„Turing Society“: moksleiviai šiais laikais labiau pažengę nei tik formatuoti tekstą

Sukūrė Euroblogas.lt, 25 balandžio, 2018

Prisiminę mokyklos metus ne vienas gali pasiskųsti pasenusiomis temomis, nuobodžiais mokytojais ir rytinėmis pamokomis dar nepilnai atmerktomis akimis.  Tam tikri dalykai švietimo sistemoje pasikeitė, atsiranda iniciatyvos, bandančios ją gerinti.

„Turing Society“ – viena tokių iniciatyvų. Vienas iš „Turing Society“ įkūrėjų Tomas Moška nerado jam tinkamos studijų programos Lietuvoje, dėl to studijas pasirinko Roterdamo Erasmuso universitete. O po studijų į Lietuvą grįžo su projektu, kurio siekis, kaip ir pats pripažįsta, nelengvas – padėti Lietuvai tapti pirmaujančia regione informacinių technologijų (IT) srityje.

Vaikinas, studijavęs ekonomiką, dirbantis programavimo srityje, nepasirinko programuotojo kelio, bet įkūrė „Turing Society“ ir dabar dalinasi programavimo paslaptimis su Lietuvos moksleiviais ir prisideda prie technologinio švietimo. Tiesa, ne tik Lietuvoje, bet ir Olandijoje bei Meksikoje.

Kviečiame paskaityti tinklaraščio Euroblogas.lt interviu su Tomu Moška.

– „Turing Society“ susideda iš kelių dalių. Koks visgi bendras viso projekto tikslas?

– Dirbame su technologiniu švietimu. Skirtingos dalys skirtos skirtingoms auditorijoms, su kuriomis dirbame. Labai apibendrinus, visa, ką mes darome, tai kuriame bendruomenę ir sąlygas studentams, moksleiviams, nuo pirmos klasės iki universiteto baigimo ir netgi darbo aplinkos, turėti puikią bendruomenę augti.

– „Turing Society“ yra daugialypis projektas. Gal galite pristatyti jo dalis ir į ką jos orientuotos?

– Projektas „Turing School“ skirtas darbui mokyklose su moksleiviais nuo 7 iki 19 metų (arba kol pabaigiama gimnazija). Šiandien esame vieninteliai Baltijos šalyse, netgi ir Europos rytų regione, užmezgę partnerystę su Harvardo CS50 programa. Tai reiškia, kad mokykloje pabaigę būrelį mokiniai gali gauti atestatą Harvardo CS50 ir „Turing Society“ vardu.

Taip pat turime studentų organizacijas, kurios yra orientuotos į universitetus ir studentų ruošimą universitetuose „Turing Students“. Ir šią dalį, „Turing Students“, mes plėtojame Vilniuje, Roterdame, Amsterdame ir Meksike. Dirbame su įvairiais studentais, ruošiame jiems kursus, nemokamas paskaitas, seminarus, bendrai šviečiame apie technologijas. Tokiais būdais mes stengiamės kuo labiau žmones šviesti ir juos įtraukti.

Be to šiuo metu mes ruošiame projektą „Turing College“, kuris yra dvejų trejų metų studijų programa labai rimtai į tai žvelgiantiems studentams, tiems, kurie nori tai sieti su savo ateitimi ir karjera. Tai yra visiškai automatizuota mokslo institucija, kur nėra nė vieno dėstytojo, mokytojo, paskaitų, egzamino ar „deadline‘o“ ir visas mokymas paremtas „peer-to-peer“ strategija. Tai reiškia, kad studentai mokosi vieni iš kitų, beprotiškai daug „google‘ina“, ieško patys atsakymų, teorijų ir naudojasi resursais internete. Vietoje to, kad sėdėtų klasėse, klausytų dėstytojo, jie yra skatinami patys ieškoti informacijos.

„Turing College“ planuojame atidaryti dar šiais metais Lietuvoje ir jame bus apie 20-50 studentų pirmąjį mėnesį ir po truputėlį augsime ir plėsimės. Ir visoje šitoje mūsų švietimo ekosistemoje paskutinis žingsnis − geriausiai pasirodžiusiems studentams suteikiamos praktikos, galimybės dirbti prie mūsų įvairių projektų per „Turing Solutions“. Tai reiškia, kad turėdami moksleivius, kurie puikiai programuoja, mes patys juos pasamdome.

– Kas yra Harvardo CS50 programa?

– Ši programa yra dėstoma Harvarde. Tai yra „Introduction to Computer Science“ (įvadas į kompiuterių mokslą). Siūlome Harvard CS50 programą, pritaikytą mokykloms. Moksleiviai vietoje dviejų mėnesių, kaip yra Harvarde, baigia tą patį kursą per devynis mėnesius, per vienus mokslo metus. Tai viena pamoka per savaitę, kuri trunka dvi valandas. Kursas yra pritaikytas bei prieinamas tiek ir turintiems žinių moksleiviams, tiek ir tiems, kurie visai nėra susidūrę su programavimo technologijomis.

– Kaip tai atrodo realiai? Ar tai papildoma pamoka ar užklasinė veikla?

– Mes prisitaikome prie kiekvienos mokyklų poreikių ir galimybių. Dirbame su keliomis mokyklomis, kur tai yra būrelis. Mūsų tikslas pereiti prie formalių klasių, tai reiškia, formalaus švietimo, kur tai būtų integruota į realias informatikos pamokas. Šiandien tai yra būrelis, užklasinė veikla.

– Koks mokyklų požiūris?

– Mokyklos žvelgia įvairiai. Kai kurios yra labai susidomėjusios, kai kurios yra šiek tiek skeptiškos. Gal ne visose mokyklose mokytojai nori įsileisti tokius pokyčius mokymosi metodologijoje ir mano, kad informatikos pamokos, kurios atitinka valstybinio egzamino reikalavimus, yra geros pamokos. Bet reikia nepamiršti, kad valstybiniame egzamine, jei neklystu, apie 30 proc. balo sudaro formatavimas „Microsoft Word“. Tai reiškia, jog moksleiviai yra mokomi paryškinti tekstą, padidinti jo šrifto dydį, pakeisti spalvą ir panašiai. Čia yra informatikos pamoka, informatikos egzaminas. Mes manome, kad moksleiviai šiais laikais jau yra daug labiau pažengę nei tik formatuoti tekstą.

– Ar visos mokyklos gali kviesti jus ir kas už tai moka?

– Žinoma, bet kokia mokykla gali mus pasikviesti. Tai yra mokama mokykloms. Mūsų organizacijos tikslas − kuo labiau prieinami mokslai moksleiviams. Mes visuomet siekiame, kad jų studijos būtų finansuojamos mokyklų, verslo įmonių ar stipendijų, bet kuo rečiau pačių moksleivių.

– Kita projekto dalis apima studentus.

– „Turing Society“ projektas gimė būtent Olandijoje. Man ten studijuojant pradėjome vykdyti šią veiklą. Pirmi „Turing Students“ skyriai buvo Roterdame ir Amsterdame. Per metus išsiplėtėme į Lietuvą, o šį mėnesį pradeda veikti mūsų skyrius Meksiko mieste. Meksikas mus itin domino – ten mes susiduriame su nauja kalba, kultūra ir visiškai kita laiko juosta. Šie trys veiksniai padės mums išmokti plėstis bei įgauti didesnės patirties ruošiantis ateičiai.

– Kaip „Turing Students“ projektui sekėsi Lietuvoje palyginus su Olandija?

– Žinoma, tiek studentų, tiek įmonių požiūris yra skirtingas abiejose šalyse, turi savų įdomybių. Olandijoje studentams daug labiau įprasta dirbti studentų organizacijose, stengtis per tai gauti patirties dirbti profesionaliai.

Lietuvoje studentai yra linkę ieškoti darbo. Jau pirmame ar antrame kurse dauguma ieško užmokesčio, kad galėtų save finansiškai išlaikyti. Tokie maži skirtumai, kurie turi įtakos ir yra visiškai suprantami žvelgiant į abiejų šalių padėtis. Tas skirtumas egzistuoja, bet dėl to mes ir augame, dėl to ir mokomės dirbti su skirtingomis auditorijomis, su skirtingais žmonėmis, skirtingomis kultūromis. Manau, kad Meksika dar visai kitokį kultūrinį šoką duos, tai yra gana sveika žiūrint iš organizacinės pusės.

– Kokia yra „Turing Students“ veikla?

– Su „Turing Students“ skyriais mes vykdome keletą veiklų. Tai yra vadinamosios „Coding Hours“, kelių valandų praktiniai užsiėmimai, kur mokomasi programuoti. Kitas paskaitų ciklas yra „TuringX“, kur kalbame apie technologijas įvairiomis temomis. Lietuvoje visai nesenai turėjome TuringX renginį −„Future of banking“, kur pasikvietėme pašnekovus iš SEB Inovacijų bazės, „Revolut“, „InstaRem“, „Invest Lithuania“, Lietuvos banko valdybos narį Marių Jurgilą bei Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovą Arnoldą Pranckevičių. Taip pat organizuojame programavimo kursus – bootcamp‘us. Tai yra 2 mėnesių trukmės programavimo kursas, kuris yra prieinamas tiek jau turintiems patirties programuotojams, tiek pradedantiesiems.

– O kam reikia „Turing College“?

– Lietuvoje labai trūksta aukštos kokybės IT studijų. Yra, aišku, Vilniaus universitetas ir jo Matematikos ir informatikos fakultetas, yra Kauno technologijos universitetas ir kitos programos, trunkančios ketverius metus. Deja, bet didžioji dalis studentų pasigenda šių studijų pritaikomumo šiuolaikiniame gyvenime. Studijų niekuomet nebaigia ir jas sustabdo kiek daugiau nei 40 proc. studentų. Tačiau didžiausias esamos sistemos trūkumas – lėtas prisitaikymas prie naujovių. Įvesti naują studijų programą ar atnaujinti jau egzistuojančią užtrunka begalę laiko. Su „Turing College“ modeliu mes galime įtraukti naujas programas vos per savaitę. Mes norime suteikti galimybę studentams turėti vietą gauti gerą išsilavinimą. Aš pats vykau studijuoti į užsienį, kadangi aš nemačiau Lietuvoje vietos, kur maniau, kad galėtų suteikti man aukšto lygio išsilavinimą. Turėjau išvykti, bet sugrįžau ir stengiamės dirbti taip, kad žmonėms nereikėtų išvažiuoti ir jie gautų gerą išsilavinimą.

– Koks yra šio koledžo privalumas?

– Patvirtinti naują programą dabartiniuose universitetuose trunka labai ilgai. Tai yra tas visas biurokratinis aparatas, per kurį reikia pereiti. Mes sprendžiame šią problemą ją apeidami – kuriame savo švietimo įstaigą, kurioje vengsime šių trukdžių.

– Kaip atrodytų mokymasis koledže?

– Labai svarbi dalis yra fizinė vieta, tai, kaip studentai mokosi, nes tai galimybė dirbti su kitais studentais, paklausti jų, kaip reikia spręsti vienus ar kitus uždavinius. Visuomet atrasi kažką, kas jau yra tai sprendęs ir išsiaiškinęs teorinę dalį bei galėsi pasikonsultuoti. Mūsų studijose studentai yra visiškai paliekami savo valiai. Patalpos yra 24/7 prieinamos bei studentai patys pasirenka, kada nori mokytis. Jei tu nori dirbti naktimis, super, gali dirbti naktimis. Jei tau patinka atsikelti šeštą ir septintą pradėti darbą ir sėdėti iki penkių – irgi tinka.

Tai yra labai svarbi dalis mūsų švietimo vizijoje. Tiesiog palikti studentus be pamokų, dėstytojų, paskaitų ir „deadline‘ų“, nesukuriant jiems puikios mokymosi aplinkos, būtų labai neatsakinga. Mūsų bendruomenė – skatinanti mokytis, dirbti pasirenkant tau patinkančias temas bei siekti geriausio. Visas mokslas „Turing College“ yra pagrįstas mintimi, kad internete resursų yra be galo daug ir naujų mokymosi resursų universitetams kurti nebereikia. Studentai naudojama viską, kas jau yra internete, o mūsų darbas − atitinkamai sustyguoti programas, kad studentai nenukryptų į šoną ir kryptingai dirbtų prie užduočių jų mėgstamoje technologijų kryptyje.

– Sunku įsivaizduoti mokymo įstaigą be mokytojų ar dėstytojų.

– Viskas veikia per internetinę platformą, per kurią studentai gauna užduotis ir jas atlikinėja. Ten turime automatinį užduočių tikrinimą, užduotis, visų studentų atvirus profilius. Studentai lieka vieni, o tai, iš tikrųjų, yra geras dalykas, kadangi darbinėje aplinkoje būtent ir tenka susidurti su tuo savarankiškumu ir, galbūt, iš naujo mokytis. Universitete yra pripratinama gauti informaciją iš dėstytojo, prastumti darbą, kuris garantuoja septynetą − ir gerai, man užteks septynių, − bet darbe tai netinka ir labai dažnai patiriamas šokas. Dėl to mes stengiamės kuo labiau imituoti darbo aplinką, kad studentai suprastų, su kuo teks susidurti ateityje.

– „Turing Society“ prasidėjo Olandijoje jums dar studijuojant. Kaip kilo ta idėja?

– Nors studijavau ekonomiką, visą laiką domėjausi IT programavimu. Savo ateitį aš siejau su IT. Erasmuso universitetas Roterdame labai orientuotas į start-up kultūrą, įmonės verslumą. Dėl to daug žmonių pas mane ateidavo ir sakydavo: Tomai, aš pradėsiu įmonę ir man reikia internetinio puslapio, kaip aš jį galėčiau susikurti? Ir aš papasakodavau, parodydavau, mes pasikalbėdavome ir tuo viskas baigdavosi. Vienu metu man kilo idėja paruošti paskaitą, apie tai, kaip sukurti savo puslapį, kaip nusipirkti internetinį domeną ir kaip padaryti, kad visa tai veiktų. Kadangi mes jau suplanavome tą paskaitą, turėjo būti gal trys penki klausytojai, bet nusprendėme paskelbti apie ją viešai internete, susikūrėme „Facebook“ renginį ir vietoj penkių žmonių atėjo daugiau kaip 100 žmonių. Tada mes pamatėme didelį trūkumą tokios bendruomenės ir tokių žinių universitetuose ir nuo tada labai natūraliai augome. Pamačiau, kad ir man tai labai patinka.

– Kaip subūrėte komandą?

– Mūsų pačių komanda yra ganėtinai jauna, tačiau mes turime ir puikių specialistų, kaip, pavyzdžiui, Linas Butėnas, kuris paskutinius septynerius metus dirbo Matematikos ir informatikos fakulteto akademinių reikalų prodekanu ir prieš kelis mėnesius galutinai prisijungė prie mūsų komandos.

Iš viso „Turing Society“ sudaro apie 50-60 narių. Visa komanda Roterdame yra sutikta studijų laikais – žmonės, su kuriais teko dirbti prie kitų projektų ar susipažinti bendraminčių rate. Vilniuje tai yra bendros pažintys. Kuomet pradedi dirbti su švietimu, tai neužtruksi susipažinti su visais šia tema besidominčiais žmonėmis, ir natūraliai atrasi savo žmonių tinklą.

– Kodėl tai darote ir kuo tai svarbu Lietuvai?

– Visu pirma, mes kuriame prieinamą aukšto lygio švietimą. Šiandien daug studentų išvyksta studijuoti į užsienį ieškoti geresnės kokybės mokslų ar neranda būdų kokybiškai tobulėti IT srityje. Taip pat visos įmonės, investuojančios į bet kurį regioną, ieško stiprių švietimo įstaigų ir talentų. Šiandien jie gali pamatyti tik KTU ar VU ir mes manome, kad galime talentus paruošti geriau, taip pat pritraukdami ir užsienio studentų.

Giedrė Peseckytė

Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Parašykite mums el. paštu euroblogui @ gmail.com

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.