Diagnozė – moteris: kodėl skirtumas tarp atlyginimų ir toliau auga

Per dešimtmetį Lietuvai pavyko tik 1 proc. punktu pakilti lygybės tarp lyčių indekse (Campaign Creators / Unsplash)

Per dešimtmetį Lietuvai pavyko tik 1 proc. punktu pakilti lygybės tarp lyčių indekse (Campaign Creators / Unsplash)

Nors Lietuvoje jau daugybę metų kalbama ir pabrėžiama, kokios svarbios yra lygios galimybės, šalyje ir toliau auga atotrūkis tarp vidutinio moterų ir vyrų atlyginimo.

Kaip rodo Lietuvos lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos praėjusių metų ataskaita, Lietuvos moterų ir vyrų lygybė Europos Sąjungos (ES) kontekste yra vertinama žemiau nei vidutiniškai. Tai patvirtina ir Europos lyčių lygybės instituto sudaromas ES šalių lyčių lygybės indeksas. Jis pradėtas skaičiuoti nuo 2005 m. ir per dešimtmetį Lietuvai pavyko pagerinti savo rezultatą vos 1 proc. punktu. 2015 m. indeksas siekė 56,8 proc. (100 proc. reikštų visišką lyčių lygybę). Tuo metu ES vidurkis siekė 66,2 proc.

Didesnis atlyginimas moterims – tik viename sektoriuje

Didžiausi vidutinių atlyginimų tarp moterų ir vyrų skirtumai fiksuojami finansų ir draudimo srityje (Dylan Gillis nuotr. / Unsplash)

Didžiausi vidutinių atlyginimų tarp moterų ir vyrų skirtumai fiksuojami finansų ir draudimo srityje (Dylan Gillis nuotr. / Unsplash)

Nors Lietuvoje lyčių nelygybės pavyzdžių galima rasti tiek politinėje, tiek socialinėje srityje, gana liūdina ekonominės srities rodikliai. Pastebima, kad 2017 metų duomenimis, vidutiniškai moterys Lietuvoje uždirbo 15 proc. mažiau nei vyrai.

Daug klausimų kelia ir tai, kodėl, atrodytų, aktyviai šviečiama visuomenė ir nuolatinės kalbos apie lygias galimybes situacijos nekeičia. Atvirkščiai – ji blogėja: skirtumas tarp vidutinio moterų ir vyrų atlyginimo tik auga. Pavyzdžiui, 2012 m. skirtumas siekė 11,9 proc., o palaipsniui augdamas 2017 m. jau pasiekė 15,2 proc.

Bene didžiausią nelygybę moterys gali pajusti finansų ir draudimo sektoriuose. Skaičiuojama, kad šioje srityje buvimas moterimi lemia vidutiniškai 38,1 proc. mažesnį atlyginimą. Pasidžiaugti galėtų nebent moterys transporto ir saugojimo srityje. Tai vienintelis sektorius, kuriame vidutinis moterų atlyginimas viršija vyrų (8,2 proc.).

Nors Lietuvoje galime pasidžiaugti didesniu nei ES vidurkis moterų, užimančių vadovaujančias pareigas, procentu (Lietuvoje – 39 proc., ES vidurkis – 34 proc.), visgi vidutinių atlyginimų skirtumo augimas tarp vyrų ir moterų nedžiugina.

Objektyvūs ir subjektyvūs veiksniai

Pasak Donato Paulausko, vidutinių moterų ir vyrų atlyginimų skirtumą gali lemti subjektyvūs ir objektyvūs veiksniai (nuotr. iš asmeninio albumo)

Pasak Donato Paulausko, vidutinių moterų ir vyrų atlyginimų skirtumą gali lemti subjektyvūs ir objektyvūs veiksniai (nuotr. iš asmeninio albumo)

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Komunikacijos skyriaus vyresnysis patarėjas Donatas Paulauskas pastebi, kad stebint vidutinių atlyginimų tendenciją visose stebimose profesinėse grupėse (vadovai, technikai ir jaunieji specialistai, specialistai, paslaugų sektoriaus darbuotojai ir pardavėjai ir pan.) moterys vis dar uždirba mažiau nei vyrai.

„To priežastys gali būti įvairios: tiesioginė diskriminacija, kai moterims tiesiog moka mažiau vien dėl jų lyties, dažnesni ir ilgesni moterų karjeros pertrūkiai (dėl vaiko priežiūros, pagyvenusių šeimos narių slaugos), moterų ir vyrų suskirstymas į skirtingus sektorius, „moteriškas“ ir „vyriškas“ profesijas, skirtinga moterų derėjimosi dėl atlygio galia“, – vardijo tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovas.

Pasak jo, ES tyrimai rodo, kad objektyviais veiksniais, kaip karjeros pertrūkiai, profesinė segregacija, būtų galima paaiškinti tik vieną trečdalį atlyginimų atotrūkio Lietuvoje.

„Du trečdaliai atotrūkio turėtų būti priskiriami subjektyviems veiksniams – moterų derėjimosi galia, diskriminacija, asmeninės savybės“, – svarstė D. Paulauskas.

Pašnekovas pastebėjo, kad per paskutinius metus atotrūkis šiek tiek sumažėjo, nors ilgus metus, kaip buvo minėta anksčiau, ir augo.

Lygių teisių specialistas svarstė, kad atotrūkis galėjo mažėti dėl paskutiniais metais išaugusio viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimo, ypač švietimo, sveikatos sektoriuose, kur dirba daugiau moterų.

„Ekonomikai augant, didesniu atlyginimų augimu pasižymėjo privatus sektorius. Atotrūkio augimas taip pat turėtų būti siejamas su nepakankamais valstybės veiksmais imtis priemonių ir jį kontroliuoti. Ilgus metus augant atotrūkiui tarp lyčių, iš esmės nebuvo taikomos jokios efektyvios priemonės, kurios galėtų sumažinti atotrūkį“, – aiškino ekspertas.

Kol kas sunku prognozuoti, per kiek laiko pavyktų pasiekti lyčių lygybės atlyginimų srityje (nuotr. iš asmeninio albumo)

Kol kas sunku prognozuoti, per kiek laiko pavyktų pasiekti lyčių lygybės atlyginimų srityje (nuotr. iš asmeninio albumo)

Kita vertus, eliminuoti šį skirtumą tarp vidutinių atlyginimų nėra lengva užduotis. Kaip pastebėjo D. Paulauskas, šio skirtumo panaikinti nepavyksta nė vienai pasaulio valstybei, o prognozuoti, kada tai pavyktų padaryti Lietuvai, taip pat labai sunku.

„Kai viena kažkuri valstybė tai pasieks – galėsime suskaičiuoti, kiek visa tai užtruko“, – svarstė pašnekovas.

Vis dėlto yra keletas priemonių, kurios galėtų padėti šiam atotrūkiui trauktis: atlyginimų skaidrumas, didesnis darbdavių įsitraukimas diegiant lygias galimybes darbovietėse, sklandesnės šeimos ir darbo derinimo sąlygos, lygesnis vaikų priežiūros ir namų buities darbų pasidalijimas, vaiko priežiūros atostogų lankstumas.

 Ugnė Karaliūnaitė

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

%d bloggers like this: