Su maisto švaistymu padeda kovoti programėlės telefone
Bendrovės nuotr.
Šiandien skaičiuojama, kad trečdalis pagaminamo maisto tampa atliekomis. Vidutiniškai 1,3 milijardo tonų vaisių, daržovių, mėsos, pieno produktų, jūros gėrybių ar kruopų, kurios išmetamos restoranų, parduotuvių, gamybos padalinių, turi didelės įtakos klimato kaitai visame pasaulyje. Ekspertų teigimu, vienas lengvesnių ir gana efektyvių sprendimų, kurį galėtume jau šiandien daryti kiekvienas – iki nulio sumažinti maisto švaistymą tiek savo lėkštėje, tiek mieste.
Europoje prieš maisto švaistymą aktyviai stoja technologinės kompanijos, kuriančios programėles, kurios padeda pirkėjams atrasti ir įsigyti maisto produktus − tokiu būdu jie suvartojami, o ne paverčiami atliekomis. Keletas veiksmingų programėlių, kurios vis stipriau įsitvirtina Europoje:
Bendrovės nuotr.
Ši programa, veikianti vienuolikoje Europos šalių, sukuria platformą parduotuvėms parduoti produkcijos perteklių už mažesnę kainą. Besibaigiančio galiojimo prekės yra supakuojamos į popierinius maišelius. Pirkėjas įsigyja siurprizą: tik atidaręs maišelį sužino, ką tiksliai nusipirko. Maišelio kaina svyruoja nuo kelių iki keliolikos eurų, tačiau pirkėjui garantuojama, jog jo sumokama kaina yra tris kartus mažesnė už parduodamų prekių vertę. Šia programėle naudojasi prekybos tinklai, kepyklos, kavinės.
Bendrovės nuotr.
Švedijoje sukurta programėlė, veikianti jau Švedijoje, Londone ir Paryžiuje, padeda pirkėjams valgyti geros kokybės maistą ir mokėti pigiau, o prekybos tinklams, maisto parduotuvėms, kavinėms ir restoranams papildomai uždirbti parduodant besibaigiančio galiojimo produktus − taip visiems kartu mažinti maisto švaistymą. Jau pagamintas ir šviežias maistas yra pristatomas pirkėjams naudojant tik elektrines transporto priemones ar dviračius, arba maisto produktus galima atsiimti patiems. Programėlės kūrėjai skaičiuoja, kad nuo 2016 metų jų technologijos leido išgelbėti net 295 tonas maisto!
Bendrovės nuotr.
Iškepėte varškėčių, kurių nepajėgiate įveikti? Šaldytuve laukia pyragaičiai, o rytoj išvykstate į kelionę ir nebespėsite suvalgyti? O gal sandėliuke dūla gėlių vazonai, kurie tik užima vietą? Programėlė „Olio“ padeda sujungti kaimynystėje esančius žmones ir dalintis maistu ar daiktais, kurių jums nebereikia. Prie programėlės gali jungtis individualūs asmenys, ūkininkai, parduotuvės. Jau 49 šalyse veikianti programėlė skaičiuoja, kad nuo 2016 metų padėjo 2,5 mln. porcijų maisto rasti valgytojus ir taip stipriai sumažinti CO2 emisiją.
Lietuvoje besibaigiančio galiojimo laiko produkcija – dažniausiai „Maisto bankui“
Tinklaraščio Euroblogas.lt kalbinti didieji prekybos tinklai Lietuvoje taip pat teigia, jog maisto švaistymas aktualus ir Lietuvoje veikiančiam verslui bei pirkėjams. Dažniausiai besibaigiančio galiojimo prekės, kurios yra nepraradusios išvaizdos, aukojamos „Maisto bankui“, kuris maistą išdalija labiausiai skurstantiems ir nepasiturintiems žmonėms.
58 proc. viso maisto, kurį „Maisto bankas“ surenka, yra gaunamas iš parduotuvių ir prekybos tinklų logistikos sandėlių. Kasdien „Maisto banko“ darbuotojai ir savanoriai važiuoja į 502 parduotuves 81 Lietuvos mieste, kad surinktų besibaigiančio galiojimo maistą ar prekes pažeistomis pakuotėmis.
Siekdama, kad neparduotas maistas neatsidurtų sąvartynuose, vartojimui nebetinkamus produktus „Maxima“ perduoda įmonei „Horeca sprendimai“, kuri juos verčia biomase, o ši virsta biodujomis. Taip pat šis prekybos tinklas bendradarbiauja su „Bionova“, kuri pirmoji Lietuvoje pradėjo rinkti naudotą aliejų ir jį esterifikuoti.
„Maximos“ atstovė ryšiams su visuomene Rima Aukštuolytė sako, kad dalį maisto atliekų – daržovių, vaisių, duonos – visoje Lietuvoje susirenka ūkininkai, kurie nebetinkamais žmonių maistui produktais šeria gyvūnus, paukščius ar gamina kompostą.
Atsiradus galimybei – tokiomis programėlės naudotųsi ir Lietuvoje
Šiuo metu nė vienas prekybos tinklas Lietuvoje nesuteikia galimybės pirkėjui įsigyti besibaigiančio galiojimo prekių naudojantis specialiomis programėlėmis. Tiesa, šias prekes dažnai galima įsigyti parduotuvių lentynose už mažesnę kainą.
Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Indrė Baltrušaitienė tinklaraščiui Euroblogas.lt pasakoja, kad jei Lietuvoje veiktų tokios mobiliosios programėlės kaip „Too good to go“, „Karma“ ar jų atitikmenys, „Iki“ svarstytų galimybę bendradarbiauti ir integruoti jas į prekybos centro elektroninę prekybą.
Prekybos tinklo „Lidl Lietuva” atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė teigia, kad taip pat apsvarstytų galimybes prisidėti prie įvairių inovacijų, kurios padeda mažinti maisto švaistymą. „Maximai“ taip pat būtų aktualu ir jie sako esantys atviri geroms idėjoms.
Giedrė Simanauskaitė
-
- Bendrovės nuotr.
-
- Bendrovės nuotr.
-
- Bendrovės nuotr.
-
- Bendrovės nuotr.
Euroblogas.lt 
Vienas atsakymas į “Su maisto švaistymu padeda kovoti programėlės telefone”
[…] Euroblogas.lt kalbinti didieji prekybos tinklai Lietuvoje taip pat teigia, jog maisto švaistymas aktualus […]
PatinkaPatinka