„Erasmus+“ praktika leidžia išbandyti diplomato darbą

Evelina Kairelytė (kairėje) Lietuvos ambasadoje Italijoje, nuotr. iš asm. albumo

Evelina Kairelytė (kairėje) Lietuvos ambasadoje Italijoje, nuotr. iš asm. albumo

Socialinių mokslų studentams, pabaigusiems studijas, iš tiesų sunku nuspręsti, kuriuo karjeros keliu žengti, nors „jau kaip ir reikėtų žinoti“. „Erasmus+“ programa skiria finansinę paramą ir skatina studentus bei absolventus išbandyti save ten, kur jie seniai svajojo patekti. Tinklaraštis Euroblogas.lt klausia: o kaipgi vyksta praktikos Lietuvos diplomatinėse institucijose užsienyje?

Skyrė 700 eurų stipendiją

Kotryna Puodžiukaitė Lietuvos ambasadoje Airijoje, nuotr. iš asm. albumo

Kotryna Puodžiukaitė Lietuvos ambasadoje Airijoje, nuotr. iš asm. albumo

Pirmoji pašnekovė Kotryna Puodžiukaitė, baigusi teisės studijas, šiuo metu atlieka „Erasmus+“ absolvento praktiką Lietuvos ambasadoje Airijoje.

„Vykdama atlikti stažuotę tikėjausi susipažinti su ambasados veikla, įgyti patirties, kuri svarbi ieškant darbo ar stojant į magistro studijas. Taip pat praktika ambasadoje suteikia galimybę pažinti šalį, praplėsti akiratį bei pamatyti, kaip persipina Lietuvos ir Airijos kultūros“, – pasakoja Kotryna.

Jos užduotys, kaip pati įvardija, yra pasų ir kitų dokumentų išdavimas piliečiams, gautų pasų registravimas, paruošimas įteikimui/išsiuntimui, gyvenamosios vietos deklaracijų registracija, įgaliojimų rašymas ir kitų notarinių dokumentų ruošimas bei registravimas.

Teisės studijas baigusi mergina taip pat padeda organizuoti įvairius ambasados renginius, dalyvauja susitikimuose su lietuvių bendruomene. „Erasmus+“ programa padėjo skyrė 700 eurų stipendiją, kurios užtenka nuomai ir viešajam transportui.

Pasak jaunosios teisininkės, tokia praktika padeda ne tik tobulėti asmeniškai, tobulinti užsienio kalbą, bet ir leidžia lengviau įsilieti į globalią ir dinamišką šių dienų aplinką.

Visi keliai veda į Romą

Evelina Kairelytė (antra iš kairės) Lietuvos ambasadoje Italijoje, nuotr. iš asm. albumo

Evelina Kairelytė (antra iš kairės) Lietuvos ambasadoje Italijoje, nuotr. iš asm. albumo

Tuo tarpu Evelinai Kairelytei, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto absolventei, išsipildė posakis „visi keliai veda į Romą“. Tik ji gerai žinojo, ko nori, ir nusprendė savo jėgas išbandyti Lietuvos ambasadoje Italijoje.

„Džiugina tai, kad, nepaisant to, kad esu čia jau šeštą mėnesį, veikla ambasadoje nėra monotoniška. Atvykau čia labai dėkingu metu – Lietuvai pirmininkaujant Europos regiono grupei Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijoje (JT MŽŪO; angl. FAO – The Food and Agriculture Organization of the United Nations). Tad didelę dalį praktikos laiko skiriu būtent šiai tarptautinei organizacijai dirbdama kartu su žemės ūkio atašė. Mano veiklą apima posėdžių ataskaitų rengimas, gilinimasis į organizacijos veiklą, informacijos paieška. Laisvu nuo JT MŽŪO veiklos metu, prisidedu prie kasdienių ambasados darbų – asistuoju ambasadoriui, rengiu Italijos, Maltos spaudos apžvalgas, ruošiu pranešimus spaudai“, – pasakoja Evelina.

Konkrečios vizijos prieš atvykdama į Italiją mergina neturėjo, tačiau buvo užsibrėžusi tikslą – įgyti patirties diplomatinėje tarnyboje prieš apsispręsdama, kokią konkrečią magistro studijų kryptį norėtų rinktis, ir pagerinti italų kalbos žinias. „Abu šiuos lūkesčius įgyvendinti pavyko, todėl praktiką Romoje vertinu labai teigiamai“, – džiaugiasi Euroblogas.lt pašnekovė.

„Manau, svarbiausia yra aiškiai žinoti, ko siekiama iš atliekamos praktikos, ką norima per tą laiką nuveikti. Esu girdėjusi sakant, kad praktika, o ypač neapmokama, tarsi nesukuria atsakomybės jausmo, į atliktus darbus žiūrima atlaidžiau, nes dirbama be atlygio, ribotą laikotarpį. Nesutinku su tokia nuomone. Manau, tai yra labai individualu. Naujoje praktikoje kaip ir naujame darbe, viskas prasideda nuo noro perprasti veiklos specifiką. Tik praktika, priešingai nei apmokamas darbas, dažnai tau suteikia galimybę, turint vien didelę motyvaciją ir kalbant angliškai, o tai šiandien jau galima sakyti yra savaime suprantama, susipažinti su dominančia veiklos sritimi ir įgyti profesinės patirties.“

Pragyvenimas Romoje yra gana brangus

Evelina Kairelytė (kairėje) Lietuvos ambasadoje Italijoje, nuotr. iš asm. albumo

Evelina Kairelytė (kairėje) Lietuvos ambasadoje Italijoje, nuotr. iš asm. albumo

Evelina sako, kad tiek prieš praktiką, tiek ir praktikos metu neteko susidurti su jokiais nesklandumais. Reikalinga informacija buvo suteikta operatyviai, stipendiją mergina gavo dar iki išvykstant.

Pasak politikos mokslų absolventės, pragyvenimas Romoje yra gana brangus, todėl norint nuomotis atskirą kambarį, dalį laisvo laiko skirti kelionėms ar kitoms pramogoms, reikėtų turėti šiek tiek papildomų lėšų. Svarbu paminėti, kad išvykstant studijuoti ar atlikti praktikos, „Erasmus+“ pasiūlo virtualius kursus ir sudaro galimybę mokytis užsienio kalbos.

„Erasmus+“ kursai buvo nors ir ne pagrindinė, tačiau viena iš mano mokymosi medžiagų. Be jų taip pat naudojausi italų kalbos vadovėliais bei gerinau kalbos įgūdžius bendraudama gyvai“, – džiaugiasi mergina.

Kalbėdama apie diplomatinę tarnybą Evelina pabrėžė, kad tai didelis iššūkis. „Pati darbo specifika yra tokia, kad diplomatams tenka daug keliauti, nuolat persikelti iš vienos šalies į kitą, o tai reiškia ir nuolat taikytis prie naujos valstybės, jos kultūros ypatybių. Todėl darbas reikalauja ne tik išsilavinimo ir žinių, bet ir tam tikrų charakterio savybių. Šiuo metu jaučiuosi įgyvendinusi savo pagrindinį tikslą, įgijusi norimos patirties ir daugiausia koncentruojuosi į planuojamas magistro studijas, kurios taip pat politikos srityje. Tačiau manau, nepaisant to, ar atlikus praktiką supranti, kad būtent tai yra tavo pašaukimas, ar, atvirkščiai, nusprendi išbandyti save kitoje srityje, praktika neabejotinai yra naudinga patirtis, kuri vėliau puikiai panaudojama tiek ieškant darbo, tiek ir studijuojant“.

Pasak Evelinos, svarbiausia yra motyvacija. „Pastaruoju metu socialinėje medijoje pastebiu gana nemažai praktikos pasiūlymų būtent Lietuvos ambasadose užsienyje. Mano atveju, praktiką susiradau be konkretaus skelbimo. Nusprendžiau, kad noriu būtent ten ir išsiunčiau CV bei motyvacinį laišką elektroniniu paštu su paklausimu, ar būtų galimybė atlikti praktiką. Iš patirties galiu pasakyti, kad praktikos vietos užsipildo gana greitai, todėl rekomenduočiau kreiptis į praktikos instituciją kuo anksčiau.“

„Buvo mėnesių, kada važinėjau zuikiu

Rūta Kaminskaitė Berlyne, nuotr. iš asm. albumo

Rūta Kaminskaitė Berlyne, nuotr. iš asm. albumo

Kita pašnekovė Rūta Kaminskaitė, savo „Erasmus+“ praktiką pusę metų atliko Lietuvos ambasadoje Vokietijoje, stažavosi kultūros srityje. Kaip pasakoja Rūta, jos pagrindines užduotis sudarė mėnesinių naujienlaiškių kūrimas, pranešimų apie lietuvių menininkų pasirodymus Vokietijoje rašymas bei naujienų apie juos sekimas vokiškoje spaudoje. Taip pat tekdavo apsilankyti ir padėti ne viename kultūriniame renginyje, tačiau to negalinti vadinti paskirtomis užduotimis, tai, Rūtos žodžiais, veikiau būdavo malonumas.

„Pasinaudojau galimybe pagaliau pamatyti ambasados virtuvę: o kaipgi viskas veikia viduje? Nuo pat tapimo abituriente svajojau dirbti ambasadoje. Bet gerai pagalvojus, apie ambasados misijas žinojau tik paviršutiniškai. Be to, kad praktika buvo puiki galimybė pamatyti ir net prisidėti prie ambasados darbų, atlikusi stažuotę jaučiuosi supratusi, kad darbas kartu gali būti ir malonumas, kitaip tariant, praktikoje įgyta patirtis leido pagaliau susikurti viziją apie savo karjerą.“

Rūtos nuomone, stažuotė, neapmokamas darbas, leidžia jaunam žmogui pažinti tam tikrą įmonę, patyrinėti tam tikrą sritį. Stažuotojas yra visada laisvas atsisakyti tam tikrų užduočių arba prašyti kitokių, taip ieškodamas, kas jam ar jai patinka, o tai padeda priimti svarbius sprendimus karjeros klausimais.

Paklausta apie savo finansinę situaciją stipendijos metu, Rūta atviravo, kad stipendijos neužteko. „Buvo mėnesių, kada važinėjau zuikiu, kuomet neužteko pinigų nė bilietui. Nėra daug ko komentuoti, tik tiek, kad mano pasirinkta šalis pragyvenimo požiūriu yra brangi, o ypač tai pasijaučia sostinėje. Finansinės paramos būtų užtekę tik nuomai ir viešajam transportui, tačiau tektų atsisakyti kultūros, miesto, šalies pažinimo. Taip pat norėčiau ypač pabrėžti, kad šiandien gajos internetinės apgavystės, apie kurias į pagal „Erasmus+“ išvykstantieji turėtų būti informuojami. Būdama viena šios apgavystės aukų, praradau dalį pinigų, kurie taip pat galimai lėmė finansinius sunkumus.“

Reikia apgalvoti, ar patinka klajoklio gyvenimo būdas

Antrasis Lietuvos ambasados sekretorius Vokietijoje Andrius Grikienis pabrėžia, jog stažuotė vienoje iš Lietuvos ambasadų yra puiki galimybė pamatyti diplomato darbą iš arti. Jos metu labai svarbu suprasti, kad viskas susideda iš labai paprastų, net buitiškų dalykų, bet jų visuma užtikrina komunikaciją tarp tautų. Stažuotojai negali matyti slaptų dokumentų, nes tam būtina turėti atitinkamus leidimus, bet 95 proc. informacijos yra vieša.

Pasak A. Grikienio, praktika yra puiki proga diskutuoti su patyrusiais diplomatais, tačiau toks darbas − ilgalaikis projektas, reikia apgalvoti, ar pats klajoklio gyvenimo būdas žmogui patinka. Ir, aišku, reikia plačiai domėtis užsienio politika, nes dirbti gali tekti nuo pasų išdavimo iki sutarčių tekstų redagavimo. „Kaip tik šiuo metu turime laisvą poziciją Lietuvos ambasadoje Vokietijoje. Reikėtų pridurti, kad reikalingos ir vokiečių kalbos žinios“, – sako pašnekovas.

SVARBIOS DATOS

Kiekvienas studentas ar šiais metais mokslus baigsiantis absolventas turi galimybę gauti „Erasmus+“ stipendiją. Lina Urbelionienė, VU Komunikacijos fakulteto studijų ir studentų praktikos koordinatorė, nurodo reikšmingas datas, į kurias studentai turėtų atkreipti dėmesį.

Studentams: paraiškos „Erasmus“ praktikai priimamos nuolat, tačiau rekomenduojama paraišką pateikti ne vėliau nei likus dviems mėnesiams iki praktikos pradžios.

Absolventams: jei studentas studijuoja 4 ar 2 metų trukmės studijų programoje, paraišką turi pateikti paskutinį semestrą iki gegužės 31 d.; jei studijuoja 3,5 ar 1,5 metų trukmės studijų programoje – paskutinį semestrą iki gruodžio 31 d.

Studentai atrenkami vadovaujantis studijų programos keliamiems reikalavimams, motyvacija, rezultatų vidurkiu; pirmenybė teikiama neatlikusiems praktikos užsienyje. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tikslias datas galima rasti kiekvieno universiteto internetiniame puslapyje arba klausti už tai atsakingo darbuotojo.

Greta Janulytė

Norite publikuoti šį tekstą savo tinklaraštyje, naujienų portale ar laikraštyje, –  parašykite mums euroblogui @ gmail.com.

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

%d bloggers like this: