Teisės balsuoti suteikimas 16-mečiams: pažangu ar nerūpestinga?
Pexels.com nuotr.
Klausimas, ar šešiolikmečiai turėtų būti prileidžiami prie balsavimo urnos ar visgi tai per anksti, svarstomas jau kelis dešimtmečius. Kol kas daugumoje Europos Sąjungos šalių balsavimo teisė įgyjama sulaukus 18 metų, tačiau judėjimų, agituojančių rinkiminio amžiaus mažinimą, vis daugėja.
Štai Austrijoje šešiolikmečiai balsuoja jau visą dešimtmetį, Kroatijoje ir Slovėnijoje balsavimo teisę turi dirbantys šešiolikmečiai, o Vengrijoje – tie, kurie susituokę. Rinkėjų amžiaus cenzas sumažintas iki 16 metų ir kai kuriose Vokietijai, Šveicarijai bei Jungtinei Karalystei priklausančiose teritorijose.
Deimantė Rimkutė, Gabrielės Graliauskaitės nuotr.
Deimantė Rimkutė yra įsitikinusi, jog balsavimo teisės suteikimas jauniems piliečiams prisideda prie pilietinės visuomenės kūrimo ir skatina jaunimą įsitraukti į valstybės valdymą.
Pašnekovės teigimu, balsavimo amžių paankstinusioje Austrijoje, jaunų žmonių domėjimasis politika, lyginant su 2004 m., išaugo du kartus, bei padidino rinkiminį aktyvumą.
Mergina atkreipia dėmesį ir į Vokietiją, kurioje 16 metų jaunuoliai linkę balsuoti aktyviau nei vyresnio amžiaus elektoratas.
„Dauguma šešiolikmečių yra dar šiek tiek per jauni“
Shevaun Teo, nuotr. iš asm. albumo
Tuo tarpu airė Shevaun Teo dėl balsavimo amžiaus mažinimo abejoja: „Viskas priklauso nuo paties paauglio: pažįstu šešiolikmečių, kurie yra ypač susidomėję Airijos valstybiniais reikalais, tačiau žinau ir tokių, kuriems pilietiniai klausimai absoliučiai nerūpi. Aš asmeniškai manau, kad dauguma šešiolikmečių yra dar šiek tiek per jauni, kad suprastų kompleksinę politinę, visuomeninę, socialinę sistemą.“
Nuomonė, kad šešiolikmečiams trūksta supratimo apie politines problemas ar sprendimų pasekmes, yra plačiai paplitusi. Taip pat bijoma, kad jauni balsuotojai gali būti lengviau paveikiami bendraamžių spaudimo bei patiklesni radikalių pažiūrų argumentacijomis.
„Gali būti, kad būčiau buvusi paveikta istorijos mokytojos nuomonės“
Ieva Černiauskaitė, Bon Bon nuotr.
„Jeigu būdama tokių metų, būčiau turėjusi balso teisę, gali būti, kad būčiau buvusi paveikta istorijos mokytojos nuomonės, nes tuomet ieškai autoritetų, kurie išmanytų atitinkamą sritį. Tokiu atveju, galbūt gali atsirasti aktyvių politinių manipuliacijų, nors nebūtinai…“ – svarsto Ieva Černiauskaitė.
Tuo tarpu olando Alberto Meijerio nuomone, būtent todėl ir svarbu suteikti šešiolikmečiams teisę balsuoti, juk „būtent šiame amžiuje pradedame formuoti savo pažiūras ir opinijas“.
„Kai jauni žmonės bus skatinami domėtis vietos ir pasaulio politika, kai bus sudaryta palanki terpė tokio amžiaus žmonėms diskutuoti tarpusavyje, kai jiems bus suteiktas reikalingas šioje srityje žinių bagažas, – tada, manau, galima ir suteikti balsavimo teisę nuo 16 metų. Reikia atsakingai tam pasiruošti“, – įsitikinusi Ieva.
Deimantės nuomone, balsavimo amžiaus cenzo mažinimas yra visgi skubiai reikalingas pokytis, padėsiantis ugdyti jaunų žmonių balsavimo įprotį. Pašnekovė skatina atsižvelgti į jaunų žmonių populiacijos mažėjimą regionuose bei išvykimą iš šalies taip nė karto ir neprabalsavus.
„Balsavimo nuo 16 m. savivaldos lygmeniu įvedimo atveju, miesteliuose, kuriuose nėra universitetų ar aukštųjų mokyklų, jaunimas vis tiek prisidėtų prie savivaldos politikos, o politikai labiau atsižvelgtų į jaunų žmonių nuomonę“, – dėsto Deimantė.
Mergina tiki, kad pilietiškumo pamokos ir lengva prieiga prie informacijos lemia, kad šiuolaikiniai šešiolikmečiai įgyja balsavimui reikiamų praktinių ir teorinių žinių.
„Be to, tokio amžiaus asmuo moka mokesčius ir prisideda prie viešojo sektoriaus išlaikymo, tad turėtų turėti ir teisę spręsti, kam bus skiriami jo sumokėti mokesčiai“, – šypteli Deimantė. Išties, žinant, jog šešiolikmečiai Europoje jau turi teisę mesti mokyklą, prisiimti dalinę teisinę atsakomybę, įsidarbinti, susituokti ir net ginti šalį, balsavimo teisės neturėjimas gali atrodyti gana paradoksaliai.
Albertas Meijeris, nuotr. iš asm. albumo
„Tiek jauna asmenybė, tiek jo nuomonė turi būti išgirsta ir jai atstovaujama. Investuodami į pilietį tokiame ankstyvame amžiuje mes jį skatiname investuoti į demokratinę sistemą ir vėlyvesniame amžiuje“, – priduria Albertas.
Kaip žinoma, Estijos parlamentas 2015-ais patvirtino Konstitucijos pakeitimą, kuris suteikia asmenims nuo 16 metų amžiaus teisę balsuoti vietos savivaldos rinkimuose. Gal kaimynės pavyzdžiu metas sekti ir Lietuvai? O ką manai tu?
Eglė Raustė
Euroblogas.lt 
Parašykite komentarą