Kas tapo geriausiu jaunuoju vertėju
Pexels.com (Snapwire nuotr.)
Įsivaizduokim, kad pasaulyje staiga dingo visi vertėjai. Vertėjai žodžiu, vertėjai raštu, grožinės literatūros vertėjai, techninių tekstų, teisės vertėjai… Taip pat vertėjai-robotai – mašininio vertimo programos, kaip kad „eTranslation“. Ne, pasaulis akimirksniu tikriausiai nesugriūtų. Bet kaip būtų sunku gyventi! Sunkumai turistams, verslininkams, o ką jau kalbėti apie pramogas – neišverstas knygas, nedubliuotus ir nesubtitruotus filmus, vienkalbius kompiuterinius žaidimus. Žinoma, kažkiek gelbėtų lingua franca – šiuo metu pasaulyje daugiausiai žmonių – gal net daugiau nei 2 milijardų – mokama anglų kalba. Tik argi sulyginsi malonumą skaityti Lindgren ar Saramago kūrinių profesionalius vertimus į lietuvių kalbą su skaitymu svetima, bet ne originalo kalba?! Nebent moki švedų ar portugalų. Mažiausiai gal dūsautų poliglotai, kartais mokantys net tuziną ar daugiau kalbų. Bet ką tas tuzinas, kai pasaulyje kalbų yra kone 7000! Praeitų nemažai laiko, kol priprastume, kol išmoktume versti patys ir kol… atsirastų naujų vertėjų. Kol jie išmoktų daugybę vertėjui būtinų dalykų ir perprastų šios sunkios, bet žavios profesijos paslaptis. O nepabandęs juk nežinosi!
Todėl, skatindamas daugiakalbystę Europoje ir norėdamas suteikti jaunuoliams galimybę praktiškai išmėginti įdomią vertėjo profesiją, Europos Komisijos Vertimo raštu direktoratas, kuriame dirba kone 2000 vertėjų, verčiančių į visas 24 oficialiąsias ES kalbas, nuo 2007 m. kasmet rengia vertimo konkursą „Juvenes Translatores“.
Konkurse jėgas išbando keli tūkstančiai septyniolikmečių vertėjų iš visų ES šalių. Tarp jų – ir kone pusė šimto moksleivių iš burtų keliu atrinktų vienuolikos (tiek pat, kiek turime atstovų Europos Parlamente) Lietuvos vidurinių mokyklų ir gimnazijų. Moksleiviai patys nusprendžia, iš kokios ES kalbos į kokią kitą ES kalbą vers. Nesunku atspėti, kad daugiausia verčia iš anglų į gimtąją kalbą. Lietuvos moksleiviai tradiciškai irgi. Štai ir šiemet tik keli iš 45 vertė ne iš anglų kalbos į lietuvių.
Vis dėlto šiemet būta naujovių: konkurso dalyviai vertė tiesiai kompiuteryje. Tiesa, mašininiu vertimu naudotis negalėjo. Tik vargu ar būtų buvę verta. Nes, nors vertimo programos iš tiesų labai sparčiai tobulėja ir net pačios mokosi, iki bene žymiausio Holivudo vertėjo – protokolinio droido C-3PO iš „Žvaigždžių karų“, kuris turi žmogaus protui prilygstantį dirbtinį intelektą ir, jo paties žodžiais, moka 6 mln. kalbų, mašininio vertimo programoms dar labai toli.
Kaip ir iki žmonių vertėjų. Juk vertėjas turi ne tik mokėti kalbų, ir kuo daugiau, tuo geriau, o gimtąją – ypač gerai, ne tik išmanyti vertimo metodikas ir moderniausias technologijas, o jų apstu, ne tik pažinoti svetimas kultūras, bet ir gebėti efektyviai komunikuoti, greitai rasti reikiamą informaciją, analizuoti bei sisteminti duomenis ir dar daugybę kitko. O svarbiausia – turi būti atidus, kruopštus ir kūrybingas! Kaip tik šiuos bruožus labiausiai ir vertino profesionalūs Europos Komisijos vertėjai atrinkdami geriausius „Juvenes Translatores“ darbus ir išrinkdami 28 nugalėtojus – po vieną kiekvienoje ES šalyje.
Geriausia 2019 m. jaunąja vertėja Lietuvoje išrinkta Deimantė Povilaitytė, Vilkaviškio rajono Gražiškių gimnazijos dvyliktokė, skelbia Europos Komisija. Jos anglų kalbos mokytoja – Daiva Šnipaitienė. Deimantė vertė iš anglų į lietuvių kalbą. Vertintojai ypač išskyrė jos vertimo tikslumą ir kruopštumą. Ir net slaptai vylėsi, kad gal Deimantė nuspręs pasirinkti kalbų ar vertimo studijas, o jas baigusi taps Europos Komisijos vertėja.
Euroblogas.lt 
Parašykite komentarą