Studijos užsienyje − tai nuolatinis iššūkis tau ir tavo pažiūroms

Sukūrė Eglė Raustė, 22 vasario, 2018

„Tai tarsi gyvenimo mokykla, kuri lavina tavo mąstymą bei praplečia pasaulėžiūrą daug labiau nei tradicinės magistrantūros mokslai, juk kasdien bendrauji ir bendradarbiauji su žmonėmis iš viso pasaulio bei taikstaisi su pačiomis kontrastingiausiomis kultūromis“, − sako tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovė Debora Lorusso.

Taip ji kalba apie jungtinės magistrantūros studijų programą „Erasmus Mundus“, kurios metu mokomasi dvejose ar trijose skirtingose šalyse.

„Erasmus Mundus“ programą praeitais metais baigusi italė patvirtina, jog tai daug daugiau nei paprastos studijos: „Studijos užsienyje − tai kasdienė akistata su žmonėmis, kurie pasaulį mato, patiria ir suvokia visiškai kitaip; tai nuolatinis iššūkis tau ir tavo nuomonėms, idėjoms bei pažiūroms.“

Mergina šypsodamasi priduria, jog net ir pasibaigus studijoms neapleidžia jausmas, kad jos šeima yra išsibarsčiusi po visą pasaulį.

Galima laimėti stipendiją arba imti „Erasmus+“ paskolą

„Erasmus Mundus“ jungtinės magistrantūros studijų programos, kurių metų studentas mokosi dvejose ar trijose šalyse, yra vienas iš švietimo be sienų pavyzdys. Šios 12-24 mėnesius trunkančios magistro studijos yra labai įvairios – nuo astrofizikos ir nanotechnologijų iki kartografijos ir sporto etikos.

Geriausiems kandidatuojantiems studentams skiriamos ES lėšomis finansuojamos stipendijos. Studijų kaštus taip pat gali padėti padengti ir „Erasmus+“ paskolos.

Iš pirmo žvilgsnio, „Erasmus Mundus“ atrodo kaip nepriekaištinga galimybė net tik pasimokyti keliuose prestižiniuose universitetuose, bet ir pakeliauti, patobulinti užsienio kalbos žinias bei susipažinti su pačio įvairiausio plauko žmonėmis. Tik įsivaizduokite: išvykęs studijuoti į kurią nors Europos valstybę, vos už pusmečio kraustaisi į kitą šalį, kur mokaisi jau kitoje studentų grupėje, o dar po kelių mėnesių stažuojiesi ar atlieki tiriamąjį darbą kokioje Meksikos ar Japonijos pakrantėje.

Galimybė įgyti naujų įgūdžių

Sjúrðuras Djurhuusas, nuotr. iš asm. albumo

Iš Farerų salų kilęs Sjúrðuras Djurhuusas teigia, kad be būtinų akademinių žinių „Erasmus Mundus“ jam padėjo įgyti ir daug bendrųjų kompetencijų. Vaikinas tikisi, kad būsimi darbdaviai įvertins studijų metu tobulintus vadinamuosius „minkštuosius“ įgūdžius (angl. soft skills) − bendravimo, pilietinio dalyvavimo, analizės, lyderystės ar darbo komandoje bei gebėjimą greitai ir sklandžiai prisitaikyti naujoje aplinkoje.

Olivia Doyle, nuotr. iš asm. albumo

Apie praplėstas profesines karjeros perspektyvas užsimena ir oksfordietė Olivia Doyle: „Šių magistrantūros studijų programų judumas suteikia jauniems žmonėms galimybę ne tik studijuoti pasirinktą sritį užsienio kalba, bet ir tuo pačiu gyventi kitakalbėje aplinkoje. Baigusi studijas ir ieškodama darbo kaip niekada įsitikinau užsienio kalbų įgūdžių verte dabartinėje darbo rinkoje.“

Tokios studijos turi ir savų minusų

Susigundę programos teikiamais privalumais turėtų apgalvoti ir galimus trūkumus bei iššūkius.

„Studijų programoms, kurios remiasi daugiau nei viena institucija ir veikia daugiau nei vienoje aukštojo mokslo sistemoje, kokybės standartizacija ir koordinavimas yra daug svarbesni nei įprastai. Tačiau kadangi studijų dizainas iš esmės klasifikuojamas kaip „unikalus“ ar „kitoniškas“, standartizacijos ir kokybės kontrolės jai tenka ne daugiau, o netgi mažiau“, − komentuoja „Erasmus Mundus“ absolventė Rosemary Anfield iš Škotijos.

Nikolaj L. Hansenas, nuotr. iš asm. albumo

Tuo tarpu dano Nikolaj L. Hanseno nuomone, pats studijų programos dizainas yra labiau pritaikytas tiems, kurie bendrai domisi komplikuotomis politinėmis, socialinėmis ir kultūrinėmis sistemomis ir siekia išsilavinimo tarptautinėje aplinkoje.

„Tačiau aš nesiūlyčiau programos tiems, kurie siekia gilaus išmanymo ir specifinių įgūdžių tam tikroje srityje“, − apibendrina absolventas.

Planuoja ES studento kortelę ir bendrą Europos švietimo erdvę

Nors atsakomybė už švietimo ir kultūros politiką tenka valstybėms narėms, Europos Sąjunga jau seniai atlieka svarbų papildomą vaidmenį, ypač tarptautiniame lygmenyje. Visiems žinoma 30 metų veikianti „Erasmus“ programa, per kurią jau 9 milijonai žmonių studijavo, mokė, mokėsi ar vykdė savanorišką veiklą kitoje šalyje. O ar girdėjai apie Europos Komisijos išsakytą siekį iki 2025 m. sukurti bendrą Europos švietimo erdvę (angl. European Education Area)?

Šioje vizijoje numatyta daugiau dalyvių judumo programose, tokiose kaip „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpusas, ES studento kortelės įsteigimas, abipusis diplomų pripažinimas ir netgi naujas kalbų mokymo standartas, pagal kurį visi aukštesnįjį vidurinį išsilavinimą turintys jauni europiečiai be savo gimtosios kalbos gerai mokėtų dvi užsienio kalbas.

Eglė Raustė