Nuotolinių studijų privalumai: gyvena Baltarusijoje, studijuoja Vilniuje

Pradėjus studijuoti, Vilnius dėl istorijos Nikitai įgijo ir simbolinę prasmę, nuotr. iš asm. albumo

Pradėjus studijuoti, Vilnius dėl istorijos Nikitai įgijo ir simbolinę prasmę, nuotr. iš asm. albumo

Studentas ir ne studentas tuo pačiu metu. „Mėgaujuosi savo mokslais, naudojuosi plataus mobilumo galimybėmis, kasdien bendrauju su kurso draugais ir jaučiuosi tikru studentu“, – tvirtina baltarusis Nikita Balabinas, kuris gyvena gimtojoje šalyje, o aukštojo mokslo diplomo siekia Vilniuje. Nors visiškai panirti į studentišką gyvenimą nepavyksta, nuotolines studijas jis tik giria: galima gyventi norimoje vietoje, dirbti, užsiimti kūryba ar akademine veikla, keliauti, mokytis užsienio kalbų. Tereikia stipraus atsakomybės jausmo.

Tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovas neslėpė, kad rinktis studijas Vilniuje paskatino ir politinės aplinkybės. Baltarusijoje studentams mažai galimybių laikytis savo požiūrio į įvairius dalykus, aukštojo mokslo sistema vargiai modernėja ir neatitinka realijų. Vilniuje veikiantis Europos humanitarinis universitetas (EHU), kuriame Nikita studijuoja, laikosi liberalių europietiškų tradicijų, ugdo kritišką mąstymą.

Lietuvoje registruotas privatus socialinių ir humanitarinių mokslų universitetas siūlo ir įprastas (akivaizdines), ir ištęstines (kurios šnekamojoje kalboje dažniau vadinamos nuotolinėmis) studijas. Akivaizdinių studijų studentai gyvena ir studijuoja Vilniuje. Ištęstinių studijų studentai gali studijuoti nuotoliniu būdu iš namų ar bet kurios kitos vietos, Vilniuje išklausydami tik tam tikrą skaičių paskaitų.

Pasirinko europietišką tradiciją

Pagrindiniai universiteto donorai yra Europos Sąjunga, Švedija ir Lietuva, Mindaugo Mikulėno nuotr.

Pagrindiniai universiteto donorai yra Europos Sąjunga, Švedija ir Lietuva, Mindaugo Mikulėno nuotr.

EHU vaikinas pasirinko kone atsitiktinai. Baigęs mokyklą jis domėjosi tik Baltarusijos aukštosiomis mokyklomis, mat nepasitikėjo savo užsienio kalbos žiniomis ir nebuvo 100 proc. tikras, kuo nori gyvenime užsiimti. Svarstė studijuoti istoriją Baltarusijos valstybiniame universitete, išlaikė egzaminus ir net pateko į valstybės finansuojamą vietą. Bet, praėjus keliems mėnesiams po dokumentų pridavimo, netyčia aptiko EHU ir užsikabino už jo pasiūlymų.

„Užkabino studijų programų aprašymais, galimybėmis ir istorija. Pagalvojau, kad galima pabandyti programą, artimiausią mano interesams. Ir viskas pavyko! – džiaugėsi pašnekovas. – Kad pradėjau studijuoti Vilniuje, atsitiktinumas, tik vėliau šis miestas man įgijo simbolinę prasmę: kažkada Baltarusija ir Lietuva buvo labai artimos, bet viena šalis „iškrito“ iš europietiškos tradicijos, kita ją tęsia. Pasirinkau šios tradicijos tęsėją.“

Nikita neslėpė svajojęs apie įprastas akivaizdines studijas ir buvo nekokios nuomonės apie nuotolinį mokymąsi. Bet pasirinkimą nulėmė tai, kad Minske liko visas asmeninis gyvenimas, tai, kas jam svarbiausia. „Mano prioritetai privertė pasirinkti kažką per vidurį. Daug reikšmės turėjo ir finansinės galimybės, nes nuotolinis mokymasis – nedidelė kaina ir galimybė užsiimti kitais reikalais. Studijų metu savo nuomonę apie nuotolinį mokymąsi visiškai pakeičiau“, – prisipažino jis.

Universitete Nikita apsilanko po 7-8 kartus per metus, EHU nuotr.

Universitete Nikita apsilanko po 7-8 kartus per metus, EHU nuotr.

Studijų EHU jis nelaiko visiškai nuotolinėmis. Mat universitete jis lankosi vidutiniškai 7-8 kartus per metus, penkis iš jų – per privalomas sesijas. Mokymasis vyksta taip, kad dažnai tenka susidurti su dėstytojais ir kitais studentais, – jo esą niekaip negalima pavadinti neakivaizdiniu. Stabilumo esą trūksta, bet kontaktai yra nuolatiniai. Didžiumą laiko suryja savarankiškas nuotolinis mokymasis specialioje sistemoje „Moodle“. Joje pateikiama tam tikram kursui privaloma ir papildoma literatūra, užduočių sąrašas, studentams reikalingi dokumentai, yra vieta įkelti savo rašto darbus, dėstytojai ir studentai diskutuoja forumuose.

„Mokytis vienam kartais būna nelengva, nes visada būni toje pačioje vietoje, aplink nuolat tvyro tyla. Bet diskusijos forumuose ir nuolatinis ryšys su dėstytojais viską keičia, nes vienaip ar kitaip komunikuoji ir taip neleidžia pasiduoti melancholijai ar vieninteliam požiūriui į analizuojamas temas, – pasakojo Nikita. – Žaviuosi EHU dėstytojais – dauguma jų visada pasiekiami konsultacijoms ar diskusijoms net asmeniniais kontaktais. Kai kurie dėstytojai dažnai lankosi Minske, taigi studentai gali papildomai susitikti su jais, šia galimybe stengiuosi visada pasinaudoti.

Kalbant apie rašto darbus, taip, jų reikia kur kas daugiau nei įprastoms studijoms. Mažiau užsiėmimų face-to-face, todėl privalome kažkaip kitaip patvirtinti įsisavintų žinių lygį. Todėl rašto darbai – kassavaitinis reikalas.“

Pašnekovas pripažino, kad tokios studijos neleidžia ir visapusiškai pasinerti į studentišką gyvenimą, bet yra kitų privalumų. „Nuotolinių studijų studentui atsiveria didžiulės galimybės su neribotu mobilumu: galima dirbti, mokytis kitose vietose, išbandyti save kūryboje ar akademinėje veikloje, lankytis įvairiose šalyse, efektyviai mokytis kalbų. Kitaip tariant, galima daug pasiekti ne tik moksle, bet ir profesinėje veikloje, kaip ir kitose srityse.

Vienintelis dalykas: tai reikalauja itin stiprios atsakomybės prieš patį save, būtina išmanyti time-management (angl. laiko vadybą), neužsidaryti tarp keturių sienų, kažko siekti ir nuolat ką nors keisti.“

Baltarusijos universitetai įstrigę praeityje

Net gyvendamas Baltarusijoje studentas nuolat bendrauja su dėstytojais ir bendramoksliais, nuotr. iš asm. albumo

Net gyvendamas Baltarusijoje studentas nuolat bendrauja su dėstytojais ir bendramoksliais, nuotr. iš asm. albumo

Nikitai buvimas studentu reiškia ne tik universitetą, bet ir jaunatviškumą, norą mokytis, galybę naujų kontaktų, bendravimą su kitais studentais. Jis sakė visa tai turintis: kartais susitinka su kurso draugais, artimai bendrauja su kai kuriais studentais iš akivaizdinių studijų. To yra mažiau nei įprastomis akademinėmis sąlygomis, bet esą tame ir slypi nuotolinės studijų formos esmė: universiteto erdvę keičia kažkas kita.

Paprašytas palyginti aukštąjį mokslą Baltarusijoje ir Lietuvoje iš akademinės pusės, pašnekovas pajuokavo, kad nepavyks išvengti politikos. „Autoritarinės valstybės – aršūs esencializmo (ši filosofijos kryptis grindžiama idėja, jog kai kurios daiktų savybės yra jiems esminės, esencializmo idėjos artimos moksliniam realizmui – aut. past.) šalininkai, skleidžiantys savo pažiūras ir į švietimo sistemą.

Baltarusija šiuo požiūriu – ne išimtis, sprendžiant iš draugų, studijuojančių mūsų universitetuose, pasakojimų, sunku išsakyti savo požiūrį, savo darbuose taikyti naujus metodus, stengtis būti unikaliam. Dėl to kenčia švietimo kokybė. Juk dėl senų metodų sistema netampa modernesnė ir neatitinka naujų vėjų. Išimtis yra tik kai kurie dėstytojai, lenkiantys sistemą ir suteikiantys studentams viską, ko reikia.

Tuo metu EHU tęsia europietišką tradiciją ir laikosi konstruktyvumo bei liberalizmo principų. Mūsų universitetas stengiasi įdiegti studentams kritinį mąstymą, duoti erdvės praktikai ir galimybių ateityje tobulėti profesinėje veikloje. EHU jaučiuosi laisvas ir neįspraustas į akademinius rėmus.

Nuotolinis mokymasis yra kur kas efektyvesnis už NVS šalyse puikiai žinomą neakivaizdinį. Pastaruoju atveju gyveni „nuo sesijos iki sesijos“ ir negali perimti visapusiškai profesinei veiklai reikalingų žinių. EHU mokaisi kasdien, nuolat bendrauji su kitais studentais ir dėstytojais, įgyvendini praktinius projektus, reiški iniciatyvą. Tai sudėtinga, bet efektyvu ir tau naudinga.

Dar vienas svarbus dalykas: neakivaizdiniu būdu gali studijuoti tik už mokestį, o EHU aš kiekvieną semestrą mokausi arba nemokamai, arba gaunu reikšmingą nuolaidą studijų įmokai. Be to, aktyvūs nuotolinių studijų studentai gali gauti stipendiją, o tai motyvuoja tobulėti akademiškai bei kūrybiškai ir už universiteto ribų.“

Apibendrindamas Nikita pripažino, kad studijos nuotoliniu būdu jam tavo visiškai ne tuo, apie ką galvojo. „Ir tai nuostabu! – džiaugėsi vaikinas. – Mėgaujuosi savo mokslais, naudojuosi plataus mobilumo galimybėmis, kasdien bendrauju su kurso draugais ir jaučiuosi tikru studentu“, – kalbėjo pašnekovas.

Privalomos – 5 sesijos per metus

EHU Vilniuje veikia nuo 2005 metų, EHU nuotr.

EHU Vilniuje veikia nuo 2005 metų, EHU nuotr.

Daugeliui žmonių nuotolinės studijos asocijuojasi su neakivaizdinėmis, kurios, anot EHU Komunikacijos ir plėtros skyriaus vadovo Maksimo Miltos, iš esmės yra sovietmečio palikimas: „Mokaisi nuo sesijos iki sesijos, kas vyksta tarp sesijų, ne taip svarbu, svarbiausia – iškentėti tą laiką ir tiek. 2009 metais priimtame Mokslo ir studijų įstatyme neakivaizdinės studijų formos nebeliko.“

Dabar yra dvi pagrindinės formos – nuolatinės ir ištęstinės studijos. Tai pirmiausia apibrėžia ne formatą (darbo dienomis, vakarais, su pertraukomis ar kaip nors kitaip), o intensyvumą – kiek studijų kreditų studentas surenka per semestrą. Įprastose studijose per metus surenkama 60 kreditų, taigi labiausiai paplitusios bakalauro studijos trunka ketverius metus. Ištęstinėse studijose paprastai būna 24-25 kreditai per semestrą, tad tai pačiai programai reikia penkerių metų. Anglų kalboje vartojami terminai high residence (studijos intensyvesnės, studentas gyvena ten, kur yra universitetas) ir low residence (intensyvumas mažesnis, studentas gali būti bet kuriame pasaulio taške).

Studentai, pasirinkę pastarąją studijų formą, šiame universitete sudaro didžiausią dalį iš visų Lietuvos aukštųjų mokyklų – kone pusę. Per visą laiką, kai EHU veikia Vilniuje, nuolatines studijas baigė 1076, ištęstines – 720 studentų.

Anot M. Miltos, ištęstines studijas EHU pradėjo organizuoti 2007 metais po intensyvaus bendradarbiavimo su Niujorko valstijos universitetu (State Univesity of New York). Jis pabrėžė, kad studijų planai, užduotys, ugdomos kompetencijos ir įgūdžiai vienodi abiejose studijų formose. Esminis skirtumas – studentui nereikia nuolat būti Vilniuje ir lankytis universitete. Jam privaloma tik 5 kartus per metus atvykti intensyvioms vienos savaitės sesijoms, kuomet organizuojami seminarai, kolokviumai. Tarp šių sesijų mokslai vyksta nuotoliniu būdu. Universitetas naudoja nuotolinio mokymosi sistemas „Moodle“, „BlueJeans“. Tokiu būdu mokymasis vyksta nuolat, ne tik per sesijas, kaip dažniausiai būdavo įprasta neakivaizdinėse studijose.

Studijuoja ir išeivijos lietuviai

Nuotolinių studijų studentai EHU biblioteka gali naudotis kaip ir įprastinių studijų, EHU nuotr.

Nuotolinių studijų studentai EHU biblioteka gali naudotis kaip ir įprastinių studijų, EHU nuotr.

Pašnekovas atkreipė dėmesį ir į skirtingą studentų demografinę sudėtį, gyvenimo situacijas. Nemažai studentų dėl vienų ar kitų priežasčių (šeimos, darbo) negali sau leisti persikraustyti iš Baltarusijos į Vilnių. 95 proc. universiteto studentų yra kaip tik baltarusiai. Nuotolinės studijos jiems tampa išsigelbėjimu, nes tuo pačiu gali be pertraukos tęsti karjerą, nepalikti šeimos. Susitikimai su jais, dėstytojų konsultacijos kartais organizuojamos ir pačioje Baltarusijoje.

Tarp EHU studentų yra ir Ukrainos, Rusijos piliečių, net lietuvių, kurie augo svetur, pavyzdžiui, Baltarusijoje, kitose šalyse, kur vartojama rusų kalba. Jei šie neturėjo galimybės lankyti sekmadieninę mokyklą, mokytis Vilniuje esančiuose „Lietuvių namuose“ ar kitaip pramokti lietuviškai tiek, kad galėtų studijuoti universitete, o diplomo nori siekti būtent Lietuvoje, EHU yra bene prieinamiausias variantas. „Kasmet turime vaikų iš išeivijos šeimų. Pats esu to pavyzdys, – tinklaraščiui Euroblogas.lt sakė M. Milta. – Daugiausiai tai – Baltarusijos, kitų Rytų partnerystės šalių, Rusijos piliečiai.“

Studentai universitete gali lankytis – klausyti paskaitas, naudotis biblioteka ir kitaip dalyvauti studijų procese – ne vien per minėtas 5 savaites. Jie kaip tik skatinami, jei tik būna Vilniuje, užsukti į universitetą. Jie yra lygiai tokie patys EHU studentai, kaip tie, kurie paskaitas lanko kasdien.

Skirtumų yra tik tokių, kuriems universitetas negali daryti įtakos. Pavyzdžiui, studijuojant nuotoliniu būdu negalima gauti nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje (tad daugiausiai galima išbūti 90 dienų per pusmetį), atsidaryti banko sąskaitos. EHU savo bendrabučių neturi, jo studentus įsileidžia Vilniaus universiteto bendrabučiai. Atvykstantieji tik retkarčiais, kadangi negali Vilniuje įsikurti ilgesniam laikui, paprastai apsistoja hosteliuose, randa būstą per „Airbnb“, „Booking“.

Jiems neprieinamos ir daugelis studentiškų privilegijų, pavyzdžiui, pigiau važinėti viešuoju transportu, lankytis muziejuose ar įvairiuose renginiuose, pigiau pakliūti į klubą. Anot M. Miltos, valstybė privilegijas (nuolaidas viešajam transportui, muziejams ir pan.) paprastai suteikia tik akivaizdinių studijų studentams. Tik jiems kompensuojama privalomojo sveikatos draudimo įmoka. Užtat verslas gali elgtis savo nuožiūra ir taikyti nuolaidas bet kuriam žmogui, turinčiam studento pažymėjimą.

Tiesa, studijuoti nuotoliniu būdu pigiau, nes universitete lankantis rečiau būna mažesnės sąnaudos. Jie moka tik 50-65 proc. nuolatinių studijų kainos.

Valdžia privertė persikelti į Vilnių

EHU, vienintelė privati prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimui netarnaujanti Baltarusijos aukštoji mokykla nuo 2005-ųjų veikia Vilniuje. Tiksliau, tuomet jo veikla buvo atnaujinta po metų pertraukos, nes 1992-aisiais Minske įkurtą aukštąją mokyklą uždarė autoritarinis prezidento Aleksandro Lukašenkos režimas. Šis universitetas rengė naujos kartos profesionalus, kurie prisidėtų prie dialogo tarp Rytų ir Vakarų Europos kultūrų skatinimo, pilietinės visuomenės Baltarusijoje plėtros, ir tuo sulaukė plataus tarptautinio pripažinimo, bet užsitraukė valdžios nemalonę.

Nelengva buvo visai akademinei bendruomenei. Rinkimų metu dėstytojai ir studentai esą buvo verčiami dalyvauti išankstiniame balsavime, kurio rezultatus vėliau lengva suklastoti reikiamo kandidato naudai. Baltarusijos mokyklų rektorių atleidimą ir skyrimą asmeniškai prižiūrėjo pats A. Lukašenka. Į baltarusių studentus artimajame užsienyje – Vilniuje – buvo žiūrima paniekinamai ir kone kaip į Vakarų šalių agentus. Politiškai aktyvūs studentai buvo metami lauk ar net atsidurdavo areštinėje. 2010-ųjų gruodį vienas EHU profesorių – Aliaksandras Feduta ir net 10 studentų, Minske stebėjusių prezidento rinkimus, buvo suimti.

EHU persikėlus į Vilnių, jį teko atkurti bemaž nuo pagrindų. Iš pradžių prisiglaudęs Mykolo Romerio universitete, jis nuo pirmųjų dienų vykdė studijas nuotoliniu būdu – anuomet taip studijavo trys ketvirtadaliai studentų. Paramos veiklą atnaujinusiam EHU skyrė ir amerikiečiai, britai.

M. Miltos teigimu, dabar pagrindiniai universiteto donorai yra Europos Sąjunga, Švedija ir Lietuva. Pagal Lietuvos ir Baltarusijos tarpvyriausybinį susitarimą, jo diplomų pripažinimas vyksta taip pat, kaip Vilniaus, Kauno technologijos ar kurio kito mūsų šalies universiteto diplomų. Kitaip tariant, magistro diplomai pripažįstami be apribojimų, dėl bakalauro diplomų yra daugiau klausimų, nes Baltarusija dar nevykdo 2015 metais prisiimto įsipareigojimo.

Eglė Zicari

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

%d bloggers like this: