Adaptacija, emigracija, frustracija – ne keiksmažodžiai. Pradedu mokslus užsienyje!
Austėja Jociūtė Asm. archyvo nuotrauka
Skaičiuojant paskutines vasaros dienas ne vienas pagalvoja, kad rugsėjis – tai kažko naujo pradžia. Nors daugelis jau yra pabaigę mokyklą ar universitetą, tačiau dažnas iš mūsų naujų metų pradžia vis dar laiko rugsėjį. Grįžtant po vasaros, būtent pirmasis rudens mėnuo tampa pereinamuoju, išbandymu metu, kuomet su kolegomis dalinamės vasaros atostogų įspūdžiais ir dėliojamės naujų darbų planus.
Rugsėjis kai kam būna ypač svarbus keičiant gyvenamąją vietą. Baigę mokyklą jaunuoliai pereina į kitą svarbų gyvenimo etapą, renkasi studijas ir ateities karjerą. Su šiais pasirinkimais kyla daug papildomų iššūkių – pasirinkus studijas užsienyje laukia ir visai kitas gyvenimas už artimosios aplinkos ir savo sukurtos komforto zonos ribų. Kokios mintys dažniausiai sukasi galvoje pirmosiomis savaitėmis išvykus? Ar tai tikrai yra namų ilgesys, o gal beprotiškas troškimas pažinti naują gyvenimo tarpsnį?
Austėja Jociūtė, baigusi dvyliktą klasę, pasirinko kultūros vadybos studijas Roterdamo mieste Olandijoje. Aktyviai dalyvavusi savo miesto kultūriniame gyvenime, prisijungusi prie „Kauno − Europos kultūros sostinės 2022“ organizuojamų veiklų, dabar Austėja dalinasi mintimis, kaip jaučiasi jaunas žmogus, metęs sau iššūkį pakeisti patogią aplinką į nepažįstamą šalį su naujomis taisyklėmis ir daugiau laisvių.
Keista suvokti, kad esu emigrantė
„Širdis ir protas vis vaikšto Kauno senamiesčio gatvelėmis ir laukia, kada atvažiuos autobusas, vežantis namų link“, – pokalbio pradžioje užsimena Austėja, jau kelias savaites gyvenanti Roterdame. Noras pasidalinti kasdieniais naujais išgyvenimais su šeima ir draugais, dažniausiai sukelia vienišumo jausmą.
„Pirmasis bauginantis jausmas atsidūrus svečioje šalyje gali būti klaidingas, kadangi pradėjus domėtis naujojo universiteto organizuojamomis veiklomis tarptautiniams studentams, pavyko susirasti panašiai besijaučiančių žmonių, su kuriais susidraugavome ir dabar tyrinėjame miestą“, – pasakojo Austėja. Nors pats išvykimo momentas ir sunkus, tačiau atvirumas ir komunikacija naujoje vietoje gali tapti svarbiu raktu į integraciją ir greitesnį įsiliejimą į visuomenę.
Psichologė Justa Arlauskaitė, asm. archyvo nuotrauka
Kaip jaunam žmogui pasiruošti jo laukiančiai kelionei? Psichologė Justa Arlauskaitė tinklaraščiui Euroblogas.lt sako, kad pasiruošimas prasideda jau sužinojus, kad vyksite ilgesniam laikui. Daug įtakos emociniam pasiruošimui turi asmens santykis su jo artima aplinka – ar aplinkiniai jį palaiko, ar drąsina, ar kaip tik stengiasi atkalbėti. Visada yra lengviau išvykti, kai tiksliai žinai, kur vyksti, ką veiksi nuvykęs, kai tave palaiko artimi žmonės. Taigi, kuo daugiau dalykų, susijusių su kelione, esame apgalvoję, kuo aiškiau žinome savo kelionės tikslą, galų gale, jeigu esame susiplanavę bent kelis žingsnius į priekį, tuo saugesni ir emociškai ramesni galime jaustis.
Išvykimas iš namų vyksta ne tik fizine, bet ir psichologine prasme, todėl pasiruošimas išvykimui iš namų gali tęstis dar kurį laiką jau persikėlus gyventi į kitą miestą ar šalį. Vis tik nerimas, jaudulys yra visiškai natūralūs jausmai, kurių vargu ar galime išvengti prieš leisdamiesi į svarbią kelionę.
Taip pat yra svarbu, kaip jaunas žmogus „paruošia“ savo tėvus išvykimui – šeimai tai būna taip pat didelis iššūkis. Norint padėti jiems, reikia suprasti jų norą žinoti informaciją, taigi pagarbus bendravimas ir informavimas tikrai palengvins perėjimą tėvams į naują etapą, kuriame jie turi suprasti, kad jų vaikai yra savarankiški suaugę žmonės.
Mokslininkai taip pat pritaria, kad persikėlus gyventi į kitą šalį žmogus neišvengiamai susiduria su frustracija prisitaikyti, su adaptacijos sunkumais. Adaptacija priklauso tiek nuo paties asmeninių savybių, tiek nuo priimančios aplinkos sąlygų. Esant kultūriniams panašumams Europoje ir didėjančiam jaunimo mobilumui, adaptacija yra kiek lengvesnis procesas tiems, kurie keliauja, mėgsta komunikuoti ir yra pasiryžę keistis. Vis tik neįmanoma išvengti laukiančių iššūkių, visiems tenka susidurti su nuostabą keliančiomis situacijomis, kurioms negalime pasiruošti iš anksto.
Vienatvė gali būti turininga
Dažniausiai pirmaisiais mėnesiais išvykus labiausiai pasiilgstama aiškumo ir apibrėžtumo savo gyvenime. Vienatvė, artimų ryšių ir santykių trūkumas gali būti didžiausi iššūkiai pradžioje. Kaip pastebi tinklaraščio Euroblogas.lt kalbinama psichologė J. Arlauskaitė, pagrindinė 18-20 m. amžiaus tarpsnio užduotis – atsakomybės prisiėmimas ir tvarių santykių kūrimas − gali būti sunkus atsidūrus „už komforto zonos“ ribų. Nors vieningo sėkmės recepto nėra, labai svarbu remtis asmeninėmis vertybėmis, taip pat turėti žmogų, su kuriuo galima pasikalbėti, paklausti nuomonės prieš priimant kai kuriuos sprendimus.
Aplankantis vienatvės jausmas taip pat neturėtų gąsdinti. Vienatvė žmogų daug ko išmoko, kaip ir nuobodžiavimas – žmogui nekils naujų idėjų, jei jo mintys visada užimtos kažkokia veikla. Taip ir su vienatve, galbūt žmogus supras, kad jam patinka pabūti ir vienam, gal tai jam leis geriau pažinti save, išmoks užsiimti individualia veikla. Svarbu šiuo atveju tik pastebėti, kad vienatvės laikotarpis neužsitęstų per ilgai. Tad kaip ir sporte, truputį jausdami nepatogumą, skausmą, mes pasiekiame geresnių rezultatų – išvystome raumenis, išmokstame užduotį atlikti geriau, greičiau, bet jei persistengsime – susidursime su traumomis. Lygiai tos pačios taisyklės galioja ir psichiniame lygmenyje, sako psichologė.
Reikia ne tik išmokti, bet ir „atsimokyti“
– Kokius įpročius, išmokimus atsivežei iš namų? Kas labiausiai stebina ir prie ko yra sunkiausia priprasti, arba ką „reikia atprasti daryti“?
Austėja: – Iš namų atsivežiau batų nusiavimą tik įėjus į bet kokius namus. Tai tikrai juokinga, nes niekad net nemąsčiau apie tai, o dabar pastebiu, kad batus nusiaunu vienintelė! Keista, bet atsivežiau ir labai atsakingą požiūrį į besaikį plastiko vartojimą – mano draugų rate ir „Kaunas 2022“ veiklose stengdavomės sumažinti plastiko vartojimą iki minimumo, o čia matau, kad visi labai atsipalaidavę šiuo klausimu. Įsivaizduokite, prieš prasidedant pirmakursių festivaliui būna žalia pieva, kurioje visi sėdi ir kalbasi, o dienos pabaigoje ji virsta raudona nuo plastmasinių puodelių, nebelieka vietos prisėsti.
Labiausiai stebina transporto sistema! Kaune buvau pripratusi visas vietas pasiekti pėsčiomis, nes Kaunas nėra toks didelis, ir viešuoju transportu, nes moksleiviams jis labai pigus ir patogus, tačiau atvykusi į Olandiją supratau, kad važinėtis metro ar tramvajumi yra brangus ir pakankamai daug laiko eikvojantis malonumas, todėl iškart įsigijau naudotą dviratį ir pratinuosi prie didžiulio dviračių srauto. Nėra taip lengva, kaip atrodo, nes vienoje rankoje žemėlapis, kitoje – vairas, o dar visur zuja greitai lakstantys motoroleriai ir dviratininkai!
Austėja Jociūtė su draugu. Asm. archyvo nuotrauka
– Olandija − labai laisva šalis. Kaip sekasi priimti šią laisvę ir būti to dalimi?
– Olandija yra labai labai liberali, laisva šalis, man tai labai patinka. Man laisvė yra galimybė daryti tai, ką noriu daryti, tol, kol mano veiksmai nekenkia aplinkinių gerovei. Čia esti visokių Lietuvoje draudžiamų dalykų, tad kas labiausiai stebina – kaip iš anksto žmonės yra šviečiami apie įvairių medžiagų vartojimo pasekmes. Turbūt tas žinojimas ir supratimas jaunimui padeda nepulti stačia galva bandyti visko. Kai suteikiama galimybė, nėra draudimų, tada ir norisi kažkaip mažiau. Rodos, kad žmonės čia supranta, kas yra saikingumas, o jei ir ne, tai patys būna už save atsakingi ir suvokia pasekmes.
Jaunimui rūpi išmokti pamokas bandymu metodu. Taigi, jei asmuo nėra ugdomas kryptingai, jam nėra suteikiama pakankamai žinių apie galimas rizikingo elgesio pasekmes, jis visada ras būdų, kur ir kaip lengviau pasiekti tai, kas draudžiama. Turbūt svarbu suvokti ribas tarp asmeninės laisvės ir atsakomybės už savo veiksmus, taip pat, kad adaptacija yra laikinas periodas, kuris reikalauja pastangų – be galo svarbu būti atviram ir vadovaujantis savo vertybėmis daryti tuos pasirinkimus, kurie galiausiai duos pozityvios naudos.
Austėja Jociūtė Asm. archyvo nuotrauka
——————————————————————————————————
Vienatvė ne tokia baisi, kai priimi ją kaip laiką sau, valdai jos įtakas. Išvykus palaikomas ryšys su šeima yra svarbus tiek jaunam žmogui, tiek jo šeimai – visi pereina į naują gyvenimo etapą, kuriame reikia mokytis naujų vaidmenų. Studijos užsienyje ranka pasiekiamos, tai gali būti puikus išbandymas, kelionė pilna iššūkių, tuo pačiu metu – gyvenimą keičianti patirtis, auginanti jauną žmogų ir plečianti jo galimybių ribas.
Aurelija Prašmuntaitė
Euroblogas.lt 
Parašykite komentarą