Kam marsiečiams pulti Venerą, ir kitos efektyvaus mokymosi strategijos

Kaip mokytis

Pexels.com (Artem Beliaikin nuotr.)

Rudens vidurys nekvepia jokiais mokslais. Nei rugsėjo pradžia, kai ne vienas būna pasiryžęs nuversti kalnus, nei semestro pabaiga ir egzaminai. Anksti galvoti ir apie abitūrą bei stojamuosius egzaminus, jei tokių reikia. Bet kaip tik dabar puikus metas krauti į galvą tai, ką pasakoja mokytojai ir dėstytojai, ką perskaitai vadovėliuose ir sužinai seminaruose. Kuo daugiau įsiminsi ir perprasi dabar, tuo ilgiau ir ramiau galėsi miegoti paskutinę naktį prieš svarbų atsiskaitymą.

Norint mokytis sėkmingai ir produktyviai, nebūtina apsigyventi bibliotekoje, mintinai kalti konspektus, samdytis korepetitorius ar lankyti kursus. Specialistai siūlo galybę patirtimi ir moksliniais tyrimais pagrįstų gudrybių, kad karčios mokslo šaknys tikrai duotų saldžių vaisių.

Šie patarimai gali praversti kiekvienam, juk mokomės ne vien vidurinėje ar aukštojoje mokykloje, bet ir vėliau, pavyzdžiui, kalbų, keičiame profesiją, keliame kvalifikaciją, o gal tiesiog ruošiamės protų mūšiui…

Mokytis ne daug, o sumaniai

Mokymosi planas

Pexels.com (Pixabay.com nuotr.)

Štai paauglių konsultantas Danielis Wongas siūlo mokytis ne daugiau, bet sumaniau – kad ne tik pažymiai gerėtų, bet ir pakaktų laiko visiems įsipareigojimams bei laisvalaikiui.

„Pagrindinis švietimo tikslas – ne išsyk gauti geriausią pažymį. Tačiau išmokti, kaip mokytis, yra ypatingai svarbus įgūdis“, – tvirtina jis. Konsultantas tvirtina pats nėsyk negavęs prastesnio pažymio nei A- (amerikietiškoje sistemoje tai yra trečias iš 13 įvertinimų), o patarimus dalija ne vien remdamasis asmenine patirtimi, bet ir begalės mokslinių straipsnių analize.

Iš pradžių pravartu susidaryti mokymosi grafiką ar planą. Pagalvoti, kokių klausimų gali būti egzamine ar kurioms temoms reikia skirti dėmesio, ir gilintis į tai. Padeda ir smulkesni tikslai, pavyzdžiui, per dieną aprėpti dvi temas.

Reikia ir tinkamo nusiteikimo. Daugeliui mokymasis yra būtinybė, o ne malonumas ar galimybė kažką sužinoti. Žinoma, mokykloje ne visi dalykai atrodo įdomūs ir lengvai perprantami, tačiau universitete jau turėtų būti įdomu gilintis į pasirinktą specialybę visapusiškai. Dar naudingesni turėtų atrodyti savo noru lankomi kalbų, programavimo, virėjų kursai ar papildomos studijos. Žinoma, restorano lankytojui turbūt svarbiausia skonis, bet išmanydamas, kuris produktas su kuriuo dera, šefas gali sukurti naujų gardžių patiekalų. Gebėjimas programuoti atveria duris į perspektyvų ir gerai apmokamą darbą.

Norint gero rezultato, reikia galvoti apie stiprinamus gebėjimus, vietoj „Aš beviltiškas, neužteks laiko“ – „Jau beveik baigiau, dar šiek tiek ir egzaminą išlaikysiu!“, vietoj „Visada susimaunu“ – „Aną sykį nepasisekė, ką dabar galėčiau daryti kitaip?“. Koncentruotis ne į rezultatą, o pastangas ir procesą: ne siekti geriausio įvertinimo už matematikos egzaminą ar pakliūti į prestižinę mokyklą, o kasdien išmokti 5 naujus prancūziškus žodžius. Ir nelyginti savęs su kitais, nes visada jausiesi blogesnis. Mokslininkai yra nustatę, kad geresnius pažymius gauna studentai, kurie savo nuogąstavimus (Ar gerai išlaikysiu egzaminą? O jei pamiršiu formules?) užrašo. Kaip ir tie, kurie rašo dienoraštį – tai stimuliuoja atmintį ir stiprina gebėjimą mokytis.

Kaip veikia smegenys

Pexels.com (JTMultimidia nuotr.)

D. Wongas siūlo tą pačią informaciją įsisavinti skirtingais būdais: perskaityti savo užrašus ir vadovėlį, pažiūrėti vaizdo įrašą, paieškoti kitų šaltinių internete, paaiškinti analizuojamą temą kitam, viską supaprastinti (pabraukti svarbiausius žodžius, išdėstyti turimą informaciją lentelėje ar grafike).

Tyrimai rodo, kad įvairūs informacijos perdavimo būdai stimuliuoja skirtingas smegenų dalis. Kuo daugiau jų dirba, tuo geriau suprantama ir išlaikoma informacija.

Padeda ir įvairios gudrybės, pavyzdžiui, galima įsidėmėti tik pirmas žodžių raides. Štai atsiminti elektromagnetines bangas didėjančio dažnio tvarka (radijo bangos, mikrobangos, infraraudonieji spinduliai, regimoji šviesa, ultravioletiniai, rentgeno ir gama spinduliai – angliškai Radio, Microwave, Infrared, Visible, Ultraviolet, X-rays, Gamma rays) padeda toks komiškas sakinys – „Raging Martians Invaded Venus Using X-ray Guns“ (angliškai „Sukilę marsiečiai įsiveržė į Venerą, panaudoję rentgeno ginklus“). Vaikystėje skaičiau knygą, kurios veikėjai – nelabai pažangūs berniokai – keliems dusliesiems priebalsiams įsiminti pasitelkė frazę „patys košė“.

Įsiminti naują informaciją padeda jos siejimas su jau žinomu, suprantamu dalyku, su savo gyvenimu arba (ypač mokantis užsienietiškų žodžių) panašių dalykų siejimas tarpusavyje. Pavyzdžiui, elektrą galima įsivaizduoti kaip vandens srovę: įtampa panaši į vandens slėgį, srovė – į vandens tėkmę, baterija – į pompą ir pan. Padeda ir kai kurių frazių skaitymas garsiai, nes jos bus ne tik matomos, bet ir girdimos. Skaitydamas knygą ar užrašus pasižymėk svarbesnes vietas, vėliau jas perskaityk balsu lėtai ir tiek kartų, kad užtektų viską įsiminti. Po kelių minučių grįžk prie kiekvienos frazės ar fakto, uždenk ir pabandyk pakartoti. Jei nesiseka, pakartok ankstesnį žingsnį.

Daug kam skaitymas garsiai ar klausymas apskritai yra efektyviausias mokymosi būdas. Kiti labiau atsimena perskaitytą ir užrašytą informaciją. Tretiems svarbu ją pamatyti – vaizdo įrašuose, paveiksliukuose, grafikuose. Kai kuriems labiausiai padeda taikyti žinias praktikoje, bandyti ir klysti, spręsti problemas. Todėl joks patarimas nėra vienodai veiksmingas visiems – geriausia nuspręsti, kuris mokymosi tipas yra taviškis, ir įvairias technikas pritaikyti sau.

Internetas trukdis Nr. 1

Mokymasis

Pexels.com (Startup Stock Photos nuotr.)

Kasdien studijuoti keletą temų esą efektyviau, nei gilintis į vieną. Pavyzdžiui, jei ruošiesi matematikos, istorijos, fizikos ir chemijos egzaminui, geriau nuolat po truputį laiko skirti kiekvienam dalykui. Anot D. Wongo, ilgą laiką skaitydamas apie tą patį žmogus pradeda painiotis tarp panašios informacijos. Užtat pravartu nuolat pasikartoti esmę (paprasčiausia – vakare peržiūrėti tos dienos konspektus) – tai padeda perkelti ją iš trumpalaikės į ilgalaikę atmintį ir yra veiksmingiau nei tiesiog viską iškalti. Nustatyta, net kokiais intervalais reikia kartotis, jei nori išlaikyti informaciją tam tikram laikui. Šis autorius siūlo tokius: 1, 3, 7, 21, 30, 45, 60 dienų (pirmasis – po išmokimo, vėlesni – tarp kartojimųsi).

Dauguma moksleivių, už valstybinius brandos egzaminus gavusių po kelis šimtukus, savo sėkmę aiškina ne ypatingais gebėjimais, o sistemingu mokymusi. Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė Vilija Stanišauskienė yra sakiusi, kad namų darbai apima tris pagrindinius efektyvaus mokymosi principus: informacijos įtvirtinimą, sistemiškumą ir mokymąsi mažais kąsniais, o ne vienu ypu.

Naudinga ir nuolat save egzaminuoti – ne tik skaityti knygas, bet ir atlikti trumpus testus arba iškart pritaikyti žinias praktikoje. Aiškūs, tvarkingi konspektai irgi padeda įsiminti jų turinį. Jei kažko nesupranti, geriau iškart kelti ranką, o jei nedrąsu, galima paklausti mokytojo ar dėstytojo iškart po pamokos ar paskaitos.

Statistika rodo, kad reikšmės turi net sėdėjimo vieta klasėje ar auditorijoje – esą net 4 iš 5 penkių, sėdėjusių priekinėse eilėse, gavo aukštesnius įvertinimus (palyginimui – 71 proc. ir 68 proc. iš tų, kurie sėdėjo vidurinėse ir galinėse eilėse). Priekyje geriau matyti lenta, girdėti mokytojas ir gerėja koncentracija. Patariama klausyti aktyviai – informaciją į sąsiuvinį perrašyti savais žodžiais, tai padeda ne tik ją išgirsti, bet ir suprasti. Ir būtent į sąsiuvinį, o ne į kompiuterį. Ne vien dėl to, kad įjungtas internetas gali blaškyti, – rašant ranka mintyse informacija labiau apdorojama, o kompiuteriu tiesiog užrašomi dėstytojo žodžiai į juos nesigilinant.

Mokantis nereikia blaškytis tarp kelių veiklų. Kitaip mažėja produktyvumas, žmogus atitraukiamas nuo mokymosi ir, anot D. Wongo, tiesiog kvailėja. Efektyviausia mokantis susikoncentruoti tik į tai. Mobiliajame telefone pritildyti garsinius signalus ir apskritai jį padėti jį į šoną ar bent jau įjungti skrydžio režimą arba naudoti tokią programėlę, kaip „Freedom“, išjungti „Skype“ ir kitas bendravimo programas, uždaryti visus naršyklių langus, kurie nesusiję su užduotimi, o gal net visai atsijungti nuo interneto.

Patartina ne tik rasti ramią vietą atokiau nuo žmonių, kurie gali trukdyti (pavyzdžiui, draugų, su kuriais norisi aptarti planuojamą vakarėlį), bet ir ją pirmiausiai aptvarkyti – bent jau kad būtų kur pasidėti knygą, užrašus ir popieriaus lapą naujai informacijai pasižymėti. Kiekvienam patinka mokytis vis kitur (prie rašomojo stalo, ant sofos arba ant grindų, bibliotekoje, o gal tiesiog lauke), tad svarbu įsitaisyti ten, kur gerai pačiam. Kita vertus, mokytis su draugais gali būti kaip tik efektyviau – galima iškart pasitikrinti savo žinias, į knygas „įkritę“ bendramoksliai skatina sekti jų pavyzdžiu.

Ką kramtyti ir ko klausyti mokantis

Klausytis muzikos

Pexels.com (Jessica Lewis nuotr.)

Sėkmė mokantis priklauso ir nuo tokių, atrodo, visai nesusijusių dalykų kaip maistas ar sportas. D. Wongas pataria bent tris kartus per savaitę pasimankštinti (tyrimai rodo, kad tai, be kita ko, stimuliuoja atmintį ir smegenų darbą), o naktį miegoti bent po 8 valandas (tai leidžia geriau sutelkti dėmesį, greičiau ką nors išmokti ir išvengti žioplų klaidų per egzaminą). Be to, sapnuojant esą geriau įsisavinama išmokta informacija.

Dar keli jo patarimai: kasdien išgerti bent 8 stiklines vandens (o į egzaminą nusinešti vandens butelį), nes dehidratacija kenkia smegenims, valgyti mėlynes (jose yra daug smegenų darbą gerinančių flavanoidų), kiaušinius (juose, ypač tryniuose, yra daug vitamino cholino, stiprinančio gebėjimą įsiminti, vegetarams siūlomi lęšiai, saulėgrąžų ir moliūgų sėklos, migdolai, kopūstai, brokoliai ir kalafiorai), smegenų veiklai ypač svarbių omega-3 riebiųjų rūgščių turinčius produktus (lašišas, sardines, skumbres, upėtakius, linų sėmenis, moliūgų sėklas, graikiškus riešutus).

Kai kurio maisto kaip tik reikėtų vengti – stipriai apdorotas, daug cukraus turintis maistas (spurgos, sausainiai, balta duoda, margarinas, vaisių sultys) apsunkina smegenų veiklą ir gebėjimą įsisavinti informaciją. Nors čia tikriausiai būtų galima prirašyti ir kramtomąją gumą (naudingų vitaminų iš jos tikrai negausi), ji kaip tik siūloma, jei užklumpa snaudulys ir reikia greito energijos pliūpsnio. Svarbu, kad būtų becukrė.

Grojimas muzikos instrumentu treniruoja smegenis. Nors mokytis rekomenduojama tyloje, kai kurie tyrimai rodo, kad foninė muzika kaip tik padeda susikoncentruoti. Kaip ir aplinkos pasikeitimas – kartais užtenka pereiti į kitą kambarį. Geriau įsimenama su humoro doze pateikta ir spausdinta, o ne kompiuterio ekrane skaitoma informacija. Taisyklė 80/20 sako, kad 80 proc. rezultato atneša 20 proc. darbo. Kitaip tariant, 20 proc. to, ką iš viso reikia išmokti, padės perprasti likusius 80 proc. – svarbu daugiausiai laiko ir energijos skirti esminiams dalykams.

Kartais net pati įdomiausia informacija neužsilieka atmintyje. Gal mintys sukasi apie būsimas futbolo varžybas, pašlijusius santykius ar svarbų projektą. Tuomet verta tiesiog pailsėti. Net be tokių trukdžių patariama 5-15 min. pertraukas daryti kas gerą pusvalandį ir išgerti vandens, pasistiprinti sveiku, energijos smegenims suteikiančiu užkandžiu, pažiūrėti pro langą, iškišti nosį į lauką – tik ne į internetą, nes tai neleis visiškai atsipalaiduoti. Skamba keistai, bet nuovargis netrukdo mokytis – esą tuomet geriau mokomasi užsienio kalbos, groti instrumentu.

Maloniausia sėkmingo mokymosi gudrybė – apdovanoti save po kiekvieno etapo. Išeiti pasivaikščioti, suvalgyti sveiką skanėstą, paklausyti mėgstamos muzikos, pasimankštinti, pagroti, išsimaudyti po dušu. Tokie „prizai“ apdovanoja geromis emocijomis ir suteikia energijos judėti toliau.

Eglė Zicari

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

%d bloggers like this: