Koronavirusui „nulaužti“ – tūkstančio protų sugalvoti sprendimai

Sukūrė Euroblogas.lt, 31 kovo, 2020

Priemones kovai su koronavirusu kurti greičiau nei šis užkratas plinta – į tokias lenktynes stojo tūkstantis įvairių sričių specialistų. Jie pasiūlė pusšimtį sprendimų, kaip pandemijos metu greičiau diagnozuoti COVID-19, palengvinti sergančiųjų gyvenimą ir su virusu kovojančių medikų darbą, padėti sunkumų sulaukusiam verslui ir nežinioje atsidūrusiems darbuotojams. Norėtumėte pasitikrinti, ar nesergate COVID-19, vien paskambinę telefonu? Sužinoti, kur lankosi namie turintys likti užsikrėtusieji? Arba išmokti programuoti ir gauti darbą visai kitoje srityje? Šie ir dešimtys kitų projektų buvo pasiūlyti neseniai vykusiame hakatone.

Suorganizuoti hakatoną (šiuo angliškų žodžių hack ir marathon hibridu vadinamas renginys, kuriame programuotojai, grafikos ir grafinių sąsajų dizaineriai, projektų vadovai, mokslininkai kuria projektus, susijusius su IT. Žodis hack čia reiškia „žaismingumą, įtraukimą, programavimo tyrinėjimą“, ne kompiuterinius nusikaltimus) įkvėpė estai. Jų startuolių paramos platforma Garage48 vieną savaitgalį kovai su COVID-19 pandemija subūrė tūkstantį žmonių iš 20 valstybių.

Lietuvoje prasidėjus visuotiniam karantinui, verslininkas, vizionierius Vladas Lašas pasiūlė sekti estų pavyzdžiu. Žaibiškai buvo suorganizuotas virtualus hakatonas „Hack the Crisis“. Organizatoriai siekė identifikuoti aktualiausias problemas, o jų sąrašas ilgėjo sulig kiekviena diena: nuo vėluojančios pagalbos švietimo sistemai, formaliojo ir neformaliojo ugdymo iššūkių iki pagalbos verslui, save izoliavusiems žmonėms ir medicinos sistemai. Buvo užregistruota daugiau kaip 70 šiuo metu aktualių problemų, kurioms sprendimų ieškojo hakatono dalyviai, apie savus iššūkius pranešė įvairios organizacijos.

Iš viso hakatonas pritraukė 977 dalyvius ir daugiau nei 100 mentorių. Susibūrę į 50 komandų, technologijų entuziastai tris dienas ne tik generavo idėjas, bet ir siūlė realius aktualiausių problemų sprendimus. Buvo pristatyti 43 sprendimai, apimantys platų viešojo ir privataus gyvenimo spektrą.

Skiepai nuo koronaviruso – per gerą mėnesį?

Didžiausio dėmesio sulaukė sveikatos sritis. Viena iš aktualiausių šiuo metu problemų – kontroliuoti koronaviruso plitimą. Nepasitenkinimą visuomenėje sukėlė sprendimas izoliuoti iš užsienio grįžusius žmones, ne vienas iš tų, kuriems reikėjo 2 savaites gyventi griežto karantino sąlygomis ir kurie, kaip vėliau paaiškėjo, buvo užsikrėtę, lankėsi įvairiose vietose, šventė su bičiuliais. Viena komanda pasiūlė programą Tracking Virus Not People, kuri leistų ne tik specialistams, bet ir visiems gyventojams matyti vietas, kuriose lankėsi virusu apsikrėtę asmenys, taip padedant kitiems žmonėms įvertinti savo apsikrėtimo riziką.

Buvo pasiūlymų, kaip pačiam suprasti, ar nesi užsikrėtęs. Daugelis žmonių, pasigavę virusą, patiria tik lengvus simptomus ar visai nesuserga, bet gali nesunkiai jį perduoti kitiems. Viena komanda užsimojo sukurti programėlę, kuri leistų kiekvienam bet kurioje pasaulio vietoje įvertinti, ar jis galėjo užsikrėsti ir, esant reikalui, izoliuotis bei nekelti grėsmės kitiems.

Kita komanda – sužinoti diagnozę iškart, paskambinus telefonu. Anot jos atstovų, šiandien dėl koronaviruso testuojamas tik 1 iš 10 tūkst. žmonių. Daugelis jaučiasi nesaugiai ir norėtų pasitikrinti sveikatą, tuo metu valdžiai svarbu, kiek ir kur yra infekuotųjų. Šios komandos idėja – sistema VoiceMed, kuri kiekvienam atsakytų, ar jis nėra užsikrėtęs. Pakaktų skambučio telefonu arba įrašyti savo balsą specialiame tinklalapyje. Programinė įranga palygintų balsą su sergančiųjų ir iškart pateiktų atsakymą. Tai esą būtų nebrangu, nesunku naudotis net vyresniems žmonėms, leistų stebėti visą visuomenę. Moksliškai jau įrodyta, kad vien iš balso galima diagnozuoti plaučių uždegimą. Dvi kompanijos Izraelyje ir Danijoje jau taiko panašius principus nustatant širdies ligas.

Viena komanda sugalvojo būdą, kaip greičiau sukurti skiepus nuo koronaviruso. Vakcinai sukurti vidutiniškai prireikia 14 mėnesių, 500 mln. dolerių investicijų ir daugiau nei 2 tūkst. žmonių įvairiems jų variantams išbandyti. Šios komandos siūlymu, reikėtų išmokyti dirbtinį intelektą analizuoti iki šiol sukurtus skiepus, ieškoti panašumų ir teikti galimas formules. Atitinkamą algoritmą esą jau patikrinę Danijos technikos universiteto mokslininkai ir jis plačiai pripažintas.

Kelios komandos ėmėsi technologinių sprendimų, pavyzdžiui, plaučių ventiliacijos sistemas gaminti 3D spausdintuvais, kad gydytojams nereikėtų spręsti, ką gelbėti, o ką palikti mirti, nes trūksta tokių aparatų. Ultravioletinės šviesos respiratorius sunaikintų 99 proc. sergančiojo iškvepiamų virusų (tai ypač aktualu ligoninėse, kur gulintys sergantieji gali užkrėsti jais besirūpinančiais medikais).

Panašia technologija Light The Path – ultravioletinėmis lempomis – būtų galima iki aštuonių kartų greičiau dezinfekuoti didelės užkrėtimo rizikos paviršius ir patalpas (greitosios pagalbos automobilius, autobusus, liftus ir pan.).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) suformuluotą užduotį – padėti suvaldyti krūvį, tenkantį jų specialistams, kurie stebi karantinuojamųjų būklę, pasisiūlė išspręsti SherLOCK @home autoriai. Tai yra platforma komunikacijai tarp medicinos personalo, NVSC ir aukštos rizikos grupei priskirtų asmenų karantine. Pastarieji turėtų prisijungti prie programėlės ir atsakyti į kompiuterio užduodamus klausimus apie savo sveikatą. Jei būtų reikšmingų pakitimų (pakilusi temperatūra, kosulys), medikai gautų pranešimą.

Prizai už sveiką gyvenimą

Keli projektai susiję su medicininės ir psichologinės pagalbos teikimu nuotoliniu būdu. Viena komanda pasiūlė geriau organizuoti net karštosios linijos 1808 darbą. Dabar vienas operatorius bendrauja su vienu galimai sergančiu asmeniu. Nėra sistemos, padedančios atskirti tikrai sergantį nuo tik panašius simptomus jaučiančio žmogaus ir filtruoti „tuščius“ skambučius. Speciali programėlė užregistruotų skambinančiojo simptomus ir duomenis apie rimtesnius atvejus perduotų į karštąją liniją. Taip operatorius vienu metu galėtų patikrinti daug galimų pacientų.

Nors dabar didžiausias dėmesys sutelktas į COVID-19, žmonės serga ir kitomis ligomis, bet pagalbos gali sulaukti rečiau. Ir dėl to, kad nemažai gydytojų lieka karantine namie ir nedirba, nors neserga. NDcare („New Digital Care“), DoctorOnline leistų susisiekti su gydytoju, šiam įvertinti simptomus, nurodyti, kaip pacientai galėtų patys padėti sau.

„MedCall“ sumanytojų duomenimis, kasmet Lietuvoje bendrosios praktikos gydytojai aplankomi 11 mln. kartų. Tai esą nepatogu ir suryja daug laiko, 70 proc. tokių vizitų galėtų pakeisti konsultacijos internetu. Speciali programėlė esą leistų sergančiajam ir medikui bendrauti – raštu ar vaizdu – lyg susitikus šio kabinete. Ją siūloma integruoti su elektroninių receptų sistema ir sujungti su vaistinėmis, kad šios iškart žinotų, kokie vaistai išrašyti.

Viena iš komandų pasiūlė kitaip mažinti sveikatos apsaugos sistemos apkrovimą – skatinti žmones gyventi sveikai. Lympo vartotojai, atsakę į klausimus, susijusius su sveikata ir kasdien pateikę informacijos apie miego trukmę, išgerto vandens kiekį, nužingsniuotą atstumą, pulsą ir pan., galėtų rinkti taškus, o paskui juos mainyti į nuolaidas ar dovanas.

Psichologinės pagalbos programoje I am with You kiekvienas stresą ar psichoemocinę įtampą patiriantis žmogus, neišeidamas iš namų ir išlaikydamas visišką anonimiškumą, galėtų gauti specialistų patarimų. Trijų pakopų psichologinės pagalbos platforma AOC (Act on crisis) apima įvairią informaciją – nuo kvėpavimo pratimų ir greitą bendruomenės pagalbą iki vaizdo susitikimų su profesionalais.

Bendruomenės pagalba grįsti bent du siūlymai. FavourFavour leistų žmonėms pasirūpinti esminiais dalykais (išvesti šunį, įsigyti maisto produktų, vandens, vaistų, nueiti į paštą), bet kartu likti namie ir nepasigauti viruso ar neperduoti jo kitiems, jei jau yra užsikrėtę, bet to nežino. Šiuos darbus atliekantys savanoriai galėtų gauti įvairius apdovanojimus.

needHelp – automatizuota telefono linija vyresnių gyventojų prašymams registruoti. Sulaukus tokio prašymo, sukuriama nauja „užduotis“ ir automatiškai perduodama vienai iš savanorių organizacijų. Tokių organizacijų Lietuvoje veikia ne viena, bet joms sunku susisiekti su tais, kuriems reikia pagalbos, nes panašios linijos apkrautos, naudojamos chaotiškos valdymo sistemos.

Iki šiol neregėta saviizoliacija turės neigiamą poveikį žmonių gerovei, tvirtina LiDeGe kūrėjai. Socialinė izoliacija dažnai veda į alkoholizmą, narkotikų vartojimą, suprastėjusią fizinę ir psichologinę sveikatą. Šios komandos akiratyje – kaip sumažinti užsikrėtimo koronavirusu riziką, žmonėms būnant viešumoje. Visuomenei po truputį grįžtant prie normalaus gyvenimo, gyventojams reikės įrankio suprasti ir stebėti savo būseną, kol nebus sukurti skiepai. Siūlomas sprendimas – kuo didesnę dalį žmonių išlaikyti namie, bet kritiškiausioje situacijoje esantiems asmenims (apimtiems depresijos ar nerimo, maištaujantiems) leisti eiti į lauką. Pavyzdžiui, programėle aptikus depresijos prislėgtą žmogų pasiūlyti jam išeiti pasivaikščioti ar paieškoti pagalbos. Jei jis jaučiasi normaliai, gal užtektų mažiau įtemptos darbotvarkės. Sergančiam žmogui išėjus pasivaikščioti, ta pati programėlė specialiame žemėlapyje jo lankytą teritoriją pažymėtų kaip padidinto pavojaus. Ji taip pat praneštų, jei žmonės laikosi per mažo atstumo vienas nuo kito.

Į pagalbą klientų netekusiam verslui ir būsimiems bedarbiams

Dar vienas galvosūkis pandemijos metu – kaip suktis verslininkams, ypač mažiesiems. Didelio dėmesio susilaukė Pard.app – virtuali parduotuvė smulkiesiems verslams, kurių Lietuvoje priskaičiuojama 80 tūkst. ir kurių dalis, baiminamasi, turės sustoti, nes nesiūlo galimybės apsipirkti internetu. Ji leidžia tiek įmonėms, tiek privatiems asmenims parduoti ar įsigyti prekių neišeinant iš namų.

Localun.org – kita platforma, kuri padėtų maitinimo įstaigoms išsaugoti bent minimalias pajamas fiksuotoms sąnaudoms padengti. Vietos bendruomenės čia galėtų įsigyti dovanų kuponų ar aukoti, taip padėdamos savo mėgstamiems restoranams ir kavinėms išlikti.

Panaši idėja slypi už Skaitmenizuokis.lt, tik čia siūloma pagalba ne verslui, o darbuotojams, kuriems gresia dėl karantino prarasti darbą. Padedami savanorių mentorių, jie galėtų įgyti naujų įgūdžių ar sustiprinti turimus ir gauti darbą IT srityje. Tarptautinė darbo organizacija prognozuoja, kad darbo neteks 25 mln. žmonių – daugiau nei per 2008 metų krizę. Lietuva nebus išimtis – liūdniausios prognozės skelbiamos tokioms sritims, kaip kelionių organizavimas ir apgyvendinimas. Kita vertus, ši komanda karantiną regi kaip beprecedentę galimybę perkvalifikuoti dirbančiuosius. Be to, jei Vyriausybė ketina skirti paramą atleistiems darbuotojams, esą būtų teisinga pareikalauti, kad jie investuotų šiuos pinigus į savo gebėjimus ir taip padidintų galimybes rasti darbą.

Pagalbos karantino metu ypač reikia ir vaikams, kurie negali lankyti darželių, mokyklų ir užklasinio mokymosi vietų. Edukacijai skirtų projektų užduotis suformulavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Vienas iš pasiūlytų ir jau taikomų sprendimų – mokyklanamuose.lt, skirtas padėti vaikams, kurie neturi sąlygų – kompiuterio – mokytis nuotoliniu būdu. Šiame tinklalapyje verslai raginami padovanoti nenaudojamus, bet dar veikiančius kompiuterius moksleiviams.

Paskaičiuota, kad beveik 300 mln. vaikų dėl karantino nelanko mokyklų ir patiria socialinę izoliaciją, nerimo ir gal net depresiją. Nuo to gali apsaugoti įvairi veikla. Ši platforma siūlo informaciją apie neformalųjį švietimą vienoje vietoje, leidžia ją filtruoti pagal interesus ir patogiai išdėlioti savo kalendoriuje.

Siūlo medžioti melagingas naujienas

Kai kurios komandos nesikoncentravo į konkrečią sritį ar problemą. Viena pasiūlė platformą viLTė, kurioje dirbtinio intelekto programa atsakytų į šiuo metu aktualiausius klausimus nuo informacijos apie koronavirusą iki kelionių apribojimų ir valstybės pagalbos verslui. Dabar atsakymų į daugelį iš jų reikia ieškoti įvairiuose šaltiniuose, o melagingos naujienos esą kartais sklinda greičiau už patį virusą.

Dar daugiau apima IntEye – padeda sekti visas su koronavirusu susijusias naujienas iš įvairių šalių, pateikiant analitines įžvalgas. Dabartine krize naudojasi piktavaliai – gandų platintojai, institucijų ir organizacijų tinklalapius atakuojantys programišiai. Kai melagingos naujienos ima sklisti, žmonės priima klaidingus sprendimus. Šis įrankis leidžia krizės valdytojams valstybės lygiu gali identifikuoti galimas grėsmes – atpažinti melagingas naujienas, akimirksniu sužinoti apie naujus ligos protrūkius ir jos sklaidos kelius, kad galėtų kuo greičiau reaguoti.

Anot Lietuvos verslo angelų tinklo (LitBAN) vadovės ir vienos iš hakatono koordinatorių Daivos Jankauskaitės, karantinas dar nesibaigia. Todėl šios iniciatyvos idėja yra išlikti bendra platforma, kurioje žmonės ir valdžios institucijos galėtų nurodyti aktualias problemas, o koordinatoriai paprašytų komandų jas išspręsti.

„Sulaukėme paramos ne tik iš verslo, startuolių bendruomenės, bet ir iš valdžios, kuri nori viešinti savo poreikius ir formuluoti realias, skubias užduotis (stengsimės jas spręsti ne tik per vieną savaitgalį užtrukusį hakatoną, bet tiek, kiek reikės) ne vien tam, kad būtų galima lengviau įveikti iššūkius, bet ir sulaukti šių iššūkių pabaigos būdami konkurencingi ir pasirengę judėti pirmyn“, – sakė ji.

Hakatono komandoms buvo išdalyta – taip pat virtualioje ceremonijoje – 13 tūkst. eurų ir kitų prizų, skirtų paskatinti toliau vystyti savo projektus. Kai kurių projektų kūrėjai pakviesti į programą „Kauno startuoliai“, „Startup Wise Guys Accelerator“, „Change MakersON“.

Eglė Zicari

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.