Turi negalią? Tai ne priežastis nevykti į „Erasmus+“ mainus!
Ieva Kurmilavičiūtė, nuotr. iš asm. albumo
Vilniaus universitete sociologiją studijuojančios Ievos Kurmilavičiūtės (22) negalią žmonės pastebi tik jai pradėjus eiti. Sunkiai vaikštančiai merginai prireikia asistento, galinčio užnešti laiptais, o ir aukštesnis bortelis jau yra problema, su kuria Ievos kojos nesusitvarko. Tačiau iš Joniškėlio kilusi mergina dėl negalios nė nesvarstė atsisakyti galimybės išvažiuoti į „Erasmus+“ mainus. Grįžusi iš Didžiosios Britanijos ji su tinklaraščiu Euroblogas.lt dalijasi dar šviežiais įspūdžiais, kaip su kasdienėmis problemomis užsienio universitetuose sekasi tvarkytis neįgaliesiems.
– Ieva, kelintos grupės negalią turi? Kokių veiksmų ji tau neleidžia atlikti savarankiškai?
– Turiu sunkesnę nei vidutinę fizinę negalią, kuri, iš tikrųjų, daugeliui vizualiai nėra matoma, kol nepradedu eiti. Dažniausia šis negalios tipas sugeba pakišti man koją lipant laiptais ar einant nelygiu paviršiumi, kuomet bet kada galiu užkliūti už atsikišusios plytelės ar bortelio ir susižeisti.
– Kaip pati sužinojai apie galimybę neįgaliesiems vykti su „Erasmus+“ programa į pasirinktą šalį?
– Apie išvykimą į studijas užsienyje su „Erasmus+“ programa susidomėjau tuomet, kai iš artimo neįgaliųjų studentų rato sužinojau, jog tokia galimybė tikrai yra ne tik sveikiems studentams, bet ir fizinę negalią turintiems jauniems žmonėms. Nors iš to pačio rato realių praktikos pavyzdžių nesuradau, pasitikėjau tuo faktu, jog vykstu į Vakarų šalies universitetą, kuris turėtų būti pasiruošęs mane priimti.
Ieva Kurmilavičiūtė, nuotr. iš asm. albumo
– Kodėl išsirinkai Angliją? Ar rinkaisi ją pagal tai, kaip universiteto infrastruktūra pritaikyta neįgaliesiems, o gal pagal programą ar dėstomus dalykus?
– Ir taip, ir taip. Prieš pasirinkdama Birmingamo universitetą (angl. University of Birmingham) turėjau keletą variantų. Mąsčiau vykti į Utrechto universitetą Olandijoje, galbūt Zadaro universitetą Kroatijoje, tačiau pasirinkau Birmingamo žinodama, jog šis pasižymi stipriomis sociologijos, kriminologijos ir psichologijos studijų programomis. Taip pat prieš pildydama prašymą ieškojau informacijos internete, kiek mano būsimas fakultetas bei bendrabučiai yra pritaikyti neįgaliesiems, kokie yra atstumai. Birmingamo universitete viskas išdėstyta labai patogiai.
SUSIJĘ TEKSTAI:
- Studijos užsienyje − tai nuolatinis iššūkis tau ir tavo pažiūroms
- „Erasmus“ praktika: kaip susižvejoti geriausią?
- Ką reikia žinoti apie „Erasmus“ studijas ir praktiką
– Kokios baimės kėlė dvejonių prieš išvykstant studijuoti?
– Turbūt baimių daugiausia atsirado pildant prašymą dalyvauti „Erasmus+“ konkurse. Jos labiausiai buvo susijusios su nežinoma užsienio situacija: aplinkos pritaikymu (ar kambariai yra fiziškai pritaikyti ir patogūs, ar universitetas toli nuo bendrabučio), dokumentų pildymo laiku (ar spėsiu viską užpildyti laiku), kaip reikės pildyti prašymus finansinei paramai ir ar ją iš vis gausiu. Nuo to priklausė mano išvyka, kadangi bendrabutis man ir asistentui kainavo tikrai ne pagal mano kišenę, o gyventi turėjau kuo arčiau universiteto. Turbūt su dauguma abejonių susiduria visi, išvykstantys pirmą kartą.
Ieva Kurmilavičiūtė, nuotr. iš asm. albumo
– Finansavimą pusmečiui gavai ne tik tu, bet ir tavo lydintis asmuo. Ar tai įprasta praktika, ar reikėjo kreiptis į komisiją ir prašyti rėmimo individualiai šiam atvejui?
– Kiekvienas „Erasmus+“ programos neįgalus studentas gauna stipendiją, kurios dydis priklauso nuo šalies, į kurią jis yra siunčiamas. Nebūčiau pildžiusi formos papildomam finansavimui gauti, jei nebūtų reikėję kartu imti asistento. Paprastai, kai neįgaliąjam yra būtina asistento pagalba, papildomo finansavimo prašymas yra ganėtinai įprasta praktika. Tačiau kaip ir visur finansinės paramos prašymas turi būti pagrįstas medicininiais dokumentais. Finansinių išlaidų padengimo prašymas taip pat turėtų būti labai tiksliai pagrįstas, kitaip jis gali likti nepatenkintas.
– Į ką reikėtų atkreipti dėmesį neįgaliems studentams pildant dokumentus? Kur ieškoti pagalbos ar informacijos?
– Mano manymu, visada galima kreiptis į savo fakulteto ar universiteto mainų koordinatorius, kurie mielai pagelbės dokumentų pildymų klausimais teoriškai. Tačiau kaip ir pati patyriau, kiekvienas dokumentų pildymas neįgaliajam yra labai individualus. Dėl to visai neseniai sukūrėme „Facebook“ grupę pavadinimu „ERASMUS+ Ability LT“ neįgaliesiems, kurie jau dalyvavo programoje ir nori pasidalyti savo įspūdžiais bei patirtimi su mąstančiais apie išvykimą. Taip pat grupė skirta tiems, kurie domisi išvykimo galimybėmis, bet galbūt nedrįsta, nėra susidūrę su gyvomis patirtimis, turi klausimų, į kuriuos išvykę galėtų atsakyti.
Birmingamas, nuotr. iš asm. albumo
– Ar universitetas buvo visiškai pritaikytas tavo poreikiams, neatsirado problemų, kurias pamatei tik nuvažiavusi į vietą?
– Kaip bebūtų keista, tačiau nesusidūriau su jokiomis fizinio prieinamumo problemomis. Galbūt dėl to, jog nesinaudoju vežimėliu, tačiau dauguma vietų yra net labiau pritaikytos asmenims, kurie naudojasi vežimėliu nei tiems, kurie juo nesinaudoja. Visos patalpos yra ganėtinai erdvios, lengvai pasiekiamos, visi daiktai yra atitinkame aukštyje, nėra jokių slenksčių ar kitų judėjimą sunkinančių objektų, o ir dirbantis personalas visada noriai pagelbėja. Pastato liftuose informacija pateikiama audio formatu, mygtukai brailio raštu, grindys taip pat yra reljefinės geresniam orientavimuisi. Galbūt vienintelis dalykas, su kuriuo, atrodė, kad be asistento pagalbos nesusitvarkysiu, tai vėjuota kelionė fakulteto link, mat vėjas ten tikrai ganėtinai stiprus silpnoms mano kojoms.
– Ar iš kitų šalių buvo atvykusių studentų su negalia, ar tarp studentų buvai vienintelė?
– Sudėtinga pasakyti, kadangi tokia informacija yra konfidenciali. Gyvenau pirmakursiams britams pastatytame bendrabutyje tam, kad lengviau ir greičiau pasiekčiau šalia esantį fakultetą. Savo bendrabutyje asmenų iš kitų šalių taip ir neteko sutikti. Tačiau kalbant apie negalią, mačiau ne vieną asmenį tame pačiame bendrabutyje, kuris sunkiau vaikšto ar juda su vežimėliu.
– Šiuo metu pradėjai dirbti su neįgaliųjų išsiuntimu į įvairius ES projektus ir mainus. Ką dabar važiuodama į „Erasmus+“ darytum kitaip, kai žinai daugiau informacijos?
– Visų pirma, tai tiesiog nebestresuočiau tiek, kiek anksčiau, kadangi jau numatyčiau veiksmų planą, ką konkrečiai, kokiu metu turėčiau atlikti prieš išvykstant. Reikia neišsigąsti, jei pasirodytų, jog prieš išvykstant reikia užpildyti labai daug dokumentų, formų ir kt. Taip pat nereikia sunerimti, jei užsienio universiteto koordinatoriai labai greitai neatsakinėja į laiškus – reikia kantrybės, laiko, ir, svarbiausia, nebijoti jiems nuolat rašyti, ieškoti informacijos.
– Kokie Europos universitetai yra draugiškiausi neįgaliems asmenis, labiausiai pritaikyti jų poreikiams?
– Sudėtinga būtų konkrečiai įvardyti, kurie būtent Europos universitetai yra draugiški neįgaliesiems. Kol kas žinau, jog Birmingamo universitetas tikrai labai draugiškas ir geranoriškas neįgaliųjų klausimams. Labai svarbu prieš pildant formą paieškoti informacijos internete apie dominantį universitetą, jo pritaikymo galimybes, nebijoti susisiekti su komanda, kuri dirba su neįgaliųjų priėmimu.
– Ar rekomenduotum kitiems neįgaliems asmenims leistis į „Erasmus+“ nuotykį?
– Turint negalią vykti su „Erasmus+“ mainų programa tikrai verta. Svarbiausia prieš priimant šį sprendimą sužinoti apie dominančio universiteto galimybes apgyvendinti žmogų su viena ar kita negalia, pasidomėti apie galimybę gauti papildomą finansavimą, jei tik jis būtinas asmeniniams poreikiams. Reikia tiesiog išdrįsti išeiti iš komforto zonos ir degti noru patirti naujų įspūdžių, pažinti kitos kultūros žmones bei jų švietimo sistemą.
Živilė Karevaitė
-
- Ieva Kurmilavičiūtė, nuotr. iš asm. albumo
-
- Birmingamas, nuotr. iš asm. albumo
-
- Ieva Kurmilavičiūtė, nuotr. iš asm. albumo
-
- Ieva Kurmilavičiūtė, nuotr. iš asm. albumo
Norite publikuoti šį tekstą savo tinklaraštyje, naujienų portale ar laikraštyje, – parašykite mums euroblogui @ gmail.com.
Euroblogas.lt 
Parašykite komentarą