Po pergalės Europos egzamine – studijos Singapūre

Rytis Kazimieras Jonynas (centre) dalyvauja „Yale-NUS Pitch Competition 2018“. Nuotr. iš asm. albumo

Rytis Kazimieras Jonynas (centre) dalyvauja „Yale-NUS Pitch Competition 2018“. Nuotr. iš asm. albumo

Jau greitai startuoja Europos egzaminas! Pirmasis jo turas – gegužės 9 dieną, o laikyti jį gali visi norintys − tiek moksleiviai, tiek pavieniai dalyviai. Kodėl aktualu laikyti Europos egzaminą? Ieškodamas atsakymo į šį klausimą, tinklaraštis Euroblogas.lt kalbina pernai pirmą vietą tarp moksleivių užėmusį Rytį Kazimierą Jonyną. Šiuo metu jis studijuoja Yale-NUS College, Singapūre.

– Kodėl nusprendei laikyti Europos egzaminą?

Europos egzaminas visada domino dėl profesionaliai parengtų užduočių, savo prestižo, žinomumo visuomenėje ir, žinoma, gerų prizų.

– Ką manai apie patį egzaminą? Ar sunku buvo jam pasiruošti?

Džiaugiuosi, kad Europos egzaminas, organizuojamas jau 9 metus iš eilės, išlaiko ir kasmet augina dalyvių gretas. Mano nuomone, tai puiki iniciatyva, skatinanti pasigilinti į ES istoriją, institucijas, ES piliečių teises ir kitus klausimus, kurie dažnam lietuviui dar nėra taip gerai žinomi. Taip pat, šio žinių pasitikrinimo forma – egzaminas – yra įtraukianti, nes kviečia varžytis prieš save ir draugus, kolegas. Beje, egzamino užduočių rengėjai kasmet išlaiko labai aukštą profesionalumo lygį. Jų paruoštos užduotys neapsiriboja istorinių faktų ar institucinių subtilybių žinių patikrinimu, tačiau verčia mąstyti ir domėtis aktualijomis. Pats užduotims specialiai nesiruošiau, rėmiausi turimomis žiniomis.

– Kaip manai, kuo tau pagelbėjo šis egzaminas?

Europos egzamino metu įgytų žinių tiesiogiai taikyti studijose ar darbuose neteko. Tačiau manau, kad smalsumas ir noras pažinti, kas nežinoma – savybės, kurios būtinos studijuojant – svariai prisidėjo prie mano sprendimo dalyvauti Europos egzamine.

Rytis Kazimieras Jonynas dalyvauja Honkonge ir Singapūre vykusioje programoje „Global Finance“. Nuotr. iš asm. archyvo

Rytis Kazimieras Jonynas dalyvauja Honkonge ir Singapūre vykusioje programoje „Global Finance“. Nuotr. iš asm. archyvo

– Šiuo metu studijuoji Singapūre. Kodėl būtent ten?

Singapūrą pasirinkau dėl Yale-NUS College. Susižavėjau aukštu universiteto akademiniu lygiu, siūlomomis tarpdisciplininėmis studijomis ir dalykų programomis, neapsiribojančiomis tik Vakarų ar Europos pasiekimais, idėjomis ir kultūromis. Žinoma, Singapūras tikrai nebuvo atstumiantis faktorius. Tai pulsuojantis pasaulio ekonominis ir inovacijų centras, kuriame taikiai sugyvena ir bendrą valstybę kuria skirtingų tautų, tikėjimų žmonės iš daugybės šalių.

– Kaip palygintum Azijos ir mūsų europietišką kultūrą?

Nepritarčiau teiginiui, jog egzistuoja bendra Azijos kultūra. Plotu Azija daugiau nei 4 kartus didesnė už Europą, gyventojų skaičiumi – 6 kartus. Geografinė, tautinė, religinė, politinė įvairovė yra net nelygintina. Trys iš keturių didžiausių pagal gyventojų skaičių valstybių – Kinija, Indija, Indonezija – yra Azijoje ir vien jose skirtingų kultūrų, papročių ir tradicijų yra apstu. Taip pat nepriešinčiau Azijos ir Europos. Idėjos, vertybės, tradicijos nepaiso žmonių nubraižytų ribų. Jos sklinda iš bendruomenės į bendruomenę, o kartais net atsiranda nepriklausomai viena nuo kitos dviejose geografiškai izoliuotose bendruomenėse vienu metu.

Rytis Kazimieras Jonynas atostogauja Balyje. Nuotr. iš asm. archyvo.

Rytis Kazimieras Jonynas atostogauja Balyje. Nuotr. iš asm. archyvo.

– Kaip singapūriečiai mąsto apie Europą? Ar jiems tai tolimas svajonių kraštas?

Singapūriečiai gerai išmano Europos istoriją, seka politines aktualijas. Europos Sąjunga ir Europa vertinama kritiškai – įvertinamos stiprybės ir pasiekimai, tačiau neužmirštami ir trūkumai. Singapūre ir visame Pietryčių Azijos regione dar stipriai jaučiamos Vakarų Europos šalių vykdyto kolonializmo padarytos žaizdos. Atsiprašymų nebuvimas ir neigiamų padarinių nepripažinimas dažnai aptemdo produktyvų šiandienį bendradarbiavimą.

– Kaip manai, kokia ateitis laukia Europos?

Mano nuomone, Europos Sąjungos ateitis priklauso nuo dviejų faktorių: lyderių ryžto, politinės uoslės, gebėjimo suprasti ir įgyvendinti ES piliečių lūkesčius bei pačios Europos Sąjungos pilietinės visuomenės aktyvumo bei kryptingumo. Tik esant abiems komponentams Europos Sąjunga bus pakankamai stipri pati užsitikrinti savo išlikimą ir išvengti bejėgio šiaudo, plukdomo nematomos istorijos upės, likimo.

– Ar ateity norėtum gyventi Europoje?

Gyvenimas Europoje turi daugybę fantastiškų privalumų. Tikrai planuoju čia sugrįžti.

– Pats save laikai Lietuvos, Europos ar pasaulio piliečiu?

– Esu Lietuvos pilietis, kuris žavisi Europos Sąjungos idėja. Tuo pat metu manau, kad daugiausiai panašumų turime su visais pasaulio žmonėmis ir dėl to turėtume neužmiršti savo pareigos pasauliui ir žmonijai.

Kotryna Reimerytė

Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Parašykite mums el. paštu euroblogui @ gmail.com

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

%d bloggers like this: