Karta, kuri pinigus leidžia ne daiktams, bet patirtims
Ugnė Juodytė, nuotr. iš asm. albumo
„Millenium“ karta įpratusi viską gauti greitai. Jei užsisako siuntą – nori ją gauti per vieną dieną, jei ieško atsakymo – suveda į „Google“ paieškų sistemą ir akimirksniu gauna atsakymą, perka daiktus vieno mygtuko paspaudimu, tad ir su pinigais situacija panaši. Neretai darbdaviai nustemba, kaip greit jaunas žmogus nori solidžiai uždirbti, nors pakankamų žinių trūksta.
Kaip pirmieji atlygiai gali atsiliepti jauno žmogaus savivertei ir finansiniam raštingumui, tinklaraštis Euroblogas.lt kalbasi su „Danske Bank“ vyriausiuoju Baltijos šalių ekonomistu Roku Grajausku ir psichologe Ugne Juodyte.
Pinigai jiems − ne savaiminis tikslas, o priemonė tikslams pasiekti
2017–aisiais Amerikoje buvo apklausta 1 700 „Millenium“ kartos atstovų ir tyrimas parodė, kad pinigų šios kartos atstovai anaiptol nesureikšmina. Tyrimo metu buvo klausiama, kas respondentams labiausiai asocijuojasi su laimės pojūčiu ir net 85 proc. jų atsakė, jog meilė arba gera, prasminga veikla. Tik 10 proc. pasirinko pinigus, kurie jiems yra tik įrankis poreikiams patenkinti.
„Ir mano praktika dirbant su jaunimu yra panaši. Jiems pinigai − ne savaiminis tikslas, o priemonė tikslams pasiekti. Jeigu tikslai dideli – atsiranda ir atitinkamas pinigų poreikis. Šios kartos išskirtinumas tas, jog pinigus jie leidžia ne daiktams, bet patirtims“, – darbo su jaunimu patirtimi dalijasi U. Juodytė.
Psichologė tvirtina, jog pirmasis atlygis jauną žmogų gali paveikti įvairiai, priklausomai nuo jo psichologinio atsparumo ir konkrečios situacijos, turimų įsitikinimų. Tai gali būti stiprus motyvas mokytis kurti didesnę vertę ir už tai gauti didesnį atlygį arba, jei žmogus save kaltins dėl mažo atlygio ir galvos, kad taip yra, nes jis niekam tikęs – savivertė, tikėtina, smuks dar labiau.
Tačiau svarbus ir kitas aspektas: pasitikėjimas savimi dažnai turi didelę reikšmę atlygiui. Tyrimai rodo, jog kuo stipresnis asmens pasitikėjimas savo jėgomis – tuo didesnė tikimybė, kad jis gaus didesnį atlygį.
Kaip prisiversti taupyti?
Rokas Grajauskas, nuotr. iš asm. albumo
Pasak ekonomisto Roko Grajausko, iš esmės Lietuvoje žmonės nėra linkę taupyti: „Statistika ir apklausos rodo, jog lietuviai yra sukaupę labai mažai santaupų nenumatytiems atvejams. Tuo pačiu, palyginus su mūsų gaunamomis pajamomis, vartojame labai daug. Tai susiję su taupymo nebuvimu. Daug kas ima kritikuoti, jog mažai uždirbant neįmanoma dar ir taupyti, tačiau svarbu pagalvoti apie savo ateitį. Sukaupti tam tikrą finansinį kapitalą ypač svarbu jaunam žmogui. Jis turėtų siekti 3-6 mėnesių atlyginimų tai juodai dienai, kuomet galime netekti darbo, stipriai susirgti, patirti neplanuotų išlaidų. Nors jauniems žmonėms labai sunku taupyti, tai turėtų būti prioritetas.“
Išties, tik sukaupę tą finansinį kapitalą galime truputį atsipalaiduoti, jaustis ramesni ir saugesni dėl savo ateities. Jeigu gyvenate nuo atlyginimo iki atlyginimo, visada jaučiate stresą, nes įvykiams pakrypus ne pagal planą, laukia didelės finansinės problemos. Nors esame linkę vaikytis vartotojiškų tendencijų, svarbu pasverti, kas bus naudingiau jūsų gyvenimo kokybei.
„Kiekvieną mėnesį patiriame daug nereikalingų išlaidų, kurių nesekdami galime net nepastebėti, tačiau iš mažų sumų susideda dideli skaičiai. Kiekvienas savo biudžete gali atrasti išlaidų, kurios akumuliuojasi. Pavyzdžiui, kelis eurus kainuojanti kava, kurią kiekvieną rytą perkate šalia namų ar darbo esančioje kavinėje. Norėtųsi, jog visa visuomenė taupymo klausimu būtų brandesnė, protingesnė ir atsakingesnė. To pas mus trūksta“, – sako Euroblogas.lt pašnekovas.
Kai norai prasilenkia su galimybėmis
Rokas Grajauskas, nuotr. iš asm. albumo
Lietuvoje žmonės uždirba mažiau nei aplinkinėse valstybėje, o vartoti, pirkti, keliauti nori tiek pat. Dėl to, pasak „Danske Bank“ vyriausiojo Baltijos šalių ekonomisto, jaunimas ir susiduria su finansinėmis problemomis:
„Šiais laikais madingos pasaulio tendencijos pasiekia labai greitai, jos visur panašios, tačiau uždarbis labai skiriasi. Tuomet ir susiduriama su finansinio neraštingumo problemomis, kuomet žmonės gyvena ne pagal savo galimybes. Gyventojai vis dažniau ima vartojimo paskolas, greituosius kreditus, skolinasi smulkiems pirkiniams, drabužiams, telefonams pirkti, o tai yra labai neprotinga. Vartojimo paskolų daug didesnės palūkanos, jau nekalbant apie greituosius kreditus. Jais naudodamiesi žmonės sau ant kaklo veržiasi dvigubą kilpą.
Nors viską jauniems žmonėms norisi gauti iškart, vartojimo reikmėms skolintis nevertėtų, tai reikėtų daryti investicijoms į mokslą, automobilį, būstą ir kitus stambius pirkinius. Svarbu išmokti susitaupyti ir išlaukti momento, kuomet tikrai sau galite leisti tą daiktą įsigyti.“
Kaip reaguoti į aplinkinių spaudimą
Ugnė Juodytė, nuotr. iš asm. albumo
Jauni žmonės dažnai patiria spaudimą iš bendraamžių, kuomet imama lygintis pirmosiomis pareigomis, atlygiu, automobiliais. Psichologė rekomenduoja nereaguoti impulsyviai:
„Nors tokio spaudimo iš aplinkos mes ne visada galime išvengti, tačiau reakciją į jį galime kontroliuoti. Tad, kai pasijaučiate spaudžiami – sustokite keletui akimirkų. Supraskite, kas su jumis vyksta, ko jūs išties norite ir tuomet atreaguokite. Svarbu suvokti, kad gyvenime visada bus už mus daugiau uždirbančių, vairuojančių geresnius automobilius, gyvenančių prabangesniuose namuose ir bus dar kitokių, kuriems materialūs dalykai nesvarbūs. Daug vertingiau lyginti save su pačiu savimi ir kelti sau įgyvendinamus iššūkius.“
Į jaunų žmonių elgesį besigilinanti psichologė sako, kad pinigų jaunam žmogui reikia tiek, jog jis nesijaustų lyg nešiodamas batus, kuriuose spaustų įkritęs akmenukas: „Viskas labai praprasta. Jeigu pinigai nesukelia nepatogumų ir diskomforto kasdienybėje, tuomet jaučiamės laimingi.“
Živilė Karevaitė
Norite publikuoti šį tekstą savo tinklaraštyje, naujienų portale ar laikraštyje, – parašykite mums euroblogui @ gmail.com.
Euroblogas.lt 
Vienas atsakymas į “Karta, kuri pinigus leidžia ne daiktams, bet patirtims”
Dar vienas pastebėjmas, kad jauni žmonės( jauni verslininkai). Žvelgia į darbuotojus visai kitaip. Stengiasi investuoti į juos, išperka mokymus, kuria gerą mikroklimatą įmonėje. Taip pat supranta, kad gali daryti kažką ne taip ir norėdami tobulėti samdosi mentorius versle. Pagaliau pradeda keistis verslo suvokimo kultūra.
PatinkaPatinka