Ekscentrikais išvadinti gėjai Lietuvoje sulaukė grasinimų, Strasbūre – užtarimo

Viešai paskelbę bučinio nuotrauką, vaikinai sulaukė pykčio ir net raginimų susidoroti

Viešai paskelbę bučinio nuotrauką, vaikinai sulaukė pykčio ir net raginimų susidoroti, LGL / Augusto Didžgalvio nuotr.

Du homoseksualūs vaikinai, po socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbta savo bučinio nuotrauka sulaukę ne tik bangos neigiamų komentarų, bet ir raginimų su jais susidoroti, švenčia pergalę. Lietuvos prokurorams ir teismams atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl užgauliojimų ir grasinimų, pora sulaukė Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) užtarimo.

Strasbūro teismas sausio 14 dienos sprendimu pripažino, kad buvo pažeista 23-ejų Pijaus Beizaro ir 24-erių Mangirdo Levicko teisė į pagarbą privačiam gyvenimui ir būti nediskriminuojamiems. Tai yra pirmas EŽTT sprendimas dėl Lietuvos teisėsaugos institucijų homoseksualų diskriminavimo.

Net ašaros pasipylė

„Kai atsidariau perskaityti teismo sprendimą, net ašaros pasipylė, – tinklaraščiui Euroblogas.lt sakė Pijus, vos paskelbus sprendimą. − Mes labai jo laukėme, džiugu, kad toks priimtas.“

EŽTT verdiktas, anot jo, patvirtino, kad Lietuvos teismų sprendimai ir teisėsaugos institucijų požiūris buvo neteisingi.

„Lieka tikėtis, kad situacija šiuo klausimu Lietuvoje pasikeis. Nors mūsų valstybė labiau linkusi mokėti kompensacijas, bet daugiau nieko nedaryti. Bet tikiuosi, kad ir žiniasklaidos dėka kažkoks pokytis įvyks“, – kalbėjo jis.

Paprašytas prisiminti, ko iš tiesų siekė publikuodamas tiek triukšmo sukėlusią nuotrauką, pašnekovas tvirtino, kad mintis buvo paprasta − parodyti, kad Lietuvoje yra tokių porų, kad jos gali mylėti: „Nebuvo jokių paslėptų minčių, kad va, žiūrėkite, diskutuokite. Keliant nuotrauką į internetą tikrai nenorėjome parodyti, kad mums būtų smagu pasitąsyti po teismus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.“

Beje, Pijus ir Mangirdas jau nebėra pora − prieš kurį laiką jie pasuko skirtingais keliais, bet, pašnekovo tikinimu, iki šiol palaiko draugiškus santykius.

Priteisė 15 tūkst. eurų

Vaikinams priteista po 5 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti ir 5 tūkst. bylinėjimosi išlaidoms padengti. Iš viso 15 tūkst. eurų.

Lietuva pažeidė Konvencijos 14 ir 8 straipsnius (draudimas diskriminuoti ir teisė į pagarbą privačiam  gyvenimui), o taip pat ir 13 straipsnį (veiksmingos teisinės gynybos priemonių neužtikrinimas).

„Gaila dėl valstybės reputacijos, džiugu dėl pareiškėjų teisių!“ − taip lakoniškai verdiktą pakomentavo teisininkas Vytautas Mizaras.

Pareiškėjų atstovo teisme teisininko Tomo Vytauto Raskevičiaus žodžiais, šis sprendimas yra labai svarbus, nes įvertino ne tik konkrečius Lietuvos prokurorų ir teismų sprendimus, bet ir pripažino, kad mūsų šalyje apskritai neveikia teisinės gynybos priemonės, kalbant apie LGBT žmones.

„Lietuva turės padirbėti”, – tinklaraščiui Euroblogas.lt teigė jis. Anot pašnekovo, dabar teks ne tik atnaujinti teisminį procesą dėl komentarų, bet ir paaiškinti Europos Tarybai, kas bus padaryta, kad sistemiškai būtų išspręsta ši problema. Į šį procesą reikės įsitraukti Vidaus reikalų ministerijai, Policijos departamentui, Generalinei prokuratūrai.Tomas Vytautas Raskevičius, nuotr. iš „Facebook“

Teisėsauga kol kas esą kvestionuoja šios problemos mastą, tvirtina, kad pasitaiko tik pavienių incidentų, o sistema veikia gerai. Tačiau EŽTT verdiktas, pasak T. V. Raskevičiaus, patvirtina, kad tai yra sisteminė problema.

„Iš savo veiklos galiu pasakyti – tokie sprendimai yra labai galinga priemonė pokalbiui pradėti. Procesas, žinoma, užtruks“, – spėjo teisininkas, paklaustas, ar sprendimas gali paskatinti ir pokyčius visuomenėje – apmalšinti priešiškumą LGBT žmonėms, paskatinti komentatorius pirmiausiai pagalvoti, ar verta lieti neapykantą internete.

Įvertino kaip ekscentrišką elgesį

Istorija, du vaikinus atvedusi į Strasbūrą, prasidėjo 2014 metų gruodį. Tuomet Pijus savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė bučinio su Mangirdu nuotrauką, taip pranešdamas, kad jie yra pora. Viešai paskelbta fotografija sulaukė išskirtinio dėmesio – vos per kelias dienas ją pakomentavo daugiau nei 800 žmonių, daugiau nei 2 tūkst. paspaudė „like‟, daugelis sveikino už drąsą.

Mangirdo ir Pijaus sprendimas viešai kalbėti apie savo santykius nepatiko jų mokymo įstaigų vadovams, LGL / Augusto Didžgalvio nuotr.

Mangirdo ir Pijaus sprendimas viešai kalbėti apie savo santykius nepatiko jų mokymo įstaigų vadovams, LGL / Augusto Didžgalvio nuotr.

Iš nuotraukos tebuvo galima suprasti, kad bučiuojasi du vaikinai, o ne vaikinas ir mergina. Jų veidų nematyti, tad tapatybes galėjo nustatyti tik Pijų ir Margirdą pažįstantys žmonės. Nepaisant to, komentatoriai nesivaržydami kurstė neapykantą LGBT žmonėms, laidė užgauliojimus nepažįstamiems vaikinams. Dešimtys komentatorių atvirai ragino su jais susidoroti: „Ant laužo tokius“, „Vimtelsiu, kastruot ar degint tokius, pasigydykit, asilai“, „Sudeginti p…“, „Į dujų kameras abu“ ir pan. Jaunuoliai buvo vadinami išgamomis, „urodais“, invalidais, užgauliojami necenzūriniais žodžiais, buvo siūloma jiems keliauti į krematoriumą ar pragarą, galvas daužyti į sieną ar tiesiog nužudyti.

Lietuvos gėjų lyga (LGL), solidarizuodamasi su vaikinais, iškart kreipėsi į Generalinę prokuratūrą (GP) dėl neapykantos proveržio internete. Komentarai esą prasilenkė su Baudžiamuoju kodeksu ir Visuomenės informavimo įstatymu, nes įžeidė, niekino homoseksualios orientacijos asmenis, skatino juos diskriminuoti, susidoroti ir smurtauti.

Klaipėdos apylinkės prokuratūra, kuriai buvo perduotas skundas, pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakė. Nes esą nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių – tokią išvadą prokuroras Simonas Genys padarė 31 komentarą, parašytą 29 žmonių, įvertinęs atskirai, o ne kaip visumą. Pasak jo, komentatoriai „pavartojo netinkamus žodžius, išreiškiančius jų nepritarimą homoseksualių asmenų santykiams, tačiau tik necenzūrinių žodžių pavartojimas nėra pagrindas baudžiamajai atsakomybei kilti“.

Apskundusi šį sprendimą LGL nurodė, kad net 90 proc. atvejų neapykanta Lietuvoje skatinama elektroninėje erdvėje. Asociacija rėmėsi ankstesniais teismų sprendimais, kai ne kartą vienintelio komentaro pakako pripažinti jo autorių kaltu pagal Baudžiamąjį kodeksą. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad ne viename komentare buvo raginama griebtis fizinės prievartos ar net žudyti tam tikros visuomenės grupės atstovus.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas prokuroro sprendimą pripažino pagrįstu. Nuotrauka buvo paskelbta viešai, ne vien „draugams“, todėl esą buvo galima tikėtis panašios reakcijos. „Asmuo, talpindamas dviejų besibučiuojančių vyrų nuotrauką viešoje erdvėje, turėjo ir privalėjo numatyti, kad ekscentriškas elgesys tikrai neprisideda prie visuomenėje kitokias pažiūras turinčių asmenų tarpusavio supratimo bei tolerancijos ugdymo“, – pažymėta nutartyje.

Ikiteisminio tyrimo teisėja Rasa Stonkuvienė nurodė, kad socialiniame tinkle informaciją apie save publikuojantis žmogus, „naudodamasis laisve reikšti savo įsitikinimus ir ugdyti toleranciją, privalėjo atsižvelgti į tai, kad laisvė yra neatskiriama nuo pareigos gerbti kitų žmonių pažiūras ir tradicijas”. Didžioji visuomenės dalis itin vertina tradicinės šeimos vertybes, tai įtvirtinta ir Konstitucijoje.

Vaikinai tvirtino tuo metu sulaukę gerokai daugiau dėmesio ir patyrę priešiškumo tiek privačiai, tiek viešumoje. Pijus, kuris tuo metu dar mokėsi mokykloje, sulaukė kvietimo apsilankyti pas direktorių. Šis įspėjo „neskleisti savo idėjų“. Dar griežtesnė reakcija laukė Mangirdo, kuris universitete studijavo teologiją, – dekanas pareikalavo pakeisti studijų kryptį, nes jo „gyvenimo būdas neatitinka fakulteto vertybių“. Jaunuoliai ne kartą sulaukė grasinimų ir viešumoje, ir privačiomis žinutėmis socialiniame tinkle. Jie nėsyk nesikreipė į policiją, nes tikėjimas Lietuvos teisėtvarkos institucijomis nesulaukus tyrimo dėl pirmųjų grasinimų vis labiau silpo.

Siūlė atsižvelgti į priešiškumą LGBT atžvilgiu

Dar tais pačiais metais LGL kreipėsi į Strasbūro teismą. Asociacijos įsitikinimu, neproporcingai apribojusi savo bučinio nuotrauką paviešinusių ir neapykantą kurstančių komentarų sulaukusių vaikinų teisę naudotis efektyviomis teisinės gynybos priemonėmis, Lietuva pažeidžia Europos žmogaus teisių konvenciją. LGL vadovas Vladimiras Simonko tuomet vylėsi, kad EŽTT atkreips dėmesį į įsipareigojimų ginti asmenis nuo neapykanta motyvuotų nusikaltimų nevykdymą Lietuvoje.

Pijus ir Mangirdas per 2015-ųjų „Vaivorykštės dienas“ buvo apdovanoti už už drąsą ginant savo, kaip homoseksualų, teises, LGL / Augusto Didžgalvio nuotr.

Pijus ir Mangirdas per 2015-ųjų „Vaivorykštės dienas“ buvo apdovanoti už už drąsą ginant savo, kaip homoseksualų, teises, LGL / Augusto Didžgalvio nuotr.

Skunde pažymėta, kad teisėsaugos institucijų atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą pažeidė teisę į privataus gyvenimo gerbimą pagal 8-ą konvencijos straipsnį. 14-as jos straipsnis draudžia diskriminaciją ir numato, jog pasirašiusios valstybės įsipareigoja užtikrinti šiame dokumente pripažintas teises ir laisves be jokios diskriminacijos, įskaitant ir dėl seksualinės orientacijos.

LGL atkreipė dėmesį, kad ir prokuroras, ir teismas savo sprendimus paskelbė nė nebandę apklausti komentatorių ar paprašę raginimų smurtauti lingvistinės analizės. Jie esą nebandė siekti teisingos pusiausvyros tarp abiejų pusių – interneto lankytojų saviraiškos laisvės ir pareiškėjų teisės į pagarbą jų privačiam gyvenimui. Dar 2015 metais EŽTT byloje prieš Estiją pripažino interneto naudą, kalbant apie galimybę reikšti savo nuomonę, bet įžeidžiantys ir kiti neteisėti komentarai turi būti ribojami, taip pat būtina kovoti su asmens teisių pažeidimais.

Anot pareiškėjų, sprendimai dėl komentarų turėjo būti priimti atsižvelgus į sudėtingą socialinę situaciją Lietuvoje, „kuri geriausiu atveju gali būti apibūdinta kaip priešiška LGBT žmonių atžvilgiu“. 2013 metais atliktas tyrimas atskleidė, kad bemaž du trečdaliai Lietuvoje gyvenančių LGBT žmonių jautėsi diskriminuojami ar patyrė grasinimų seksualinės orientacijos pagrindu. Be to, daugiau nei pusė LGBT žmonių yra susidūrę su smurtu – šis rodiklis yra aukščiausias Europos Sąjungoje.

Lietuvos institucijų atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą esą atspindėjo bendrą požiūrį šalyje į neapykantos kalbą internete. LGL nurodė 2013-2015 metais teisėsaugai pateikusi 24 skundus dėl 206 tokių atvejų. Remiantis šiais pareiškimais, 2013-aisiais buvo pradėti 28 ikiteisminiai tyrimai, 2014-aisiais – 13, o 2015-aisiais – aštuoni. Visi tyrimai esą buvo sustabdyti ar nutraukti, taigi galimi kaltininkai nebuvo identifikuoti ar nubausti. Tokius rezultatus esą lėmė trys priežastys: negalėjimas identifikuoti pažeidėjo, negalėjimas nustatyti kriminalinio pažeidimo požymių, užsienio subjektams priklausantys IP adresai.

Argumentuodami, kodėl buvo pažeista teisė būti nediskriminuojamiems, pareiškėjai citavo teismų sprendimus, kad esą tos pačios lyties asmenų bučinys yra „bandymas sąmoningai erzinti ar šokiruoti skirtingų pažiūrų asmenis arba paskatinti skelbti neigiamus komentarus“. Jie šią situaciją lygino su besibučiuojančių nesusituokusių porų nuotraukomis. Pagal teismų sprendimus, jos neprasilenkia su tradicinės šeimos vertybėmis ir nėra ekscentriškas elgesys. Darant prielaidą, kad tokia nuotrauka neturėtų sulaukti neigiamų komentarų, skunde spėjama, kad pasipylus raginimams žudyti, deginti ar naikinti, ikiteisminis tyrimas būtų pradėtas.

Pareiškėjai įsitikinę, kad institucijų atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą buvo iš dalies arba visiškai paremtas nepagrįstu išskyrimu dėl seksualinės orientacijos. Vaikinai taip pat nesutinka, kad jų santykių išraiška (tos pačios lyties asmenų bučinys) galėjo būti įvertintas kaip ekscentriškas elgesys, nes jie šia nuotrauka nepažeidė kitų teisių. Anot jų, toks traktavimas dėl seksualinės orientacijos neturėjo jokio objektyvaus ir protingo paaiškinimo.

„EŽTT sprendimas pradėti nagrinėti Pijaus ir Mangirdo skundą dėl Lietuvos institucijų atsisakymo tirti neapykantos kalbos atvejus internetinėje erdvėje aiškiai rodo, jog mūsų šalyje užgaulūs ir grasinantys komentarai LGBT* asmenų atžvilgiu yra tapę norma“, – tada sakė pareiškėjų atstovas, tuometis LGL teisininkas T. V. Raskevičius.

Anot teisininko, kuris šiuo metu vadovauja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Lygių galimybių integravimo skyriui, yra Vilniaus miesto tarybos narys, Lietuvos teisėsaugos institucijos jau ne vienus metus „sąmoningai netiria neapykantos prieš mūsų bendruomenės narius atvejų, tokiu būdu sukurdamos nebaudžiamumo atmosferą ir prisidėdamos prie homofobijos Lietuvoje“.

Eglė Zicari

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

%d bloggers like this: