Mėgstantiems keliauti: kokių ligų galime parsivežti iš užsienio?

ULAC vadovas Saulius Čaplinskas siūlo prieš kiekvieną kelionę užsienyje pasidomėti, kokių užkrečiamųjų ligų rizika svečioje šalyje, kokie ligų simptomai ir inkubacinis laikotarpis (Tore F nuotr. / Unsplash)

ULAC vadovas Saulius Čaplinskas siūlo prieš kiekvieną kelionę užsienyje pasidomėti, kokių užkrečiamųjų ligų rizika svečioje šalyje, kokie ligų simptomai ir inkubacinis laikotarpis (Tore F nuotr. / Unsplash)

Vis daugėjant lietuvių, keliaujančių ne tik po Europą, bet ir po pasaulį, vis dažniau išgirstame apie Lietuvai neįprastas ligas, kurių jie atsiveža ir malonių ir saulėtų atostogų. Jei kai kurios ligos mūsų seneliams buvo girdėtos iš laikraščių, atsiveriantis pasaulis dovanoja ne tik naujų įspūdžių, bet ir riziką po išsvajotų atostogų parsivežti ir tam tikrų ligų.

Šių metų vasario pradžioje Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) pranešė apie pirmąjį šiais metais Lietuvoje užfiksuotą vidurių šiltinės atvejį. Spėjama, kad šia Lietuvoje retai nustatoma liga ligonis galėjo apsikrėsti Indonezijoje. Vidurių šiltinė – tik viena iš egzotinių ligų, kurių rizikuojame parsivežti iš tolimųjų kraštų. Apie tai su tinklaraščiu Euroblogas.lt kalbasi ULAC direktorius Saulius Čaplinskas.

ULAC vadovas Saulius Čaplinskas sako, kad kiekviena pasaulio šalis privalo pasirūpinti užkrečiamųjų ligų plitimo valdymu (ULAC nuotr.)

ULAC vadovas Saulius Čaplinskas sako, kad kiekviena pasaulio šalis privalo pasirūpinti užkrečiamųjų ligų plitimo valdymu (ULAC nuotr.)

Kaip pasakojo centro vadovas, dažniausiai iš egzotinių kraštų į Lietuvą atsivežama uodų platinama maliarija. Skaičiuojama, kad per paskutinius dešimt metų buvo užfiksuoti 55 maliarijos atvejai. Taip pat iš egzotinių kraštų buvo parsivežta tokių ligų kaip strongiloidozė (31 atvejis), dengės karštligė (30), filariozės (4), odos leišmaniozė (3), šistomatozė (3), visceralinė leišmaniozė (1).

Užsikrėtimo atvejų dengės karštlige būta ir Europoje

„Priklausomai nuo kelionės krypties, keliautojai gali užsikrėsti įvairiomis Lietuvoje nepaplitusiomis infekcinėmis ligomis, pavyzdžiui, tropinėmis parazitozėmis, uodų platinamomis ligomis kaip dengės karštligė, čikungunija, Zikos virusinė infekcija, Vakarų Nilo karštligė, geltonoji karštligė, ir kitomis, – vardijo S. Čaplinskas. – Užsikrėtimo rizika priklauso nuo vietovės, į kurią vykstama, šalies sanitarinės būklės, gyvenimo sąlygų, kelionės trukmės, jos pobūdžio ir kitų veiksnių“.

Pavyzdžiui, dengės karštligė yra endeminė liga daugiau nei 100 šalių Amerikoje, Pietryčių Azijoje, Ramiojo vandenyno vakariniame regione, rytinėje Viduržemio jūros dalyje. Skaičiuojama, kad dengės karštine kasmet visame pasaulyje suserga net 390 mln. žmonių. Iš jų 96 mln. pasireiškia ligos klinika. Europoje dažniausiai užfiksuojami įvežtiniai šios ligos atvejai.

Kaip įvardijo S. Čaplinskas, 2011–2018 m. Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalyse buvo užfiksuoti daugiau kaip 14,8 tūkst. dengės karštligės atvejų. Tik 27 – vietinės kilmės. Vietinės kilmės atvejai fiksuoti Kroatijoje, Ispanijoje ir Prancūzijoje.

O štai 2012 m. dengės karštligės protrūkis įvyko Portugalijos Madeiros saloje. Tuomet šia liga susirgo daugiau nei 2 tūkst. asmenų.

„Vidurių šiltinė irgi paplitusi šilto klimato šalyse – Azijoje, Afrikoje, Lotynų Amerikoje. Pasaulyje kasmet registruojama apie 17 mln. vidurių šiltinės atvejų, iš kurių apie 600 tūkst. baigiasi mirtimi“, – skaičiais dalijosi pašnekovas.

Viena iš daugiausiai žmonių susargdinančių ligų − maliarija. Jos įsivežtinių atvejų fiksuota ir Lietuvoje (Syed Ali nuotr. / Unsplash)

Viena iš daugiausiai žmonių susargdinančių ligų − maliarija. Jos įsivežtinių atvejų fiksuota ir Lietuvoje (Syed Ali nuotr. / Unsplash)

Kalbant apie maliariją, ji paplitusi tropiniuose ir subtropiniuose regionuose – Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos teritorijose. Ja užsikrėsti taip pat galima daugiau nei 100 pasaulio šalių. Skaičiuojama, kad šia liga kasmet suserga apie 200 mln. žmonių, iš kurių daugiau nei 400 tūkst. miršta.

Galima parsivežti „lauktuvių“ ir iš kitų Europos šalių

Nors tokios ligos kaip maliarija ar vidurių šiltinė daugiau nerimo kelia į tolimuosius kraštus keliaujančius poilsiautojus, užkrečiamųjų ligų galima parsivežti ir keliaujant Europos teritorijoje.

„Tai gali būti lašiniu būdu per orą plintančios infekcijos, pavyzdžiui, gripas, raudoniukė, tymai, difterija. Pernai Lietuvoje buvo registruota 14 įvežtinių tymų atvejų iš įvairiausių šalių: 4 – iš Ukrainos, 2 – iš Jungtinės Karalystės, 2 – iš Rusijos. Po vieną tymų atvejį registruota iš Lenkijos, Tailando, Jungtinių Amerikos Valstijų, Rumunijos, Afganistano ir Sakartvelo“, – statistika dalijosi ULAC direktorius.

Kartu jis pastebėjo, kad nors difterija Europoje yra reta liga, tačiau vietiniai difterijos atvejai vis dar fiksuojami Latvijoje, Ukrainoje ir Rusijoje. Būtent todėl difterijos protrūkių ir epidemijų rizika Europoje išlieka.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, per paskutinius kelerius metus difterija buvo sirgta Belgijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Norvegijoje ir Švedijoje. O prieš ketverius metus Belgijoje buvo net mirtimi pasibaigęs atvejis. Pernai – Graikijoje.

„Difterija plinta nuo žmogaus žmogui oro lašeliniu keliu kalbant, kosint, čiaudint. Riziką susirgti difterija turi neskiepyti nuo šių infekcijų asmenys, arba tie, kurie ne pilnai paskiepyti, ar pilnai paskiepyti, tačiau kuriems laiku neįskiepyta palaikomoji vakcinos dozė“, – aiškino tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovas.

Kokių ligų protrūkio iš svetur galime sulaukti ateityje?

S. Čaplinskas sutinka, kad kuo daugiau žmonės keliauja, tuo susidūrimo su užkrečiamųjų ligų sukėlėjais ir šiuo sukėlėjų platintojais, pavyzdžiui, uodais, didesnė.

„Juolab, kitose šalyse, kur prastas sanitarijos lygis, neišvengiamai galime užsikrėsti per maistą plintančiomis ligomis – dizenterija, vidurių šiltine, hepatitu A ir kitomis ligomis. Šalyse, kuriose nuolat plinta uodų pernešamos ligos, visada yra rizika, jei netinkama prevencija, užsikrėsti ir jau namuose susirgti pernešėjų platinama liga“, – tęsė jis.

Vis dėlto pašnekovas siūlė per daug nesijaudinti dėl galimo įvežtinių ligų protrūkio Lietuvoje. Mat to Europoje nebus dėl minėtų ligų ir jų sukėlėjų epidemiologinių ypatumų.

„Šalių pasirengimą ligų įvežimui ir jų išplitimui šalyse diktuoja kiti faktoriai – tai sukėlėjo plitimo nuo žmogaus žmogui intensyvumas, plitimo būdas, specifinių ligą kontroliuojančių priemonių nebuvimas, naujų mikroorganizmų atmainų atsiradimas ar beveik absoliutus atsparumas antibakteriniams vaistams“, – pabrėžė pašnekovas.

Tarptautiniu mastu galinčių plisti užkrečiamųjų ligų valdymą turi užtikrinti kiekviena šalis. Kartu ir Lietuva. Skirtingoms valstybėms jau teko bendradarbiauti plintant sunkiam ūmiam respiraciniam sindromui, Artimųjų rytų respiraciniam sindromui, Ebolos virusui. Lygiai tas pats šiuo metu vyksta su koronasvirusu.

Ką padaryti prieš kelionę ir ką po?

Norėdami apsisaugoti nuo kai kurių užkrečiamųjų ligų galite pasiskiepyti, bet tai reikėtų padaryti 4-6 savaitės iki kelionės, kad spėtų susiformuoti atsparumas ligai (CDC nuotr. / Unsplash)

Norėdami apsisaugoti nuo kai kurių užkrečiamųjų ligų galite pasiskiepyti, bet tai reikėtų padaryti 4-6 savaitės iki kelionės, kad spėtų susiformuoti atsparumas ligai (CDC nuotr. / Unsplash)

S. Čaplinskas patarė visiems keliautojams, prieš vykstant į kitą šalį, pasidomėti, kokių užkrečiamųjų ligų rizika toje šalyje yra. Taip pat susipažinti, kaip tos ligos gali pasireikšti ir kokios yra prevencinės priemonės.

„Bet kokiu atveju, sunegalavus po kelionės praėjus kelioms dienoms, kelioms savaitėms, priklausomai nuo ligos inkubacinio laikotarpio ir nuo ligos požymių būtina kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą ir pasakyti gydytojui apie buvusią kelionę“, – akcentavo jis.

Būtent kiekviena liga turi skirtingą laikotarpį, per kurį pasireiškia nuo užkrėtimo, todėl po atostogų grįžęs ir kurį laiką sveiku buvęs asmuo, ligos požymius gali pajusti gerokai jau po kelionės pabaigos. Pavyzdžiui, dengės karštligė gali pasireikšti per 3–14 dienų, virusinis A hepatitas (geltligė) – 21–45 dienas, vidurių šiltinė – vidutiniškai per dvi savaites, o maliarijos inkubacinis laikotarpis gali trukti nuo vienos iki kelių savaičių. Tam tikrais atvejais net daugiau nei metus.

„Tačiau reikėtų dar pažymėti, kad užkrečiamosios ligos slaptasis laikotarpis dar priklauso nuo patekusių sukėlėjų skaičiaus – infekcinės dozės, nuo paveikto žmogaus amžiaus, sveikatos būklės, asmens imuninės apsaugos lygio ir kita“, – pridėjo ULAC vadovas.

Norintiems ramiau vykti į keliones pašnekovas teigė pasirūpinti skiepais nuo infekcinių ligų. Nors Lietuvoje paskutinius septynerius metus nebuvo fiksuota poliomielito, geltonosios karštinės, choleros, difterijos atvejų, tačiau šios infekcijos vis dar registruojamos kitose Europos regiono ar pasaulio šalyse. Pasiskiepyti reikėtų iki kelionės likus ne mažiau nei 4–6 savaitėms, kad suspėtų susidaryti imunitetas.

Informacija apie kai kurias į Lietuvą iš egzotiškų kraštų atsivežtas ligas

Strongiloidozė yra kirmėlinė liga, kurią sukelia Strongyloides stercoralis apvaliosios kirmėlės. Šiam susirgimui būdinga lėtinė eiga, su periodiniais ligos paūmėjimais, pasireiškiančiais virškinimo trakto, kvėpavimo organų pažeidimo simptomais, odos alerginėmis reakcijomis ir eozinofilija. Žmogus užsikrečia stongiloidų lervoms per odą ar gleivinę, patekus į organizmą. Žmogus užsikrečia per užterštą dirvožemį, vaikščiodamas basas, gulėdamas ant žemės, dirbdamas įvairius žemės ūkio darbus, gerdamas užterštą vandenį, valgydamas užterštas daržoves, žalumynus, uogas ar vaisius.

Leišmaniozė yra liga, kurią sukelia Leishmania genties kraujo pirmuonys, kuriuos perneša Phlebotominae pošeimiui priklausantys uodai. Žmonės gali sirgti kelių formų leišmanioze.

Visceraline leišmaniozė – sunkiausia leišmaniozės forma, kai pažeidžiami įvairūs vidaus organai, odos leišmaniozės ir odos – gleivinės leišmaniozės atvejais pažeidžiama oda, gleivinės, kremzlės.

Filariozė yra lėtinė parazitinė liga, kuria susirgus pažeidžiama limfinė sistema, atsiranda limfos stazė, įvairaus laipsnio pabrinkimai. Sunkios formos atveju vystosi lytinių organų ar apatinių galūnių dramblialigė. Limfinės filariozės sukėlėjai Wuchereria bancrofti, Brugia malayi, Brugia timori kirmėlės, kurios gyvena limfiniuose mazguose bei limfagyslėse. Žmogus užsikrečia infekuotam uodui įkandus ir kirmėlių lervoms  per žaizdelę patekus į odą. Limfagyslės bei limfmazgiai tampa skausmingi, rankų, kojų oda parausta, atsiranda karščiavimas, galvos skausmas, šaltkrėtis. Suaugę parazitai, gyvendami limfinėje sistemoje, neleidžia laisvai tekėti limfai, todėl vystosi edemos.

Šistosomatozė yra siurbikių sukelta liga. Sukėlėjai Schistosoma (Bilharzia) yra Schistosomatidae šeimos atstovai, galintys pažeisti šlapimo, lytinius organus, virškinimo traktą, kepenis, blužnį, nervų sistemą. Į žmogaus organizmą šistosomos patenka per odą maudantis, dirbant ryžių laukuose arba geriant užterštą vandenį. Ligos simptomai priklauso nuo suaugusios siurbikės parazitavimo vietos.

Ugnė Karaliūnaitė

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

%d bloggers like this: