Išradimai gimsta ne tik sostinėse: Panevėžyje sukurtas oro taršą matuojantis dronas

Panevėžio mechatronikos entro mokslininkų komanda užtruko pusę metų sukonstruoti oro taršą matuojantį droną (Panevėžio mechanikos centro nuotr.)

Panevėžio mechatronikos centro mokslininkų komanda užtruko pusę metų sukonstruoti oro taršą matuojantį droną (Panevėžio mechatronikos centro nuotr.)

Oro tarša – vienas iš aplinkos veiksnių, turinčių didelės įtakos žmogaus sveikatai ir gerovei. Žurnale „European Heart Journal“ praėjusiais metais paskelbtame tyrime pabrėžiama, kad Europoje dėl oro užterštumo pirmalaikių mirčių skaičius siekia net 790 tūkst. Tam, kad gyventojai būtų įspėti apie kenksmingas sveikatai oro sąlygas, savivaldybės kasdien stebi oro taršą, tačiau dažniausiai iš keleto ar vieno stebėjimų punktų, o esant didesnei teritorijai duomenys gali neatspindėti realybės.

Būtent dėl šios priežasties Panevėžio mechatronikos centro (PMC) mokslininkų komanda sukūrė unikalų sprendimą – oro taršą matuojantį droną. Prie projekto prisijungė Donatas Pelenis, Paulius Vidugiris, Gytautas Grabys ir Mantas Voveriūnas, kurie, pritaikę savo žinias skirtingose srityse, išrado būdą, kaip tiksliau ir lokalizuočiau išmatuoti oro užterštumą.

Kaip tinklaraščiui Euroblogas.lt pasakojo vienas iš komandos narių Donatas Pelenis, poreikis sukurti tokį droną kilo Panevėžio miesto savivaldybei.

Nusprendė pagaminti patys

Skaičiuojama, kad oro užterštumas Europoje kasmet gali sukelti apie 790 tūkst. pirmalaikių mirčių (Veeterzy nuotr. / Unsplash)

Skaičiuojama, kad oro užterštumas Europoje kasmet gali sukelti apie 790 tūkst. pirmalaikių mirčių (Veeterzy nuotr. / Unsplash)

„Kaip tik buvo aktuali tema, kad oro užterštumas nemažėja, o gyventojai ir toliau skundžiasi. Todėl buvo imtasi veiksmų, kad būtų galima stebėti oro kokybę mieste“, – kalbėjo jis.

Iki naujo drono išradimo Panevėžyje oro tarša buvo matuojama stacionarioje stotyje. Dalį finansavimo savo kūriniui komanda gavo iš Panevėžio miesto savivaldybės.

„Naudodamiesi šia parama ir pradėjome projektą: parengėme paraišką, komisija patvirtino ir gautas lėšas skyrėme darbo užmokesčiui, o visą techninę dalį jau patys organizavomės“, – pridūrė jis.

Oro kokybę matuojantis dronas leidžia vizualizuoti duomenis realiu laiku (stop kadras)

Oro kokybę matuojantis dronas leidžia vizualizuoti duomenis realiu laiku (stop kadras)

Planavimas ir rinkos analizė komandai užtruko net tris mėnesius. Iš pradžių mokslininkai Panevėžyje galvojo, kad būtų galima jau nupirkti sukomplektuotą sistemą, kurią būtų galima pritvirtinti prie drono ir paleisti matuoti oro kokybę, tačiau atlikus analizę paaiškėjo, kad surasti kažko panašaus nepavyksta. Todėl nuspręsta patiems visą įrenginį pagaminti.

„Žinoma, panašių sistemų gal ir yra, bet jei viena sistema kainuoja apie 30 tūkst. eurų, tai mes supratome, kad nusipirkti tikrai negalėsime. Ieškojome alternatyvų ir sugalvojame, kad bendradarbiaudami su oro kokybės, dujų jutiklius gaminančiomis gamyklomis iš jų įsigysime kalibruotus jutiklius, o pačią elektroniką, kuri surenka visus duomenis, skaitmenizuoja bei patalpina į serverį debesyje, programavome patys“, – pasakojo D. Pelenis.

Iš viso įgyvendinti projektą komandai prireikė pusės metų. Paskutiniai matavimai buvo atlikti dar šių metų sausio pradžioje.

Galėtų būti montuojama ir ant viešojo transporto

Donatas Pelenis teigia, kad dronas gali padėti aptikti svarbiausius oro taršos kaltininkus (Petter Rudwall nuotr. / Unsplash)

Donatas Pelenis teigia, kad dronas gali padėti aptikti svarbiausius oro taršos kaltininkus (Petter Rudwall nuotr. / Unsplash)

Kaip ir kiekvieno naujo produkto kūrime, taip ir kuriant oro taršą matuojantį droną, neapsieita be iššūkių. Kaip pasakojo D. Pelenis, projekto įgyvendinimo metu pastebėta, kad yra daug nežinomų aplinkybių faktorių.

„Pasirodo, kad montuojant ant drono jutiklius, kurie matuotų oro taršą, veikia oro dinaminiai dėsniai, kurie iškreipia duomenis. Nors kol kas iki galo šios problemos neišsprendėme, bet mums pavyko įvesti tam tikrą koreguojantį koeficientą, kad matavimai būtų tikslesni nei matuojant oro taršą stacionariai“, – atviravo tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovas.

Projekte dalyvavęs mokslininkas teigė tikįs, kad dar visai naujai naudojamas dronas pateisins lūkesčius. Šis Panevėžyje sukurtas inžinerinis sprendimas galėtų būti naudojamas ir kituose Lietuvos miestuose, o vėliau pasklisti ir po pasaulį. Sistema leidžia ne tik fiksuoti oro kokybę, bet ir konkrečiau nustatyti, iš kur sklinda didžiausia tarša.

Oro taršą matuojančiam dronui atlikti savo darbą reikalingas žmogus, mokantis pilotuoti droną. Tuomet pagal poreikį ar susitarus, kokias teritorijas reikia išmatuoti, drono pilotas nustato tam tikrus maršrutus ir matuojant duomenis ant drono įmontuota sistema tiesiogiai siunčia duomenis į serverį, kuriame jie vizualizuojasi interneto svetainėje.

D. Pelenis turi idėjų ir ateičiai. Mokslininkas tiki, kad tokios oro taršą matuojančios sistemos galėtų būti montuojamos ir ant viešojo transporto autobusų.

„Tai leistų dinamiškai ir realiu laiku matuoti oro kokybę. Juk didžioji dalis užterštumo ir yra sukeliama transporto, todėl stebėti, kas vyksta gatvėse, būtų labai geras sprendimas“, – savo idėja dalijasi pašnekovas.

Ugnė Karaliūnaitė

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

%d bloggers like this: