Ar Vilnių jau galime vadinti išmaniuoju miestu?
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis sako, kad dronai galėtų būti išnaudojami stebint viešąją tvarką renginių metu, Sauliaus Žiūros nuotr.
Išmaniosios apšvietimo sistemos, pagal keleivių elgseną realiu laiku reguliuojamas viešasis transportas, vieni iš kitų automobilius besinuomojantys gyventojai, daugybė pakrovimo stotelių elektromobiliams – tai tik keletas pavyzdžių, kuo gali pasigirti save išmaniaisiais vadinantys miestai. Prie tokių jau priskiriamas Amsterdamas, Barselona, Dublinas, Madridas, Stokholmas ar Mančesteris. Tačiau kada į šį sąrašą papuls ir daug idėjų planuojantis įgyvendinti Vilnius. Apie tai tinklaraštis Euroblogas.lt kalbasi su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vadovu Povilu Poderskiu.
Vilniaus gyventojų elgsenos duomenys jau naudojami planuojant naujus dviračių takus, Sauliaus Žiūros nuotr.
– Sakykite, kas jums yra išmanusis miestas? Kaip jį apibūdintumėte?
– Išmanus miestas visų pirma yra nekvailas miestas. Mes negalime dirbti senoviškai, pagal stagnuojančius sovietinius standartus ir tikėtis, kad nusipirkę vieną kitą modernią sistemą ar sprendimą tapsime išmanūs. Tai kompleksinis, visa apimantis ir nuoseklus tobulėjimas, išmanių dalykų ir technologijų integravimas į visas miesto gyvenimo ir valdymo sritis.
– Kaip manote, kas turėtų būti įgyvendinta Vilniuje, kad jį galėtume vadinti išmaniuoju miestu?
– Miestas turi išsiugdyti duomenų naudojimo ir sprendimų priėmimo, grįsto duomenimis, kultūrą. Nebijoti jais remtis, kaupti ir analizuoti didelius kiekius. Tačiau nepamiršti, kad kai kurie sprendimai, ypač susiję su piliečių laisve spręsti, yra nebūtinai pagrindžiami vien objektyvia informacija: kartais tai idėjos, kurios pralenks laikmetį ir šiandien ne visi jas galime gerai pamatuoti ir suprasti.
Ypač kai eini keliais, kuriais dar niekas nėjo – juk negali remtis žemėlapiu, nes jo tiesiog nėra. Bet turi naudoti modernias technologijas, kurios leidžia automatizuoti procesus ir sumažinti darbo krūvius, leidžia geriau įsiklausyti ir atliepti gyventojų poreikius.
Tai nepasiekiama svajonė, kelias, kuriuo turime eiti, tačiau tobulybei kaip ir šiam keliui ribų ar pabaigos nėra.
– Kieno atsakomybė, kad miestas taptų išmaniu? Ar tai savivaldybės darbas? Ar verslo? Ar visuomenės?
– Tai visų miestiečių bendro veikimo ir susitelkimo bendram tikslui gyventi laisvame ir moderniame mieste rezultatas. Savivaldybė gali užduoti toną, skirti žmones ir pinigus, tačiau daugelį sprendimų kurs verslas, o naudos juos visa visuomenė.
– Vilniuje jau turime „Vilniečio kortelę“, kuri leidžia įsigyti bilietus internetu, tačiau ar to užtenka, kad viešojo transporto sistemą Vilniuje galėtume pavadinti išmania?
– Iš esmės viskas galėtų būti dar labiau supaprastinta ir patogu, pavyzdžiui, kad bilietas atsižymėtų automatiškai, kai įlipi į autobusą. Kodėl gi ne? Visos technologijos tam yra, o visas senas sistemas apjungti į vieną modernią, atviros architektūros sistemą siekiame iki 2020 m. Tam tikrų duomenų ir paslaugų atvėrimas verslui parodė, pavyzdžiui, „Trafi“ atveju, kad verslas gali greičiau ir geriau sukurti tam tikrus sprendimus, kuriuos naudoja visi miestiečiai.
Sieksime toliau eiti šia kryptimi ir pritraukti daugiau galimų paslaugų tiekėjų ir sistemų integratorių, kurie gali sprendimus pasiūlyti greičiau ir paprasčiau. Neatmetu, kad šioje srityje galėtų būti panaudoti ir „blockchain“ tipo sprendimai.
Šiuo metu yra atnaujinamos m.Transport sistemos, tiek automobilių statymo, tiek viešojo transporto, ir rengiamasi naujos sistemos diegimui.
P. Poderskis tikina, kad vien įsigyti brangių ir naujų sistemų neužtenka, Sauliaus Žiūros nuotr.
– Kokie paskutiniai Vilniaus miesto savivaldybės sprendimai prisidėjo prie Vilniaus kaip išmanesnio miesto kūrimo?
– Neseniai pasirodė Vilniaus 3D žemėlapis, taip pat buvo paleistas naujas savivaldybės ir teikiamų paslaugų tinklalapis. Įvyko šiukšlių reforma, todėl šiukšlės apskaitomos skaidriau, kiekvienas konteineris prieš ištuštinant pasveriamas, viskas fiksuojama centrinėje sistemoje, o tai taip pat leidžia sumažinti kainas gyventojams.
Šiuo metu savivaldybės įmonė „Grinda“ testuoja miesto stebėsenos reikmėms įsigytą modernų droną, kuris realiu laiku perduos duomenis iš ekstremalių situacijų, stebės miesto infrastruktūrą, vykstančias statybas, tikrins gedimus ir panašiai.
– Paminėjote dronus. Kaip jie dar galėtų būti integruoti į išmaniojo miesto gyvenimą?
– Jie galėtų būti naudojami miesto planavimui: kapinių inventorizavimui, neprižiūrimų žemės sklypų identifikavimui, detaliam topografijos kūrimui, reljefo tiksliam skaitmenizavimui, 3D žemėlapių kūrimui.
Jei kalbėtume apie gamtą, jie gali būti naudojami medžių vegetacijos stebėjimui, ligų židinių identifikavimui, sodinukų skaičiavimui, miškingų vietų inventorizacijai.
Gatvių apšvietimo klausimu dronai gali būti naudojami naktinei gatvių apšvietimo sistemos veikimo kontrolei, atliktų darbų kontrolei, statistiniams duomenims surinkti. Tai padėtų taupyti išlaidas (kuro, laiko ir pan.), pagreitintų kontrolę ir leistų taupyti žmogiškuosius išteklius, išplėstų informacijos kiekį.
Šie įrenginiai gali būti naudojami ir civilinės saugos srityje: įvykus ekstremalioms situacijoms, nustatyti likvidavimo darbus, stebėti viešąsias erdves renginių metu, stebėti spūstis, žmonių srautus.
Pašnekovas svarsto, kad „Vilniečio kortelė“ galėtų suveikti automatiškai vos įlipus į viešojo transporto priemonę, Sauliaus Žiūros nuotr.
– Keliaujant tikriausiai teko matyti išsivysčiusių miestų, kurių tam tikrus sprendimus būtų galima įgyvendinti ir Vilniuje. Gal turite pavyzdžių? Ar esate nusižiūrėjęs kokių idėjų, ką norėtumėte matyti Vilniuje?
– Nuolat seku pokyčius Niujorke, Londone ir Barselonoje. Šie miestai išmanumo, atvirų duomenų srityse atrodo puikiai ir rodo daug gerų pavyzdžių: viskas išdirbta profesionaliai ir sistemingai. Bet reikia pastebėti, ypač, kai dalyvaujame įvairiuose susitikimuose, dažnai turime panašių problemų visame pasaulyje. Visi miestai turi spūsčių, netvarkos, mažai prižiūrėto viešojo transporto. Bet visa tai yra išsprendžiama, o kartais reikia tik laiko ir pastangų, kantraus darbo ir rezultatai yra pasiekiami.
Ugnė Karaliūnaitė
-
- P. Poderskis tikina, kad vien įsigyti brangių ir naujų sistemų neužtenka, Sauliaus Žiūros nuotr.
-
- Pašnekovas svarsto, kad „Vilniečio kortelė“ galėtų suveikti automatiškai vos įlipus į viešojo transporto priemonę, Sauliaus Žiūros nuotr.
-
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis sako, kad dronai galėtų būti išnaudojami stebint viešąją tvarką renginių metu, Sauliaus Žiūros nuotr.
-
- Vilniaus gyventojų elgsenos duomenys jau naudojami planuojant naujus dviračių takus, Sauliaus Žiūros nuotr.
Euroblogas.lt 
Parašykite komentarą