytės namai“ jau gyvuoja beveik metus, po truputį žmonės pradeda mus atpažinti. Na, bet labai sunku Lietuvoje ateiti i rinką. Visgi tikiu tuo, ką darome ir netolimoje ateityje „Avytės namus“ pamatysite įvairiose mugėse, iš arti galėsite pajausti bulgarišką produkciją.
– Šiais metais Bulgarija pirmininkauja Europos Sąjungai. Kaip, tavo nuomone, Bulgarija įsipaišo į Europos kontekstą, palyginus su kitomis šalimis, Lietuva?
– Čia mažos kainos, o tuo pačiu ir algos nedidelės. Tačiau lygindama su Lietuva, tikrai gali daugiau sau leisti gyvendama Bulgarijoje. Tai faktas. Trūkumas tas, kad šalis vis dar gyvena kyšio ir mafijos gyvenimą. Kvepia sovietmečiu. Gali pamatyti gatvėje naujausią „mersą“ ir žmogų su arkliu prie šviesoforo – tai visiškai natūralu ir žmonės nekreipia dėmesio. Kitas minusas – didelis užterštumas Sofijoje. Ir neatrodo, kad valstybė skirtų šiai problemai labai daug dėmesio. Kartais tikrai pasiilgstu tos lietuviškos švaros ir gryno kaimo oro. Sofijoje šiuo metu gyvena apie trys milijonus gyventojų, tad ne tokia mažytė ta sostinė.
***
Monika kol kas į Lietuvą grįžti neplanuoja, nes nebeįsivaizduoja savo gyvenimo be saulės, šviečiančios kiaurus metus.
Kotryna Reimerytė
Norite publikuoti šį tekstą interneto portale, tinklaraštyje ar spaudoje? Parašykite mums laišką adresu euroblogui @ gmail.com.
Euroblogas.lt 
Vienas atsakymas į “Bulgarija: kodėl ten gyventi verta”
[…] Kalėdų vakarą susipažinau su lietuvėmis Monika ir Viktorija, kurios, jau pabaigusios „HRC Culinary Academy“, gyvena ir dirba Sofijoje. […]
PatinkaPatinka