Kodėl žmonės drabužių pilnus maišus neša ne iš parduotuvių, bet į jas

Eglė Gabrytė

Eglė Gabrytė, nuotr. iš asm. albumo

„Pardavėjos mane jau pažįsta. Iš tolo pamačiusios ateinančią su maišu, po stalu krapšto nuolaidos kuponą, kurį gaunu mainais“, – juokiasi vilnietė Eglė Gabrytė, į vieną parduotuvę nuolat nunešanti dėvėti nebetinkamų drabužių. Taip elgiasi vis daugiau žmonių. Nors drabužius ir tekstilę surenkantys prekybininkai vilioja nedidelėmis nuolaidomis, jie dažniau galvoja apie ekologiją: geresnės kokybės drabužiai toliau dėvimi, prastesnės – perdirbami.

Lietuvoje jau surinko 600 tonų

Daugelio spintose vis randasi per mažų ar per didelių, suteptų ar suplyšusių, nebemadingų, o gal nusipirktų pagavus impulsui ar Naujųjų karnavalui ir vėliau niekada neapsirengtų drabužių. Keisti tenka ir patalynę, rankšluosčius, kitokią tekstilę. Internetinė apklausa parodė, kad daugiau nei trečdalis žmonių nebereikalingus drabužius, avalynę, galanteriją išmeta su kitomis šiukšlėmis, kas penktas meta į tekstilės konteinerį ar nuveža į stambiagabaričių atliekų aikštelę, du iš penkių atiduoda pažįstamiems ar paaukoja.

Išmesti – lengviausias, bet gamtai nedraugiškiausias sprendimas. Tekstilės atliekos, panašiai kaip ir plastikas, yra lėtai, o kai kurios (juk jos būna organinės ir sintetinės) visai nesuyra. Net labdara ne visada reiškia gerą darbą. Štai tarptautinės katalikų labdaros organizacijos „Caritas“ padalinys Vilniuje sulaukia daugiau paramos nei gali priimti. Be to, atvežami drabužiai dažnai būna nebetinkami dėvėti – dėmėti ar suplyšę, neatitinkantys sezono.

Alternatyva tam – drabužius parduoti, pavyzdžiui, tinklalapyje vinted.lt. Ypač dažnai tuo užsiima mamos, nes kūdikiai ir kiek didesni vaikai drabužius išauga greitai, jie dar būna geros kokybės, tad gali toliau tarnauti. Joms sukurtas panašus tinklalapis musumazyliai.lt, veikia mamų mugės. Nebereikalingus drabužius galima tiesiog padovanoti – socialiniame tinkle „Facebook“ sukurta ne viena grupė, kur skelbiasi įvairius daiktus atiduodantys ar jų ieškantys žmonės.

Drabužių perdirbimas

Surinkta tekstilė iš H&M keliauja į dėvėtų drabužių parduotuves, virsta, pavyzdžiui, šluostėmis, perdirbama arba virsta energija, mengchunhung.wordpress.com

Yra dar vienas kelias – pririnkti maišą drabužių ir kitokios tekstilės, nunešti į parduotuvę ir už tai gauti nuolaidą pirkiniui. Minėtoje apklausoje vos 2,5 proc. apklaustųjų nurodė šitą kelią. Tokius mainus jau seniai siūlo tarptautinis prekybos tinklas H&M. Dalis surinktų gaminių parduodami kaip dėvėti drabužiai, dalis virsta kitais produktais – valymo šluostėmis ir pan., likę virsta tekstilės pluoštu, kuris gali būti naudojamas akustinėms sistemoms, kaip izoliacija.

Sausio duomenimis, vien Lietuvoje surinkta daugiau kaip 612 tonų tekstilės atliekų. Už kiekvieną surinktą kilogramą kompanijos padalinys mūsų šalyje po 2 centus skiria Raudonojo Kryžiaus draugijai. Aukos jau perkopė 12 tūkst. eurų.

O klientai už kiekvieną atneštą tekstilės maišelį gauna po 10 proc. nuolaidos kuponą naujam pirkiniui (Vokietijoje tokia nuolaida siekia 15 proc., Italijoje – 5 eurus).

Panašią politiką taiko ir prekybos tinklas „Zara“. Jis kviečia atnešti nebenešiojamus drabužius ir palikti specialiuose konteineriuose. Tiesa, jie įrengti ne visose parduotuvėse ir nuolaidų už tai nėra.

Pati neša ir draugus kviečia

Eglė Gabrytė

Eglė nebereikalingus drabužius parduoda, atiduoda kitiems arba perdirbti, nuotr. iš asm. albumo

Eglė pasakojo drabužius į parduotuvę priduodanti kartą per mėnesį: „Pardavėjos jau mane pažįsta, todėl iš tolo pamačiusios ateinančią su maišu po stalu krapšto nuolaidos kuponą, kurį gaunu mainais už atneštus daiktus.“ Kelis kartus nuvežė savo ir vyro drabužių į labdaros organizaciją.

Pašnekovė pritaria idėjai tausoti žemės išteklius, todėl stengiasi būti sąmoninga vartotoja. Pavyzdžiui, savo kūdikiui reikiamų daiktų ar drabužių ieško iš to, ką siūlo kitos mamos, kurių vaikai jau išaugo, išaugtų drabužėlių ar žaislų gauna iš draugių. Lygiai taip pat elgiasi pati – gerus, bet išaugtus ar nebepatinkančius vaiko ir savo daiktus parduoda. Tuos, kurių niekas nebenuperka, veža į kaimą, kur juos antram gyvenimui prikelia tetos ir pusseserės šeimos, kai ką atiduoda prasčiau gyvenantiems kaimynams.

Į parduotuvę Eglė neša suplyšusius, išteptus ar labai nunešiotus drabužius. „Gautais kuponais visuomet pasinaudoju, nes H&M turi interjero prekių, kurioms jaučiu silpnybę, ypač tekstilei – patalynei, rankšluosčiams, kilimėliams“, – prisipažino ji.

Panašiai elgiasi ir šiaulietė Jurga: „Nešu savo nebetinkamus arba vaikų sunešiotus drabužius, kurie netinka perleisti kam nors. Nešu ne tik dėl nuolaidų, bet dėl ekologijos, ir nereikia tiesiog išmesti. Pardavėjos pozityviai priima, nejusti priešiškumo, nepatogumo jausmo.“ Į parduotuvę ji keliauja ne taip dažnai – pasibaigus sezonui.

Liuda Kudinova

Liuda Kudinova sako neišmetanti net nunešiotų drabužių, Giedriaus Kriūno nuotr.

Kas mėnesį „apsivalymo“ akciją namie surengia ir vilnietė Liuda Kudinova: „Aš niekada drabužių neišmetu, net suplyšusių, tiesiog kraunu į maišelį ir kartą per mėnesį su maišiuku ar dviem iškeliauju į H&M. Jie už tai duoda nedidelę nuolaidą, tai kartais nuolaidas pakaupiu, kartais panaudoju ar kažkam atiduodu, dažnai jos ir „pragalioja“. Ne dėl nuolaidos nešu, o grynai iš idėjos, kad išmesti nereikėtų. Žinau, kad jie perdirba, dar gerus padalina labdarai.“

Paprašyta paskaičiuoti, kiek iki šiol galėjo „uždirbti“, Liuda patikino, kad tokiu būdu nelabai sutaupysi. Už maišelį senų drabužių duodama 10 proc. nuolaida tik vienai nenukainotai prekei. Dažniausiai ji šiuos kuponus panaudoja vaikiškiems drabužiams ir aksesuarams, pavyzdžiui, dukrai nupirko akinius nuo saulės su 60 centų nuolaida.

Apie šią iniciatyvą pašnekovė sužinojo parduotuvėje. „Ir dar visiems draugams bei pažįstamiems pasakau, nes retas skaito, kas parašyta. Po tiek metų H&M veiklos Lietuvoje jiems vis dar naujiena būna, kad parduotuvės senus drabužius priima“, – juokėsi ji.

O štai vilnietei Ramintai poros vizitų į parduotuvę su maišais pakako. „Drabužius rūšiuoju, atiduodu ir renku iš draugų, kolegų ne vienerius metus. Dabar apstojau, gal senatvė 🙂 Tikiu, kad visi gali pasirūpinti savo karma ir patys gali išvežti. Aukojimo keliai keitėsi – benamiais besirūpinančios organizacijos, Moterų krizių centras… Kažkur pakely, kai aktyviai taupiau, nunešiau į H&M. Gal porą kartų. Bet paskui supratau, kad perdirbti ir parduoti yra mažesnis žygdarbis, negu kažką tiesiog aprengti. Todėl dabar aukoju tiems, kam labiausiai reikia :).“

Nusipirkai naują drabužį – atiduok seną

Panevėžietė Simona vadovaujasi principu „neteršti, atiduoti perdirbti, atsakingai vartoti kiek išeina arba kiek sąžinė leidžia“. „Normalius, padorius ir nešiojamus drabužius atiduodu labdarai, o nebenešiojamus ir kitokią tekstilę – į H&M perdirbimui. Lieka tikėti, kad jie taip ir daro“, – apibendrino pašnekovė.

Olga Nikolajeva

Nuolaidų kuponų už atneštus drabužius Olga Nikolajeva neima, nes nepritaria fast fashion koncepcijai, nuotr. iš asm. albumo

Jos bendramintė – Londone gyvenanti Olga Nikolajeva. „Viskas, kas suplyšę ir jau nebetinka nešioti, keliauja į H&M, nes ten surenka tekstilę perdirbti – ciklas nesibaigia, antrinė žaliava forever.

Sunešiotus sportbačius, batus nešu į atskirą konteinerį – juos perdirba ERC („European Recycling Company“), kuri už kiekvieną perdirbtą porą paaukoja vaikų labdaros organizacijai, palaikančiai vaikus su negalia ar augančius sudėtingomis sąlygomis. Pamačiau tokį konteinerį visai kitame Londone gale, susidomėjau ta iniciatyva ir kiek vėliau nepatingėjau kelias poras ten specialiai nuvežti.

Drabužius, kurie nesuplyšę ir tinka dar ilgai nešioti, atiduodu į „Cancer Research UK“ arba „British Heart Foundation“ parduotuves – tikrai atsiras žmonių, kuriems pravers mano megztinis ar suknelė už kelis svarus. Pati esu ne kartą ten pat įsigijusi ir absoliučiai naujų, dar su etiketėmis, drabužių už simbolinę kainą. Laimi visi: ir mano piniginė smarkiai nenukenčia, ir sumokėti pinigai paaukojami konkrečių ligų tyrimams, ankstyvai diagnostikai, gydymui.

Namuose nuo pernai guli nemažas maišas, greitai nešiu priduoti. Norėjau atiduoti per Kalėdas, bet nuėjus paaiškėjo, jog per šventes aukojančių tiek daug, kad labdaros parduotuvės fiziškai negali priimti ir išrūšiuoti tiek drabužių / batų / knygų / kitokių daiktų.

Askritai neperku daug ir tai darau labai sąmoningai, praverčia taisyklė „nusipirkai vieną naują megztinį – atiduok / paaukok vieną seną“. Ir kalnai drabužių namie nesikaupia, ir daiktų cirkuliaciją Visatoje palaikau :)“.

Olga Nikolajeva

Olga Nikolajeva netingi važiuoti per visą Londoną ir nuvežti nebereikalingų drabužių labdaros organizacijai, nuotr. iš asm. albumo

Olga drabužius į H&M neša vien tam, kad perdirbtų, nuolaidų kuponų neima, nes nepritaria fast fashion koncepcijai. „Savaime aišku, kad taip jie tiesiog skatina sugrįžti ir pirkti pas juos vėl, kad paskui vėl atiduotum ir vėl gautum nuolaidą“, – įsitikinusi ji.

Pašnekovė apgailestavo, kad nėra didelio pasirinkimo, ką daryti su nebereikalingais drabužiais: „arba atiduodi kompanijoms, kurių veiklos principo iš esmės nepalaikai, arba nuneši į labdaros parduotuves (jei jos gali tuo metu priimti), arba sudedi į maišus, kuriuos kas savaitę platintojai įmeta į pašto dėžutę“.

Bet pastarasis kelias nebūtinai priimtinas. Olga prisiminė pernai vasarą sudėjusi nedidelį maišą gerų, bet jau pabodusių drabužių ir jau buvo benešanti prie vartelių palikti surinkėjams. Bet buto kaimynas įspėjo paskaityti, kas ant maišo parašyta smulkiu šriftu. „Pasirodo, jie neatiduoda tų drabužių labdarai, kad ir kokie geri būtų, bet perdirba ir už kiekvieną toną paaukoja kažkiek pinigų. Tokiu atveju gaila atiduoti, kad sunaikintų gerus, dar nešiotinus drabužius. Tad vis dar ieškau, kur galima tikslingai atiduoti, kad visiems būtų naudos“, – prisipažino ji.

Kanadoje atliekų – trys pilni stadionai

Minėti prekybos tinklai – ne vieninteliai, surenkantys nebereikalingus drabužius ir kitą tekstilę. Pavyzdžiui, Italijoje taip daro kompanija „Patagonia“, žinoma dėl pagarbos aplinkai (2011 metais ji kvietė klientus nepirkti naujos striukės, jei tikrai nereikia, moko, kaip susitvarkyti drabužius – užsiūti lopą ar pakeisti užtrauktuką, ir priima nebereikalingus savo gaminius), „& Other Stories“ (tekstilės atliekas ji taip pat maino į 10 proc. nuolaidos kuponą, surinktus drabužius atiduoda parduoti arba perdirbti, čia surenkami ir kosmetikos indeliai), „North Face“ (už atneštus drabužius ir batus suteikiama nuolaida kitam pirkiniui, surinkti daiktai išskirstomi į 400 kategorijų ir perdirbami į medžiagas, naudojamas izoliacijai, žaislams ar naujiems drabužiams gaminti), „Intimissimi“ (turint šios apatinių drabužių gamintojos kortelę galima pristatyti penkis bet kurios kompanijos gaminius ir gauti 5 eurų nuolaidos kuponą), tokią pat nuolaidą keletą metų siūlė ir „OVS“.

Tai yra vienas iš būdų sumažinti taršą, mat labiau už tekstilei dažyti naudojamus chemikalus vandenį teršia naftos pramonė. Kartu mažinamas atliekų kiekis. Daugelis drabužių naudojami trejus metus. TED renginyje mados entuziasto Amito Kalros pateiktais duomenimis, amerikiečiai perdirba arba paaukoja tik 15 proc. savo drabužių, kitaip tariant, apie 200 marškinėlių, skaičiuojant vienam žmogui, atsiduria šiukšliadėžėje. Kanadoje išmetama tiek drabužių, kad didžiausią Toronto stadioną, turintį 60 tūkst. vietų, būtų galima pripildyti tris kartus.

Savaip prie taršos drabužiais mažinimo prisideda vienas vyrukas, prisistatantis zero waste dizaineriu. Danielis naudoja audinių gabalus, liekančius po kitų drabužių. Daugiausia jis siuva kasdienę aprangą, bet buvo sukūręs net kokteilių ir vakarinių suknelių kolekciją. Danielis kurį laiką dirbo dizainerio asistentu ir buvo priblokštas sužinojęs, kad drabužiams būdavo panaudojama mažiau nei pusė – vos 47 proc. audinio. Kas likdavo nuo iškarpų, keliaudavo į šiukšlių konteinerį.

Eglė Zicari

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

%d bloggers like this: