Kur keliauja pasibaigusio galiojimo produktai iš prekybos centrų?

Maisto prekės

Prekybos tinklo „Rimi“ astovė teigia, kad daugiausiai parduotuvėse susidaro vaisių ir daržovių atliekų (Gabriel nuotr. / Unsplash)

Europoje vis daugiau dėmesio skiriant ekologijai ir gamtosaugai, vis dažniau atkreipiamas dėmesys į maisto atliekų rūšiavimą bei perdirbimą. Be namų ūkių maisto atliekų klausimas itin aktualus ir prekybos tinklams, kuriuose nepavyksta tiksliai suplanuoti paklausos ir tenka atsikratyti nemažais kiekiais pasibaigusio galiojimo produktais. Tinklaraštis Euroblogas.lt domisi, kur keliauja nenupirkti, tačiau netinkami vartoti maisto produktai iš lietuviškų parduotuvių.

Tinklaraščiui susisiekus su didžiausiais prekybos tinklų atstovais nė vieni nepateikė duomenų, kiek tonų nebetinkamo vartoti maisto produktų susidaro kasmet parduotuvėse, tačiau mielai pasidalino informacija apie tai, kur ir kaip atsikrato nebereikalingais produktais.

Skaičiuojama, kad Europos Sąjungoje per metus sugeneruojama apie 88 mln. tonų maisto atliekų, kurių vertė siekia apie 143 mlrd. eurų. Prie kovos su maisto atliekų mažinimo prisideda ne tik ekologišku gyvenimu susirūpinę pavieniai gyventojai, bet ir prekybos tinklai.

Pasitelkia net programėles

Prekybos tinklo „Rimi“ kokybės vadovė Ana Čudinienė pasakojo, kad šio tinklo parduotuvėse visos maisto atliekos yra tvarkomos, rūšiuojamos ir perdirbamos iki minimumo sumažinant neigiamą poveikį aplinkai.

„Siekiant mažinti maisto švaistymą, besibaigiančio galiojimo produktai yra tiekiami „Maisto bankui“, taip pat nuolat bendradarbiaujame su ūkininkais ir gamtos mylėtojų organizacijomis ir dalį maisto, kuris nebetinkamas parduoti, perduodame gyvūnams maitinti“, – teigė ji. Visos kitos atliekos iš parduotuvių yra perdirbamos – iš jų gaminamos biodujos bei ekologiški degalai.

Ana Čudinienė teikė, kad šiuo metu jos atstovaujamos prekybos tinklo parduotuvėse yra išbandoma nauja mobilioji programėlė, kuri palengvins darbuotojų darbą tikrinant produktų galiojimo laiką (bendrovės nuotr.)

Ana Čudinienė teikė, kad šiuo metu jos atstovaujamos prekybos tinklo parduotuvėse yra išbandoma nauja mobilioji programėlė, kuri palengvins darbuotojų darbą tikrinant produktų galiojimo laiką (bendrovės nuotr.)

A. Čudinienė pridūrė, kad maisto atliekų mažinimas yra vienas iš prekybos tinklo strateginių tikslų, todėl šiuo metu yra atliekama detali analizė apie prekybos tinklo veikloje susidarančias maisto atliekas, nuolat ieškoma inovacijų ir naujų sprendimų.

„Pavyzdžiui, šiuo metu mūsų tinklo parduotuvėse yra išbandoma nauja mobilioji programėlė, kuri palengvina mūsų darbuotojų darbą ir mažina laiką, skiriamą produktų tinkamumo vartoti ir galiojimo datų tikrinimui, o kartu padeda mažinti maisto švaistymą. Parduotuvėse vykdoma ir speciali komunikacija pirkėjams, siekiant atkreipti jų dėmesį į maisto švaistymo problemą ir taip prisidėti prie aplinkos tausojimo“, – tęsė pašnekovė.

Kalbant apie maisto prekių kategorijas, kuriose susidaro daugiausia atliekų, A. Čudinienė įvardijo vaisius ir daržoves.

„Tai yra produktai, kurie genda greičiausiai. Be abejo, susiduriame ir su ta problema, kad ne visiems pirkėjams atrodo patraukliai dėmėti, nuo kekių atskirti bananai ar kreivos morkos. Šią problemą taip pat siekiame spręsti: šviečiame pirkėjus, kad ne visuomet vaisių ir daržovių išvaizda lemia jų kokybę ir skonio savybes, taikome tokiems vaisiams ir daržovėms nuolaidas“, – pastebėjo pašnekovė. Be to, pavyzdžiui, atlikę pavieniai bananai didžiosiose šio prekės ženklo parduotuvėse pateikiami pirkėjų vaikams – parduotuvėse yra specialūs skyreliai, kur vaikai gali nemokamai pasiimti bananų.

Keliauja į zoologijos sodus ar gyvūnų globos įstaigas

Berta Čaikauskaitė sako, kad labdarai nebetinkantys maisto produktai iš jos atstovaujamo prekybos tinklo keliauja į zoologijos sodus, gyvūnų prieglaudas ir ūkius (bendrovės nuotr.)

Berta Čaikauskaitė sako, kad labdarai nebetinkantys maisto produktai iš jos atstovaujamo prekybos tinklo keliauja į zoologijos sodus, gyvūnų prieglaudas ir ūkius (bendrovės nuotr.)

Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė kalbėjo, kad kova su maisto švaistymu yra viena iš pagrindinių veiklų, nes trys ketvirtadaliai šio prekybos tinklo parduotuvių ploto yra skirta būtent maisto produktams.

„Mūsų parduotuvės Lietuvoje neprekiauja paskutinę dieną galiojančiais maisto produktais, o atiduoda juos didžiausiam šalyje labdaros ir paramos maistu fondui „Maisto bankas“. Jau dešimt metų fondo savanoriai kiekvieną dieną atvyksta į mūsų parduotuves visoje Lietuvoje atsiimti paskutinę dieną galiojančių įvairių maisto produktų, kurie tą pačią dieną yra išdalijami sunkiau besiverčiantiems žmonėms“, – teigė ji.

Prekybos tinklas skaičiuoja, kad pernai maisto fondui buvo atiduota maisto produktų už 6,7 mln. eurų, o per visus metus bendradarbiavimo ši suma siektų daugiau nei 30 mln. eurų.

„Tuo metu paramai nebetinkami maisto produktai yra atiduodami ūkininkams, zoologijos sodams, gyvūnų globos įstaigoms ir sunaudojami gyvūnams maitinti. Likusi atliekų dalis yra perduodama maisto atliekų tvarkymo įmonei, kuri pasirūpina tinkamu jų utilizavimu“, – pasakojo B. Čaikauskaitė.

Pasak prekybos tinklo atstovės, daugiausiai iš prekybos tinklo neparduoti ir nebetinkami naudoti yra termiškai neapdoroti, švieži gaminiai, kaip mėsa, žuvis, pieno produktai, vaisiai ir daržovės, duona.

„Siekdami sumažinti besibaigiančio galiojimo maisto produktų kiekius, daug pastangų skiriame planavimui: stengiamės sudaryti kuo tikslesnius prekių užsakymus, kad šie maksimaliai atliktų pirkėjų poreikius, taip pat skelbiame specialias nuolaidas“, – vardijo pašnekovė.

Nori maisto atliekų kiekį sumažinti trečdaliu

Tuo metu prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė tinklaraščiu Euroblogas.lt kalbėjo, kad visas šio prekybos tinklo parduotuvių atliekas surenka ir tvarko jų samdomi išoriniai partneriai, kurie atliekas perdirba arba atiduoda ūkininkams.

Prekybos tinklas taip pat jau 16 metų bendradarbiauja su „Maisto banku“, kuriems taip pat teikiama finansinė parama, organizuojamos labdaros akcijos. Nuo 2014 m. tris kartus per savaitę fondui atiduodami bakalėjos ir duonos produktai, kurie prekybos tinkle nepasiekia parduotuvių lentynų dėl kokybės standartų.

„Savo klientams taip pat suteikiame galimybę įsigyti produktų, kurių galiojimo laikas artėja prie pabaigos, už mažesnę kainą“, – pridėjo E. Dapkienė.

Prekybos tinklas savo veiklos strategijoje yra nusimatęs per artimiausius metus maisto atliekų kiekius sumažinti apie 30 proc.

„To siekdami, ieškosime sprendimų bei užsiimsime švietėjiška veikla“, – akcentavo pašnekovė.

Ugnė Karaliūnaitė

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

%d bloggers like this: