Su kuo susidursite apsigyvenę Briuselyje

Populiari jaunimo susirinkimų vieta Briuselyje, Dainos Naujokaitės nuotr.

Populiari jaunimo susirinkimų vieta Briuselyje, Dainos Naujokaitės nuotr.

Aukščiausios kokybės šokoladas, šimtai alaus rūšių, traškios bulvytės bei sirupu aplieti vafliai. Atspėjote − kalbėsime apie Belgiją. O dar tiksliau apie Briuselį −  miestą, kurį daugelis vadina Europos sostine. Tačiau būtų klaidinga manyti, kad šiame mieste rasite tik aukščiau išvardytus skanėstus ir Europos Sąjungos institucijose dirbančius žmones. Iš tiesų, Briuselis yra labai įdomus miestas, pilnas įvairovės ir kontrastų. Daugelis jį įsimyli arba jo neapkenčia. Leiskite jus supažindinti su gyvenimo ypatumais ir galimais iššūkiais, jei sugalvotumėte bent trumpam apsigyventi šiame mieste.

Susivieniję įvairovėje

Freskos labai paplitusios Briuselyje, Dainos Naujokaitės nuotr.

Freskos labai paplitusios Briuselyje, Dainos Naujokaitės nuotr.

Susivieniję įvairovėje. Šią, vieną pagrindinių ES vertybių galima pritaikyti ir šios sąjungos institucijas glaudžiančiam Briuseliui. Miestas ypatingas tuo, kad jame yra sunku jaustis užsieniečiu, kadangi dauguma jame gyvenančių žmonių taip pat yra atvykę iš svetur. Prie šio fenomeno stipriai prisideda ne tik ES institucijų darbuotojai, atvykę iš visų 28 šalių narių, tačiau ir kitose tarptautinėse organizacijose dirbantys žmonės, kurių Briuselyje apstu.

Taip pat reiktų nepamiršti studentų ir daugiau nei tūkstančio kiekvieną pusmetį atvykstančių stažuotojų, kurių nemaža dalis nusprendžia pasilikti šiame mieste. Ir, žinoma, imigrantų, atvykusių iš už ES ribų −  daugiausiai iš Maroko, Turkijos ir Užsachario Afrikos šalių.

„World Population Review“ duomenimis, apie 70 procentų Briuselyje gyvenančių žmonių yra užsieniečiai, dvi didžiausios grupės – prancūzai ir marokiečiai.

Sudėtingas lingvistinis žemėlapis   

Sendaikčių turgus, Dainos Naujokaitės nuotr.

Sendaikčių turgus, Dainos Naujokaitės nuotr.

Nors dydžiu Belgija yra mažesnė šalis nei Lietuva, suprasti, kaip ji veikia, yra gan sudėtinga, primena tinklaraštis Euroblogas.lt. Šioje mažoje šalyje yra trys regionai, trys lingvistinės grupės ir net šeši parlamentai (neskaitant dar priglausto Europos Parlamento)! Be šiaurėje esančio Flandrijos regiono, kuriame gyvena olandiškai kalbantys belgai ir pietuose esančio Valonijos regiono, kuriame kalbama prancūziškai, per vidurį yra Briuselio – Sostinės regionas.

Oficialiai Briuselio regione įteisintos dvi kalbos: prancūzų ir olandų. Jei atkreiptumėte dėmesį, pamatytumėte, kad gatvių pavadinimai yra parašyti abiem kalbomis. Kaip bebūtų, per keliasdešimt metų prancūzų kalba pradėjo dominuoti ir ją gatvėse išgirstumėte daug dažniau nei olandų. Vis dėlto, mokėti abi kalbas yra privalumas, jei norėtumėte įsitvirtinti ir gauti gerą darbą privačiame sektoriuje ar Belgijos administracijoje.

Taip pat daugelis pamiršta ir vokiškai šnekančią bendruomenę, kuri yra pietrytinėje Valonijos teritorijoje. Tiesa, ji sudaro labai mažą dalį (apie 0,7 procento) visos Belgijos populiacijos, tačiau ji turi savo atskirą parlamentą.

Grand Place, Dainos Naujokaitės nuotr.

Grand Place, Dainos Naujokaitės nuotr.

Taigi norint apsigyventi ir rasti darbą Briuselyje, prancūzų kalba yra labai svarbi, ne tik darbui, bet ir užsisakant paslaugas bei tvarkantis administracinius reikalus. Žinoma, daugelis čia apsistojusių pradžioje išgyveno ir tik su anglų kalbos žiniomis.

Kuriame rajone gyventi   

Briuselio pastatai, Dainos Naujokaitės nuotr.

Briuselio pastatai, Dainos Naujokaitės nuotr.

Kaip jau išsiaiškinome, Briuselis yra ne tik Belgijos sostinė, bet ir vienas iš trijų regionų. Taigi, be Briuselio miesto centro, yra dar 18 rajonų, kurie Belgijoje vadinami komunomis. Kiekvienas iš šių regionų yra labai skirtingas ir turi ką nors savito pasiūlyti.

Pavyzdžiui tokie rajonai kaip Uccle, Watermael-Boitsfort, Woluwe-Saint-Lambert ar Woluwe-Saint-Pierre yra labiau gyvenamieji ir aukštesnes pajamas gaunančių šeimų rajonai, juose daugiausiai gyvena institucijų darbuotojai ar diplomatai su šeimomis.

Saint-Gilles, Forest ar Ixelles yra jaunatviškesni rajonai, kuriuose yra daug mažų kavinių, kultūrinės veiklos užuovėjų bei jaunų dizainerių parduotuvių. Taip pat Ixelles rajone galima rasti Matonge – daugiausiai iš Kongo kilusių afrikiečių kvartalą, kuriame galima ne tik paragauti įdomių patiekalų, bet ir nusipirkti tiesiai iš Afrikos atvežtų maisto produktų ir prieskonių.

O tokie rajonai kaip Molenbeek-Saint-Jean ir Saint-Josse-Ten-Noode yra laikomi skurdesniais, kuriuose gyvena daugiausiai iš Šiaurės Afrikos atvykę imigrantai. Tačiau ir šiuose rajonuose galima rasti įdomių vietų: Molenbeeke neseniai atidarytas šiuolaikinio meno centras MIMA, o Saint-Josse-Ten-Noode įsikūrusi viena iš geriausiai Europoje įvertintų picerijų – „La Piola“.

Taip pat žavi, kad kiekviename rajone jaučiamas didelis bendruomeniškumo jausmas, rengiami įvairūs renginiai bei socialinės akcijos ir nors vieną dieną per savaitę organizuojamas turgus.

Yra ką veikti

Kiemas prie Bozar, Dainos Naujokaitės nuotr.

Kiemas prie Bozar, Dainos Naujokaitės nuotr.

Norint įsikurti Briuselyje, yra tikrai ką veikti. Dauguma čia gyvenančių mėgsta pasiskųsti  „nuostabia“ Belgijos biurokratija. Pavyzdžiui, norint užsiregistruoti savo komunoje, priklausomai nuo jos dydžio ir efektyvumo, procesas gali užtrukti net kelis mėnesius. Nuo momento, kada pavyko gauti susitikimą, pareigūno apsilankymo jūsų namuose iki kol gausite registracijos numerį ir gyventojo pažymėjimą. O be registracijos numerio yra sunku atsidaryti banko sąskaitą, užsisakyti sveikatos draudimą ir išsinuomoti būstą. Pavykus įveikti šį užburtą ratą, gyvenimas pasidaro daug lengvesnis.

Kitas painus dalykas − šiukšlių rūšiavimas. Briuselyje į rūšiavimą žiūrima labai rimtai ir jei nesilaikoma taisyklių, galima sulaukti nemažos baudos. Sistema atrodo taip: atskiros šiukšlės (kartonas, plastikas ir buitinės atliekos) metamos į skirtingų spalvų maišus ir tam tikromis savaitės dienomis, priklausomai nuo gyvenamojo rajono, tam tikromis valandomis, turi būti išnešamos į lauką. Taigi vėlai vakare ar anksti ryte galima pamatyti gatves, pripildytas spalvotų šiukšlių maišų. Kartais, jei pastebima, kad šiukšlės atsidūrė ne joms priklausančiame maiše, jis paliekamas prie durų su nemaloniu rašteliu apie gresiančią baudą.

Yra kitų gyvenimo Briuselyje niuansų, kurie atvykėliams atrodo erzinantys: anksti užsidarančios ir sekmadieniais visai nedirbančios parduotuvės, dažni streikai, trikdantys viešojo transporto darbą, vėluojantys traukiniai bei lėtas ir brangus interneto ryšys. Tačiau daugelis galvodami, kad atvyksta į Briuselį tik trumpam laikui, pasilieka jame ilgiems metams. Išties, nepaisant visų erzinančių dalykų, šis miestas yra pilnas įvairovės ir jame nuobodu nebūna.

Daina Naujokaitė

   

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

%d bloggers like this: