Nauja tendencija – įmonės praktikuotis kviečia moksleivius

Lukas Kaminskis (antras iš dešinės), nuotr. iš asm. albumo

Lukas Kaminskis (antras iš dešinės), nuotr. iš asm. albumo

„Informacinių technologijų (IT) įmonėje atliekant praktiką iš karto galima tikėtis, kad gerai pasirodžius bus galima gauti darbo pasiūlymą. Taip yra todėl, kad yra didelis IT specialistų trūkumas − pavyzdžiui, Lietuvoje, „Infobalt“ duomenimis, 2020 m. trūks apie 13 000 įvairių tipų informacinių technologijų specialistų“, − sako „Turing School“ vadovas Lukas Kaminskis.

Neseniai Lietuvoje vyko pirmasis Moksleivių praktikos forumas, kuriame dalyvavo šalies moksleiviai ir verslo atstovai. Kaip teigia patys renginio organizatoriai, forumas siekia supažindinti moksleivius su darbu pažangiose įmonėse, parodyti, kokių įgūdžių reikia norint būti sėkmingam tam tikroje srityje.

Nors yra skeptiškai nusiteikusių ir sakančių, jog moksleiviai turi vieną svarbų darbą − mokytis, patys moksleiviai bei organizacijų atstovai teigia, jog įsitraukimas į darbo rinką, savo asmeninių kompetencijų tyrinėjimas netgi gerina mokymosi rezultatus.

Negana to, tai padeda pasirinkti ateities profesiją ir skatina motyvaciją mokytis tam tikrų dalykų, kurių reikės renkantis profesiją.

Rengia vasaros praktikos stovyklas Druskininkuose ir Birštone

Dvi savaites vasarą moksleiviai tiek Druskininkuose, tiek Birštone turi galimybę pajusti, ką reiškia būti kineziterapeutu, ergoterapeutu, slaugytoju, procedūrų darbuotoju, masažuotoju, virtuvės darbuotoju, personalo specialistu, laisvalaikio pramogų rengėju, rinkodaros ar komunikacijos specialistu.

Jau ne pirmus metus tokią moksleivių praktikos stovyklą organizuoja reabilitacijos centras Eglės sanatorija.

Vasarą vykstanti stovykla pritraukia moksleivių iš įvairių Lietuvos miestų. Kaip teigia patys stovyklos organizatoriai, iš 75 norinčiųjų dalyvauti stovykloje šiais metais į stovyklą buvo atrinkti 16 moksleivių iš Kauno, Klaipėdos, Alytaus, Šakių ir Marijampolės gimnazijų.

Asta Valaitytė-Brish, nuotr. iš asm. albumo

Asta Valaitytė-Brish, nuotr. iš asm. albumo

„Moksleivių praktika − galimybė išbandyti save darbo situacijose, pajusti, kaip greitai sekasi  adaptuotis tiek kolektyve, tiek pasikeitus aplinkybėms, susipažinti su dominančių profesijų žmonių darbu ir kasdienine rutina (tai, ką dažnai nutyli universitetai, kolegijos, kuomet reklamuoja savo studijų ir ypač karjeros galimybes)“, − tinklaraščiui Euroblogas.lt sako Eglės sanatorijos žmogiškųjų išteklių specialistė Asta Valaitytė-Brish.

„Praktikos metu moksleiviai pamato, kiek svarbu yra „minkštosios“ kompetencijos − gebėjimas komunikuoti, būti empatišku, girdėti ar būti išgirstu ir pan. Eglės sanatorijoje, kuri skaičiuoja 47 veiklos metus, dviejose lokacijose (Druskininkuose ir Birštone) dirba daugiau nei 900 žmonių, apie 70 skirtingų pareigybių darbuotojų, todėl moksleiviams yra galimybė susipažinti su labai plataus spektro profesijomis“, − sako pašnekovė.

Registruodamiesi praktikai moksleiviai pateikia motyvaciją ir labai dažnu atveju praktiką sanatorijoje renkasi tie, kurie svajoja ateityje siekti karjeros sveikatos priežiūros, apgyvendinimo, maitinimo organizavimo srityje ar vadybos (personalo, biuro administravimo, rinkodaros) pozicijose.

Jaunimui ne visada aišku, kaip aptarnauti vyresnio amžiaus žmones

Pasak įmonės atstovės, sanatorijas dažniausiai renkasi vyresnio amžiaus klientai, todėl jauniems žmonėms ir ypač moksleiviams nėra aiški sanatorijos veiklos specifika.

 „Organizuodami moksleivių praktiką ugdome jaunų žmonių suvokimą apie sveikatinimo įstaigos/reabilitacijos naudą, tuo pačiu parodome mūsų kertinių pozicijų (kineziterapeutų, masažuotojų, maitinimo, apgyvendinimo padalinių, administracijos darbuotojų) veiklos specifiką. Nors ir trumpam prie „egliečių“ komandos prisijungę jauni žmonės užduoda daug prasmingų klausimų mums, čia ilgai dirbantiems, pasiūlo idėjų, o tai duoda minčių, kaip įmonei tobulėti“, − teigia Asta Valaitytė-Brish.

„Moksleivių praktika yra vertinga patirtis įmonei. Tai ir apsikeitimas idėjomis, ir lengvas susipurtymas, ir nauja dinamika kasdienėje mūsų rutinoje, kadangi projekte visada dalyvauja labai aktyvūs, smalsūs ir darbštūs moksleiviai. Šiemet jie kasdien manęs prašė: Asta, mes norime daugiau dirbti. Tai girdėti ir smagu, ir kartu – atsakomybė“, − pripažįsta įmonės atstovė.

Anot jos, dabartinė karta yra išmani, turi gerus kompiuterinio raštingumo pagrindus, iki praktikos jie jau būna savanoriavę, dalyvavę kituose projektuose, todėl turi sukaupę patirties ir įgūdžių, o tai daugumai jų padeda sėkmingai bei greitai adaptuotis.

Atlikdami praktiką moksleiviai bendrauja tarpusavyje ir tuo pačiu sanatorijos padaliniai mato, kiek moksleivis įsitraukia, rodo iniciatyvą ir pastangas.

„Praktikos stovyklos metu buvo net dvi užsirekomendavusios mokinės, kurios tęsė praktiką ir pasibaigus stovyklai. Marijampolės marijonų gimnazijos mokinė Raminta Milašiūtė susidomėjo rinkodaros ir komunikacijos padalinio veikla, o po pokalbio su padalinio vadove  buvo pakviesta mėnesį atlikti savanorišką praktiką padalinyje. Šakių Žiburio gimnazijos mokinė Milda Kriščiokaitytė buvo viena aktyviausių projekto dalyvių, todėl nenuostabu, jog patys projekto dalyviai ją išrinko verčiausia gauti pagrindinį prizą – 1 mėn. įsidarbinti sanatorijoje. Taip Milda ir tapo mūsų kolege. Jos pagrindinė veikla buvo susijusi su laisvalaikio organizavimu mūsų klientams, rinkodaros veiklų administravimu (o tai nėra taip „fun“, kaip gali atrodyti iš šono!), taip pat ji prisidėjo prie sanatorijos laisvalaikio organizatorių  komandos organizuojant masiškiausio masažo rekordo siekimą Birštone“, − prisimena sanatorijos atstovė.

Milda Kriščiokaitytė, nuotr. iš asm. albumo

Milda Kriščiokaitytė, nuotr. iš asm. albumo

Kaip sakė pati Milda Kriščiokaitytė, atlikti praktiką paskatino noras sužinoti, kaip bendradarbiauja skirtingų sričių specialistai, kaip yra valdoma tokia didelė įmonė.

„Praktiką atlikau kineziterapijos, laisvalaikio ir rinkodaros padaliniuose. Tai padėjo atskleisti daugiau mano asmeninių savybių. <…> Supratau, kad tikrai nestudijuosiu medicinos ir savo ateitį siesiu su socialinio mokslo pakraipa. Jau vien ta galimybė praktikuotis didelėje įmonėje yra nemažas pliusas tobulėjant asmeniškai, kadangi vasaros laiką aš galėjau panaudoti efektyviai“, − atvirauja moksleivė.

 „Sužinojau apie įstaigos bendravimo kultūrą su klientais, išmokau organizacinio darbo elementų. Apskritai, manau, kad praktika padeda išeiti iš komforto zonos, kadangi mano atveju man reikėjo daryti dalykus, kurių aš įprastoje savo veikloje nedarau. Automatiškai nuo to sukyla adrenalinas, po kurio stebiesi savo galimybėmis. Praktiką finišavau prisidėdama prie Eglės sanatorijos organizuoto masiškiausio masažo rekordo Lietuvoje“, − sako ji.

Milda prisipažino, jog parodytas rinkodaros padalinio pasitikėjimas ja, jai esant dar moksleive, papildomai paskatino užduotis padaryti kuo geriau.

Praktika gali garantuoti darbą IT srityje

Lukas Kaminskis, nuotr. iš asm. albumo

Lukas Kaminskis, nuotr. iš asm. albumo

„Praktika yra vienas lengviausių būdų pasimatuoti savo karjeros „batus“ − tai dažnai būna moksleivių ateitį keičianti patirtis, nes jie specialybę pamato iš visai kitos perspektyvos. Ne paslaptis, kad norint atlikti praktiką įmonėje turi būti pasiekęs tam tikrą brandos ir žinių lygių, todėl savo moksleiviams kartojame, kad ypač svarbu tikslingai ruoštis praktikų atrankos procesui“, − sako organizacijos „Turing School“ vadovas Lukas Kaminskis.

Jo vadovaujama organizacija yra viena iš Moksleivių praktikos forumo organizatorių.

Patys Turing School“ įkūrėjai dar mokykloje kūrė savo verslus, atliko praktikas ir didelėse kompanijose − būtent ši patirtis suteikė reikiamą pradinį įgūdžių ir patirties kapitalą, kuris leido įkurti pirmuosius didesnius verslus.

„Žinodami šių praktikų galią jauniesiems talentams, mes į praktiką savo IT įmonėje „Turing Solutions“ kiekvienais metais priimame 3-5 praktikantus, iš kurių bent vienas gauna darbo pasiūlymą. Tai puiki proga ir įmonėms jau nuo mokyklos augintis talentus, o jaunimui pradėti savo karjerą dar nebaigus mokyklos ar universiteto. Tokie jaunuoliai dažnai turi geresnį suvokimą apie savo ateitį ir karjeros kelią“, − tvirtina pašnekovas.

Ar moksleivis gaus darbą, ar ne, labai priklauso nuo praktikos tipo ir įmonės. Pasak L. Kaminskio, IT įmonėje atliekant praktiką iš karto galima tikėtis, kad gerai pasirodžius bus galima gauti darbo pasiūlymą. Taip yra todėl, jog jaučiamas didelis IT specialistų trūkumas – pavyzdžiui, Lietuvoje, „Infobalt“ duomenimis, 2020 m. trūks apie 13 000 įvairių tipų informacinių technologijų specialistų.

Lukas Kaminskis, nuotr. iš asm. albumo

Lukas Kaminskis, nuotr. iš asm. albumo

„Praktikas galime suskirstyti į ilgalaikes ir trumpalaikes. Trumpalaikių praktikų moksleiviams skaičius sparčiai daugėja, nes vienos ar dviejų dienų praktiką suorganizuoti sąlyginiai nėra sunku. Taip pat ir jų tikslas yra tik supažindinti moksleivius su įmonės veikla nesitikint nieko atgal. Tuo tarpu ilgalaikių praktikų kiekis nedidėja, nes jų tikslas dažnai yra išbandyti potencialų darbuotoją, jį apmokyti ir paruošti. Svarbu yra ir tai, kad įmonės iš praktikantų tikisi apčiuopiamų rezultatų, kuriems sugeneruoti reikia žinių, mokėti komunikuoti ir suprasti įmonės darbo kultūrą. Dažnai dėl šių įgūdžių trūkumo tik nedaug moksleivių gauna praktikos vietas. Vis dėlto turime puikių sėkmės istorijų iš savo veiklos“, − sako „Turing School“ vadovas.

Titas Jonaitis, „Turing School“ bei Vilniaus licėjaus moksleivis, baigė įvadinį dirbtinio intelekto kursą, po kurio vasarą atliko praktiką įmonėje „Yellow Hammock“. Nors šiais metais Titas − abiturientas, bet, pasak pašnekovo, aktyviai tęsia savo veiklą − kartu su kitais „Turing School“ moksleiviais gilinasi į duomenų mokslą bei ruošiasi Europos superkompiuterių skaičiavimo čempionatui.

Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos 12-os klasės moksleivis Tomas Kvederavičius po praktikos jau antrus metus dirba programuotoju „Turing Solutions“. Jo IT karjeros kelionė prasidėjo „Turing School“. Būdamas moksleiviu pabaigė CS50 AP programą, po kurios atliko praktiką ir gavo darbo pasiūlymą.

Įmonės gali mokytis iš moksleivių

IT organizacijos vadovas Lukas Kaminskis antrina Eglės sanatorijos atstovės nuomonei, jog dažnai moksleivių požiūris įmonėje gali įnešti naujų kūrybiškumo vėjų ir padėti suprasti, kaip mąsto šiuolaikiniai moksleiviai − tai ypač svarbu verslams, kurių produktai skirti būtent to amžiaus žmonėms.

Taip pat jis pakvietė regionuose esančias įmones būti drąsesnėmis, kadangi „tai gali būti proga modernizuotis, nes nemaža dalis jaunosios kartos supranta socialinių medijų ir komunikacijos veikimo principus, todėl jos įtraukimas gali būti abipusis naudingas įvykis.“

Aistė Virketė

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

%d bloggers like this: