„Erasmus“ studijos ne tik Europoje: studentai vyksta ir į egzotiškas šalis
VU atstovas teigia, kad dauguma užsienyje studijuojančių studentų praplečia savo akiratį ir išmoksta lengvai prisitaikyti skirtingų kultūrų komandose (Tommase Fornoni nuotr. / Unsplash)
Viena iš daugiausiai prisiminimų suteikianti veikla studijų metu – „Erasmus+“ programa. Studentų mainų programa leidžia ne tik išbandyti akademinius iššūkius svetur, bet ir pasisemti skirtingų kultūrų patirties.
Nors dažniausiai ši studijų mainų programa siejama su Europos Sąjungos narėmis, Lietuvos studentai pagal šią programą turi galimybę iš vykti ir į egzotiškesnes šalis.
Šiuo metu Vilniaus universiteto studentai pagal „Erasmus+“ programą gali išvykti studijuoti į Bosniją ir Hercegoviną, Albaniją, Rusiją ir Izraelį (Brooke Cagle nuotr. / Unslpash)
Vilniaus universitete užsienio partnerių sąrašas nuolat kinta. Ne Europos Sąjungos valstybės nuolat teikia paraiškas gauti akademinių mainų finansavimą. Kaip tinklaraščiui Euroblogas.lt teigė universiteto Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovas Ervinas Spūdys, šiuo metu Vilniaus universiteto studentai pagal šią mainų programą gali gauti stipendijas dalinėms studijoms Bosnijoje ir Hercegovinoje, Albanijoje, Rusijoje ir Izraelyje.
Populiariausios Azijos šalys ir Sakartvelas
„Šalių sąrašas dalinėms studijoms užsienyje paprastai prasiplečia universitetams turint dvišales sutartis, kurių geografija yra labai plati. VU šiuo metu turime apie 70 dvišalių sutarčių su partneriais universitetais ne Europos Sąjungos šalyse, kurios suteikia daug galimybių̨ studijuoti universitetuose, patenkančiuose į geriausiai vertinamų šimtuką“, – pasakojo pašnekovas.
Populiariausios tarp ne ES šalių − Azijos šalys (John Schnobrich nuotr. / Unsplash)
Tarp populiariausių krypčių pakliūna Azijos šalys: Pietų Korėja ir Japonija. Taip pat populiarumu gali pasigirti Sakartvelo kryptis, kurią renkasi tarptautinių santykių ir politikos mokslų bei istorijos studentai.
Kadangi tolimos valstybės studentus gali nustebinti ne tik akademiniais skirtumais, bet ir kultūriniais, universitetas, prieš studentams išvykstant į tolimas šalis, organizuoja įvadinius tarpkultūrinės komunikacijos seminarus. Be to, studentai su tarpkultūriškumu gali susipažinti dalyvaudami „Erasmus“ studentų tinklo organizacijos veikloje bei mentorių programoje.
„Visuomet pabrėžiame, kad studentai turėtų aiškią viziją, kokiu tikslu vyksta, ką studijuos, ar sugebės mokytis ir komunikuoti priimančioje institucijoje jos kalba. Mūsų specialistai nuolat konsultuoja studentus ir pradeda pasirengti studijoms užsienyje“, – pridūrė E. Spūdys.
Ryškesni kultūriniai skirtumai
Izraelis − tik viena iš plataus akademinio tinklo šalių, kur Lietuvos studentai gali išbandyti studijas užsienyje (Shai Pal nuotr. / Unsplash)
Pasiteiravus, kuo skiriasi studijos kitoje ES šalyje ir už ES ribų, Vilniaus universiteto atstovas pastebėjo, kad tiek studentų pasirinkimo motyvai, tiek patirtys labai individualios.
„Kiekviena šalis turi savitą kultūrą, socialines normas, kalbą, klimatą, kitus aspektus, kuriuos įdomu pažinti, juolab pasinaudoti šią galimybe studijų metu, kai ši pažintis gali trukti ne kelias dienas, o kelis mėnesius ar net visus metus“, – vardijo jis.
Visgi pašnekovas pripažino, kad ES šalyse bus dažniau susiduriama su panašumais, nes reguliavimas daugelyje valstybių yra panašus. Nors Europoje kultūrinių skirtumų pakankamai daug, visgi jie nėra tokie ryškūs, kaip, pavyzdžiui, Azijos šalyse.
„Erasmus+“ programa padeda ne tik svečių šalių akademinėms bendruomenėms susipažinti su lietuviška kultūra, bet ir studentams egzotiško skonio parvežti į Lietuvą.
„Dauguma užsienyje studijuojančių studentų, nesvarbu, ar studijuoja ES šalyse, ar ne, praplečia savo akiratį, ugdo savo bendrąsias ir tarpkultūrines kompetencijas, išmoksta lengvai prisitaikyti skirtingų kultūrų komandose, susiformuoja platesnį draugų, o vėliau ir profesinių ryšių ratą, kuris gali būti naudingas ne tik studijų metu, bet ir po jų“, – apibendrino E. Spūdys.
Nepaisant kultūrinės patirties visgi minėta mainų programa yra skirta studijoms, todėl studentai neturėtų tikėtis, kad jų laukia pusmečio ar ilgesnės atostogos.
„Užsienio universitetų lygis priklauso nuo įvairių dedamųjų, tad studentai turėtų įvertinti įvairius parametrus ir tarptautinių reitingavimo agentūrų duomenis: aukštosios mokyklos tarptautiškumą, moksliškumą, aktualių studijų krypčių vertinimus, studentų atsiliepimus“, – vardijo komunikacijos vadovas.
Pasak jo, Vilniaus universitetas taip pat suinteresuotas, kad aukštosios mokyklos, į kurias vyksta studentai, būtų aukšto akademinio lygio.
„O apskritai studijos ir neturėtų būti lengvos, tačiau jos turi būti vertingos – tiek užsienyje, tiek Lietuvoje. Turėdami plačiausią partnerysčių tinklą Lietuvoje, galime pasiūlyti studentams studijuoti tokiuose universitetuose kaip Singapūro, Honkongo, Melburno ar Seulo“, – tinklaraščiui Euroblogas.lt teigė E. Spūdys.
Ugnė Karaliūnaitė
Euroblogas.lt 
Parašykite komentarą