Sezoninis darbas mokykloje padėjo rasti savo pašaukimą

Sukūrė Euroblogas.lt, 26 birželio, 2018

Giedrė Kolberkytė, nuotr. iš asm. albumo

Mokytojos asistente dirbanti klaipėdietė Giedrė Kolberkytė (21) neprisimena vasaros, kuomet nedirbo lengvesnių ar sunkesnių darbų. Mokyklos laikais būdavo ir tokių atostogų, kai ji pakeisdavo po tris ir daugiau darbų. Nelengvi mėnesiai atsipirko su kaupu – ji ne tik susitaupė pinigų didžiausioms svajonėms išpildyti, bet ir atrado savo gyvenimo pašaukimą – vaikų ugdymą.

Per vieną vasarą – bent trys darbai

Giedrė Kolberkytė su draugais, nuotr. iš asm. albumo

– Giedre, kaip atrodė tavo vasaros mokantis mokykloje?

– Vasaros metu mokykloje vykdavo sporto estafetės, įvairios ekskursijos, išvykos į gamtą. Kiek pamenu, mokslams skirdavome mažiau laiko nei įprastai. Mokyklos laikais vasaros metu teko dirbti ledų pardavėja, lauko prekybos pardavėja, padavėja-barmene, indų plovėja, aukle, net dažytotoja. Pasitaikydavo, kad per vieną vasarą pakeisdavau tris darbus. Labiausiai patiko dirbti ledų pardavėja, nes darbo vieta buvo lauke, jeigu būdavo karšta galėdavau pati valgyti ledus ir, žinoma, pavaišinti savo draugus, kurie ateidavo manęs aplankyti. Jie man už tai kavos nupirkdavo (juokiasi).

Dar patiko dirbti aukle, vaikai mane visada žavėjo. Tai visai kitokia patirtis ir daugiau atsakomybių. Šis darbas leido man suprasti, kokia kryptimi pasuksiu baigusi mokyklą ir tai labai padėjo pasirinkti tinkama specialybę – ikimokyklinę ir priešmokyklinę pedagogiką.

Giedrė Kolberkytė su vaikais, nuotr. iš asm. albumo

Tuo tarpu linksmiausias darbas buvo dažyti tvorą. Kaip tik nesenai draugės tėtis priminė, kaip mus su drauge įdarbino pas kažką dažyti tvoros. Mums buvo 16 metų ir labai norėjome dirbti, užsidirbti savo pinigėlių.

Sunkiausias darbas buvo indų plovėjos. Dirbau Palangos rajono kavinėje „HBH“. Ten labai didelis žmonių srautas ir reikėdavo dirbti po penkiolika valandų. Keldavomės labai anksti, o darbą baigdavome vėlai. Fiziškai buvo labai sunku, skaudėdavo visus raumenis, visa indų chemija, atrodo, įsigerdavo po oda, net sapnuodavau indus. Per visą darbo dieną nebuvo laiko kada pavalgyti pietų, o apie poilsio pertrauką net nesvajojome, nes jos nebuvo. O dar ir kolektyvas buvo labai nesmagus. Pirmą darbo dieną jie jau norėjo, kad dirbčiau kaip visi, o jeigu kažko nespėdavau – pasityčiodavo ar apkalbėdavo. Ten neužtrukau, gal mėnesį išdirbau, tačiau viską kompensavo visai neblogas tuo metu atlyginimas.

Dirbo nelegaliai, liko apgauta

Giedrė Kolberkytė, nuotr. iš asm. albumo

– Ar visus darbus dirbai legaliai? O gal darbdaviai ne visada norėjo įdarbinti moksleivę?

– Daugumą darbų dirbau legaliai, išskyrus auklės šeimoje ir ledų pardavėjos darbus. Vieną kartą likau apgauta. Dirbau lauko prekyboje. Buvau įdarbinta legaliai. Tame darbe prabuvau gal tris savaites, tačiau buvo labai mažai darbo valandų, tad nusprendžiau ten nebedirbti, o kai paprašiau atlygio, pasakė, kad praves į mano banko sąskaitą, bet taip ir nepervedė. Kai pasiteiraudavau, dėl kokios priežasties, vis kartojo, kad atostogauja buhalterė. Galiausiai taip ir likau negavusi savo algos.

Giedrė Kolberkytė, nuotr. iš asm. albumo

– Dirbdama vasaros darbus supratai, kokios profesijos sieksi. Ar iškart po mokyklos pradėjai studijuoti ikimokyklinę ir priešmokyklinę pedagogiką Klaipėdoje?

– Tapau studente ne iškart baigusi mokyklą. Po išleistuvių išvykau į Londoną, ten metus laiko britų šeimoje dirbau aukle. Paskui, grįžusi į Lietuvą, įstojau į pedagogikos studijas Klaipėdos valstybinėje kolegijoje.

Po mokyklos baigimo darbai pasikeitė

Giedrė Kolberkytė, nuotr. iš asm. albumo

– Ši vasara – tavo pirmoji kaip studentės. Kuo ji skiriasi nuo mokyklos laikų? Ar požiūris į sezoninį darbą pasikeitė?

– Šią vasarą taip pat dirbu, bet į darbą žiūriu jau kiek rimčiau, renkuosi iš tų darbų, kurie susiję su mano studijuojama specialybe. Šiuo metu mokykloje dirbu mokytojos asistente, taip pat dirbsiu kalbų stovykloje, kurios programą ir veiklą kuriu pati. Be to, ištisus metus dirbu privačioje mokykloje, taip pat privačiai pas mane lankosi pradinukai, su kuriais kartu atliekame namų darbus. Tad sezoniniai darbai man jau nebėra tokie reikšmingi, kaip buvo mokyklos laikais.

Giedrė Kolberkytė, nuotr. iš asm. albumo

– Ar vasaromis likdavo laiko ir kitoms veikloms, ne tik darbui?

– Yra tekę vasaros metu dalyvauti LCC universiteto organizuojamoje kalbų stovykloje. Taip pat esu buvusi vasaros poilsio stovykloje. Paskui, vienuoliktoje klasėje, vasarą ėjau į vairavimo kursus. Beveik per visas vasaras dirbdavau. Savanoriaudavau ir į tobulinimosi kursus eidavau labiau mokslo metais, nes iš anksto žinojau, jog vasaras aukosiu darbui.

Buvau savanorė tokiose nevyriausybinėse organizacijose, kuriose save išbandyti rekomenduoju kiekvienam jaunam žmogui: „Baltosios pirštinės“, Lietuvos moksleivių sąjunga, „DAROM“, Stasio Šimkaus chorų konkursas. Vasarą jie taip pat aktyviai veikia, tad vos viena žinutė jus skiria nuo naujo savanorystės nuotykio, bendraminčių ir prasmingo laiko. Apie šias organizacijas sužinojau iš draugų, ugdymo įstaigų, pati labai domėjausi internete ar per pažįstamus, draugus, klausinėdama jų rekomendacijų, kur galėčiau save realizuoti. Tai lengviausi keliai atrasti savo mėgstamą užsiėmimą, o gal, kaip mano atveju, net gyvenimo kelią.

Naudinga žinoti

Vasaros laikotarpiu jaunimas nuo 14 iki 29 metų gali ateiti į savo savivaldybėje esančius atviruosius jaunimo centrus ir atvirąsias jaunimo erdves, kurie paprastai atviri darbo dienomis nuo 14 iki 20 valandos. Ypatingas dėmesys skiriamas mažiau galimybių turinčiam jaunimui, kuris dėl įvairių priežasčių neturi galimybių ar nenori įsitraukti į jaunimo veiklos pasiūlymus.

Su jaunimu dirbantys darbuotojai vykdo įvairias veiklas, į kurias įtraukia centrų lankytojus: organizuoja kino vakarus, stovyklas, patyriminius žygius, edukacinius užsiėmimus, kurie yra visiškai nemokami. Tokios veiklos vykdomos ne tik vasaros laikotarpiu, bet ir mokslo metais. Daugiau informacijos apie savivaldybėse esančius atviruosiu jaunimo centrus ar erdves galima rasti www.jrd.lt.

Jeigu ieškai sezoninio darbo, įvairių pasiūlymų rasi www.ldb.lt, pasirinkęs sezoninio „darbo“ žymę. Dažniausiai jaunuoliai dirba parduotuvių pardavėjais, viešbučių valytojais, kambarinėmis, nekvalifikuotais darbininkais, krovikais, maisto produktų gatvės pardavėjais, virtuvės pagalbininkais. Didžiausi darbdaviai nepilnamečiams praėjusiais metais buvo „Maxima“, „Palink“, „Senukai“, „Ginmita“ (Palanga), „Premier Restaurants“, „Rimi Lietuva“, „Intersurgical“, „Timotis“ (Palanga). Taigi, ieškant darbo vasaros atostogoms pravartu peržiūrėti ir šių įmonių internetines svetaines, kur pateikiami laisvų darbo vietų pasiūlymai.

Živilė Karevaitė