Kinų kalbą studijuojantis Uosis pataria, kaip mokytis užsienio kalbų

Uosis įsitikinęs, kad puikiai išmokti angliškai padėjo ne mokslai, o nuo mažens žiūrėti animaciniai filmai anglų kalba, nuotr. iš asm. albumo

Uosis įsitikinęs, kad puikiai išmokti angliškai padėjo ne mokslai, o nuo mažens žiūrėti animaciniai filmai anglų kalba, nuotr. iš asm. albumo

Kalnai knygų ir animaciniai filmukai anglų kalba nuo mažens – jiems, o ne stropiam taisyklių ir žodžių kalimui dėkingas alytiškis Uosis Nojus Galkevičius, pernai pripažintas jaunųjų vertėjų konkurso „Juvenes Translatores“ nugalėtoju iš Lietuvos. „Tikrai ne mokslams“, – juokiasi vaikinas, dar mokykloje išgirdęs, kad tikriausiai turi filologo geną. Todėl nieko keisto, kad studijoms jis pasirinko, daugelio nuomone, sunkiausią pasaulyje kinų kalbą.

Uosis randa valandėlę kitą ir keliems muzikos instrumentams bei teatrui, nors tikina, kad yra didžiausias laiko švaistytojas.

Studijoms norėjo kitokios kalbos, tad pasirinko kinų

Uosis Galkevičius apdovanojimą atsiėmė Briuselyje, nuotr. iš asm. albumo

Uosis Galkevičius apdovanojimą atsiėmė Briuselyje, nuotr. iš asm. albumo

Įvedus šio 19-mečio pavardę, interneto paieškos sistema pasiūlys informacijos apie Uosį – muzikantą ir dainininką arba Uosį – kalbų žinovą. Jo lingvistinės žinios buvo įvertintos solidžiu apdovanojimu – vaikinas triumfavo 2017 metų moksleivių vertimo konkurse „Juvenes Translatores“. Tuometis Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos III klasės moksleivis įveikė 52 varžovus iš 11 burtais atrinktų šalies mokyklų.

Iš viso konkurse tąmet dalyvavo daugiau kaip 3 tūkst. jaunuolių iš visų Europos Sąjungos (ES) valstybių. 28 nugalėtojai pernai balandį buvo pakviesti į iškilmingą apdovanojimų ceremoniją Briuselyje, Europos Komisijoje. Įteikiant apdovanojimus visi nugalėtojai buvo žaismingai pristatyti ir pasveikinti gimtąja kalba.

Uosio pasveikinti atvyko ir lietuvių vertėjai, dirbantys Briuselyje bei Liuksemburge, kurie vertino „Juvenes Translatores“ konkurso dalyvius iš Lietuvos. Jie tikino nesunkiai išrinkę nugalėtoją, nes alytiškio vertimas buvo ypač sklandus, originalus ir kūrybingas.

Šio konkurso dalyviai rinkosi net 144 kalbų derinius. Buvo ir tokių neįprastų vertimų, kaip iš lenkų kalbos į suomių arba iš čekų į graikų. Dauguma konkurse dalyvavusių mūsų šalies atstovų vertė iš anglų kalbos į lietuvių. Šį derinį iš anksto buvo pasirinkęs ir Uosis. Konkurso eiga buvo paprasta – paskirtą dieną keli mokiniai iš gimnazijos susirinko į vieną kabinetą, gavo tekstą ir turėjo per nustatytą laiką kuo geriau jį išversti.

„Jau prieš šį konkursą anglų kalbos mokytoja man buvo parodžiusi kelią į kitus vertimo konkursus, pasiūlė sudalyvauti ir šiame, – tinklaraščiui Euroblogas.lt pasakojo Uosis. – Atrankos nebuvo, dalyvavo visi norintys. Laimėti tikrai nesitikėjau, gavęs gerą žinią netvėriau kailyje ir nuoširdžiai negalėjau patikėti.“

Paklaustas, kas padėjo laimėti – gal ne vien puikios anglų kalbos žinios, bet ir geras gimtosios kalbos mokėjimas, stiliaus pojūtis, mokėjimas valdyti žodį, nes konkurse vertinamas gebėjimas ne tik suprasti tekstą užsienio kalba, bet ir jį išversti sklandžiai, vaikinas paminėjo skaitymą nuo pat mažumės. „Vaikystėje man knygas kišo vieną po kitos – taip išmokau skyrybos taisykles ir praplėčiau savo žodyną. Pastarasis faktas turbūt ir nulėmė sėkmę. Verčiant testą neabejotinai svarbu yra ir mokėti kalbą, į kurią yra verčiama.“

Uosis paneigė ir įsitikinimą, kad, norint puikiai išmokti užsienio kalbą, reikia ilgai vargti prie vadovėlių. „Tikrai ne mokslai padėjo, – juokėsi jis. – Nuo mažens žiūrėjau „Cartoon Network“, „Nickelodeon“ ir kitus animacinių filmų kanalus anglų kalba.“ Viename tinklalapyje Uosis taip rašo apie save: „Kalbėjau angliškai nuo 6-erių, mokiausi anglų kalbos nuo 8-erių, o rusų – nuo 12-os“.

Geri genai tam taip pat nebūtini: „Ryškesnių poliglotų giminėje, mano žiniomis, kaip ir nėra, bet retas nemoka bent vienos užsienio kalbos.“ Greičiau – asmeninių gabumų. Vienai mokytojai atrodė, kad Uosis turi filologo mąstyseną. Dar būdamas aštuntokas, paauglys laimėjo 3-ią vietą Alytaus mažojoje užsienio (rusų) kalbos olimpiadoje, o raiškiojo skaitymo konkurse buvo pirmas.

„Pastebiu, kaip kalbos veikia iš esmės, o ne tik aklai mokausi žodžius bei gramatines struktūras. Ryšio tarp kalbų magiją pažinau mokydamasis lotynų kalbą ir visu tuo žaviuosi iki šiol“, – tikino pašnekovas.

Turbūt nieko keisto, kad studijoms jis pasirinko orientalistiką su kinų kalbos pakraipa. „Kadangi man labai patinka kalbos, pasirinkau, daugelio nuomone, sunkiausią kalbą pasaulyje. Jei yra kalba, kuriai verta skirti ketverius studijų universitete metus, tai yra kinų kalba. Arba japonų, – svarstė Uosis. – Pasirinkau Kiniją, nes jos kultūra ir istorija daug platesnė, o į mano studijų programą įeina ir tai.

Žinomos kalbos nesirinkau studijuoti, nes norėjau pažinti visai nepažįstamą, neindoeuropietišką kalbą, pažinti iš pirmo žvilgsnio nesuprantamus rašmenis. Kol kas mokomės tik skiemenis, nes esu tik pirmakursis. Mokymosi būdai, be abejo, labai skiriasi dėl kalbos struktūros ir, svarbiausia, tonų.“

Kaip Uosis siūlytų mokytis užsienio kalbos, kad kuo daugiau jos liktų galvoje? „Patarčiau kuo daugiau kontaktuoti su norima kalba. Žiūrėti filmus, vaizdo įrašus, skaityti straipsnius… O kalbant svarbiausia nebijoti klaidų – arba jus pataisys geriau mokantieji, arba ilgainiui klaidos pačios dings.

Apskritai svarbiausia yra praktikuotis. Repetitio est mater studiorum (lot. Kartojimas – mokslų motina). „Duolingo“ taip pat padeda. Ši programėlė suskaido mokymosi procesą ir visa tai pateikia kaip žaidimą.“

Su kalbomis konkuruoja muzika, kūryba ir scena

Vienai mokytojai atrodė, kad Uosis turi filologo mąstyseną, todėl jam sekasi mokytis užsienio kalbų, nuotr. iš asm. albumo

Vienai mokytojai atrodė, kad Uosis turi filologo mąstyseną, todėl jam sekasi mokytis užsienio kalbų, nuotr. iš asm. albumo

Minėtame tinklalapyje Uosis prisistato ne tik kaip anglų ir rusų kalbos vertėjas, bet ir rašytojas bei muzikas. „Esu pusiau profesionalus muzikas (groju akustine, elektrine ir boso gitaromis, pianinu ir būgnais) ir aktorius, kuris taip pat mėgsta gaminti. Scenoje jaučiuosi lyg namie. Malonumą man teikia kūrybinis rašymas, pavyzdžiui, straipsnių ir esė, bet labiausiai – dainų tekstų.“

Vaikinas kaip solistas yra dalyvavęs vaikų ir moksleivių televizijos konkurse „Dainų dainelė“, o jo ir Saulės Blažaitytės duetas buvo patekęs į gimnazijos dainų konkurso finalą.

Nuo pirmos iki aštuntos klasės Uosis grojo pianinu, jau šeštus metus groja gitara, šiek tiek moka ir būgnais. Į šių talentų kilmę jis nesigilina, tiesiog džiaugiasi galėdamas būti įvairiapusiškas. Spėja, kad į muzikos pasaulį labiausiai vedė smalsumas.

Ar po nelengvos kalbos studijų lieka laiko muzikai, kūrybai ir kitai veiklai? „Muzikai ir kitiems smagiems dalykams laiko lieka vis mažiau, bet, manau, pasistengęs galėčiau subalansuoti viską. Kaip visa tai sutalpinti į 24 valandas, atsakyti negaliu, nes esu pats didžiausias laiko švaistytojas, – juokėsi pašnekovas. – Širdis labai akivaizdžiai labiausiai linksta prie muzikos, teatro bei kitų atliekamųjų menų. Tikiuosi, jie greitai manęs neapleis.“

Eglė Zicari

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

%d bloggers like this: