Žemės turtas, kurio mums gali pavydėti Rygos ir Talino gyventojai

Rygos gyventojai geria Dauguvos upės vandenį, tačiau prieš patenkant į stiklines jis yra kruopščiai dezinfekuojamas ir išvalomas (Gilly nuotr. / Unsplash)

Rygos gyventojai geria Dauguvos upės vandenį, tačiau prieš patenkant į stiklines jis yra kruopščiai dezinfekuojamas ir išvalomas (Gilly nuotr. / Unsplash)

Lygiai taip pat, kaip mūsų gyvybei būtinas oras, būtinas ir vanduo. Jau mokyklose išmokstame, kad daugiau nei pusę žmogaus kūno sudaro vanduo, o kasdien išgerti pakankamai vandens – sveikos gyvensenos būtinybė. Tiesa, Lietuvos gyventojai gali pasigirti turintys išskirtinai geros kokybės vandenį, kurį galima be baimės gerti tiesiog iš čiaupo.

Skaičiuojama, kad daugiausiai Europoje vandens „iš krano“ sunaudoja italai (ne tik gerti, bet ir asmens higienai, maisto gaminimui ir pan.). Kaip rodo 2015 m. duomenys, vidutiniškai italai per dieną tuomet sunaudodavo po 243 l vandens iš čiaupo, bulgarai – 191 l, Kroatai – 182 l.

Sunaudojame mažiausiai vandens

Lietuviai, kitaip nei dauguma užsienio šalių gyventojų, gali džiaugtis gerdami kokybišką požeminį vandenį (Johnny Mcclung nuotr. / Unsplash)

Lietuviai, kitaip nei dauguma užsienio šalių gyventojų, gali džiaugtis gerdami kokybišką požeminį vandenį (Johnny Mcclung nuotr. / Unsplash)

Mažiausiai vandens iš čiaupo vidutiniškai suvartoja Maltos (50 l), Lietuvos (61 l) ir Estijos (70 l) gyventojai.

Tais pačiais metais Europos Komisijos atlikta gyventojų apklausa parodė, kad 80 proc. Europos gyventojų tiki, kad turi gerą prieigą prie kokybiško geriamo vandens ten, kur gyvena. 55 proc. respondentų drąsiai geria vandenį „iš krano“, o dar 10 proc. ji dar prieš gerdami perfiltruoja.

Europa nuolat tikrina geriamo vandens iš čiaupo kokybę ir ES valstybės savo ruožtu stengiasi ją gerinti.

Tiesa, Lietuva šioje srityje turi pranašumų: turime pakankamai švarų vandenį, net palyginus su dalimi Latvijos ar Estijos.

Kaip tinklaraščiui Euroblogas.lt pasakojo „Vilniaus vandenų“ komunikacijos skyriaus vadovas Mindaugas Linkaitis, Lietuvoje centralizuotais tinklais yra tiekiamas požeminis vanduo iš gręžinių šulinių.

Gelbėtojas – molio sluoksnis

Požeminis vanduo pasižymi tuo, kad yra po bent vienu molio sluoksniu. Ką tai reiškia? Kai vanduo slūgso po molio sluoksniu, paviršinis vanduo neturi galimybės patekti į giluminį gruntinį vandenį.

„Tokiu būdu jis yra apsaugotas nuo žmogaus ūkinės veiklos taršos. O štai šachtinių šulinių vanduo, net ir perfiltruojamas grunto, būna dažnai užterštas toksiniais azoto junginiais, nitratais ar nitritais“, – aiškino pašnekovas.

Kita vertus, požeminis vanduo pasižymi padidėjusiu gamtinės geležies ir mangano koncentracijos kiekiu, tačiau šie elementai, M. Linkaičio teigimu, neturi įtakos žmogaus sveikatai. Visgi dėl šių junginių vanduo tam estetiškai nepatrauktus gyventojui.

„Todėl šiems elementams pašalinti naudojami labai paprasti, bet efektyvūs vandens gerinimo įrenginiai, kuriuose yra pašalinami geležies ir magnio junginiai. Ši technologija labai paprasta, nes vanduo nuskaidrinamas panaudojus tik oro deguonį ir kvarcinio smėlio filtrus, papildomai nededant cheminių reagentų“, – kalbėjo jis.

Jei Lietuva neturėtų požeminio vandens privalumo ir reikėtų naudoti paviršinį vandenį, šis procesas būtų daug ilgesnis ir sudėtingesnis:

„Daugelyje šalių, taip pat ir kaimyninėje Latvijoje, kur Rygos gyventojai geria Dauguvos vandenį, bei Estijos sostinėje Taline, kur vanduo imamas iš ežero, į gyventojų butus atiteka vanduo, kuriam paruošti naudojamos sudėtingos ir brangios technologijos, mikrobiologinei taršai pašalinti naudojami chloro junginiai, kurie vandeniui suteikia nemalonų skonį ir kvapą“.

Požeminio vandens tokiu būdu papildomai valyti ir dezinfekuoti praktiškai nereikia, todėl Lietuvos gyventojai tikrai turi kuo pasidžiaugti – jie geria kokybišką ir saugų požeminį vandenį.

Kaip užtikrinama vandens kokybė?

Geriamame vandenyje beveik visos esančios medžiagos yra būtinos žmogaus organizmui, tačiau svarbu, kad jų kiekis būtų kontroliuojamas ir nebūtų per didelės koncentracijos (Kobu agency nuotr. / Unsplash)

Geriamame vandenyje beveik visos esančios medžiagos yra būtinos žmogaus organizmui, tačiau svarbu, kad jų kiekis būtų kontroliuojamas ir nebūtų per didelės koncentracijos (Kobu agency nuotr. / Unsplash)

Nepaisant to, šalyje, ypač miestuose, besikuriant naujoms gyvenvietėms, centralizuoto vandens tiekimu užsiimančios bendrovės turi nuolat investuoti į vandentiekio tinklus ir vandens ruošimo įrenginių plėtrą. Pavyzdžiui, „Vilniaus vandenys“ šiemet baigė statyti ir netrukus pradės naudoti naujus Kalnėnų vandens gerinimo įrenginius. Kartu šioje vietoje išgręžtas naujas gręžinys ir pastatytas naujas geriamojo vandens rezervuaras. Planuose – nauji vandens gerinimo įrenginiai Naujojoje Vilnioje.

Nors požeminis vanduo pasižymi gera kokybe, ji vis vien yra stebima ir kontroliuojama įmonių laboratorijose. Pavyzdžiui, „Vilniaus vandenų“ laboratorijoje per metus atliekama daugiau nei 20 tūkst. įvairių vandens tyrimų. Pagal vandens saugos ir kokybės reikalavimus tiriama daugiau nei 50 rodiklių.

„Nors mūsų požeminis vanduo yra apsaugotas nuo išorinės taršos, tačiau intensyvi žmogaus veikla (pramonė, žemės ūkis, transportas, buitinės atliekos) nuolat teršia aplinką ir gali susidaryti sąlygos kenksmingoms medžiagoms pakliūti į vandenį. Todėl būtina nuosekli ir nuolatinė geriamojo vandens kontrolė“, – pastebėjo M. Linkaitis.

Beveik visi elementai, esantys vandenyje, būtini žmogaus organizmui, tačiau jų perteklius gali turėti įtakos ligoms ir sveikatos sutrikimams. Būtent todėl tam tikrų medžiagų koncentracija vandenyje yra griežtai ribojama.

Nerimauja dėl Astravo atominės elektrinės

Viena iš didžiausių grėsmių centralizuotai tiekiamam vandeniui − Astravo atominės elektrinės veikla (Luann Hunt nuotr. / Unsplash)

Viena iš didžiausių grėsmių centralizuotai tiekiamam vandeniui − Astravo atominės elektrinės veikla (Luann Hunt nuotr. / Unsplash)

Kalbėdamas apie grėsmes Lietuvos požeminiam vandeniui, „Vilniaus vandenų“ atstovas paminėjo Astravo atominės elektrinės veiklą.

Įvykus nelaimei šioje elektrinėje ir radioaktyviems teršalams išsiliejus į Nerį, gali būti užteršti priekrantės gręžiniai“, – pabrėžė jis.

Bendrovės nuomone, norint apsaugoti visuomenę nuo galimo pavojaus, reikėtų atlikti galimybių studiją, kuri įvertintų visas galimas priemones ir alternatyvas, skirtas apsaugoti Neries upės baseino pritekėjimo zonoje esančių vandenviečių vandens tiekimo sistemą nuo galimos Astravo atominės elektrinės avarijos poveikio. Kartu reikėtų parengti veiksmų planą, kaip įvykus nelaimei gyventojams toliau būtų užtikrinamas saugaus geriamo vandens tiekimas.

Ugnė Karaliūnaitė

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

%d bloggers like this: