Emocinis karantinas, arba Kaip nepamesti galvos
Unsplash.com nuotr.
Besitęsiant ketvirtai karantino savaitei pasaulis atrodo gerokai pasikeitęs. Tiek dėl kasdien pildomos viruso paveiktų žmonių statistikos, tiek dėl judėjimo ir bendravimo apribojimų bei mūsų visų persikėlimo į virtualią erdvę. Nuovokūs žmonės ėmėsi visų apsaugos priemonių ir karantino laikotarpiu įsikūrė namuose.
Lietuvoje paskelbus karantiną internete sprogo pasiūlymų ir iniciatyvų bomba – įvairių sričių atstovai stengėsi rasti vietos socialinių tinklų naujienų sraute. Pasipylė gausus nuotolinių mokymų, treniruočių ir kitų laiko leidimų patarimų srautas, ypač padidėjo nuotoliniu būdu teikiamų paslaugų skaičius, daugelį dalykų galima gauti neiškėlus kojos iš namų.
Tinklaraštininkas Mykolas Kleck didžiąją dalį gerų ir įkvepiančių pavyzdžių suguldė į savo įrašą – nuo privataus verslo iniciatyvų iki naujų savanorystės platformų, kuriose atsakingi piliečiai dalinasi savo laiku ir ištekliais. Karantino sąlygoms apribojus žmonių judėjimą, daugelis nusprendė pergalvoti, kokiais resursais gali pasidalinti su aplinkiniais – žiniomis, priemonėmis ar finansais.
Per kelias savaites Lietuvos švietimo įstaigos susitelkė ir nukreipė visą dėmesį į visišką ugdymo perkėlimą į virtualią erdvę – šis pasiekimas yra sveikintinas švietimo bendruomenės susitelkimo pavyzdys. Nelengva buvo vidurinio ir pradinio ugdymo įstaigoms, kadangi nuotolinis mokymas nebuvo toks dažnas dalykas, tačiau dirbdami tokiomis sąlygomis mokytojai parodė, kad yra imlūs ir stengiasi prisitaikyti prie naujovių.
Patys mokytojai ir ugdymo proceso planuotojai sutinka, kad pasikeitusios sąlygos gali turėti įtakos ir mokymosi rezultatams – mokantis namuose yra sunkiau susikaupti, išlaikyti dėmesį. Daugiau pašalinių trukdžių, išsiderinusi dienotvarkė ir izoliacija – iššūkiai mokiniams bei jų tėvams.
Keli pagrindiniai patarimai yra labai paprasti: planuoti savo dienos laiką (parengti mokymosi ir poilsio grafiką), nustatyti poilsio pertraukėles darbui prie kompiuterio ir pagal galimybes atsitraukus nuo darbų saugiai leisti laiką gryname ore.
Socialinių tinklų naudojimas tapo intensyvesnis – šios platformos pasitelkiamos ne tik laisvalaikiui leisti, tačiau ne vienam tapo ir pagrindiniu darbo ar susisiekimo su kitais įrankiu. Fizinė distancija arba izoliacija daugumai buvo netikėtas ir iššūkių keliantis naujas gyvenimo etapas. Šiomis dienomis dažniausiai net ir susitikimai su draugais įgavo naujas formas – videoskambutis tapo nauju bendravimo įrankiu. Nors ir matome žmones per vaizdo kamerą, tačiau tai vis vien nesuteikia tokio pačio emocinio pasitenkinimo kaip gyvas bendravimas.
Kokios yra karantino ir izoliacijos psichologinės pasekmės?
Unsplash.com nuotr.
„Situacija, į kurią pakliūname prieš savo valią, yra sveika kūrybingumui atsirasti arba pabusti. Ji reikalauja kažkokio sukimosi, galvojimo, ieškojimo – neordinarumo, nes staiga seni metodai nebeveikia. Standartinis žmogaus santykis su į jį besirėžiančiomis problemomis – susiimti už galvos ir dejuoti, bet kiek ilgai tu gali dejuoti?“ – klausimą kelia kūrybingumo mokytojas Tomas Ramanauskas.
Tinklalaidėje „Greito gyvenimo lėti pokalbiai“ kartu su Urte Karalaite Tomas nagrinėja, kaip karantinas gali būti teigiamas postūmis kūrybiškumui ugdyti. Gavę progą pabūti „uždarytame laike“ ir gyventi suasmenintu ritmu, Tomas akcentuoja, neturėtume paskęsti medijos žinių sraute, kuriame šiuo metu dominuoja negatyvios žinutės, keliančios vidinę baimę ir neaiškumą dėl ateities. Šios trumpos ir dėmesį kaustančios žinios ar antraštės, prisideda prie negatyvios pasaulėžiūros, frustracijos ir depresijos apraiškų kasdienybėje. Neturėtume visai atitrūkti nuo žinių srauto, tačiau reikia labai aiškiai riboti medijų vartojimą, suprasti neigiamų žinių žalą mūsų psichikai ir savijautai. Netradicinės situacijos sukuria terpę reikštis žmonių kūrybingumui – jau dabar turime begalę pavyzdžių, kaip žmonės pradėjo siūti ir gaminti respiratorius šimtais skirtingų būdų. Kas būtent paverčia vienus kūrėjais, o kitus depresyviais vartotojais? Asmeninis požiūris ir gebėjimas planuoti ateitį – kuo labiau žvelgsime į perspektyvas, tuo daugiau išeities būdų matysime. Gebėjimas valdyti savo žinių srautą, susikurti ir palaikyti kasdienę rutiną, domėtis ne tik situacijos neigiamais aspektais gali padėti jums įterpti daugiau kūrybos į kasdienybę.
Mokslininkai šiuo metu aktyviai dirba nagrinėdami karantino ir izoliacijos padarinius emocinei sveikatai. Išskiriami keli esminiai elementai, susiję su žmonių, atsidūrusių karantino sąlygose daugiau nei 14 dienų, emocine sveikata.
Trys atlikti tyrimai parodė, jog ilgesnis karantino laikotarpis tiesiogiai susijęs su padidėjusia psichologine įtampa, pykčiu ir numanomo pavojaus vengimu. Išskiriami pagrindiniai suprastėjusios psichologinės sveikatos aspektai, kuriuos patiria asmenys esantys karantine: infekcijos baimė, nusivylimas ir apatija, baimė dėl išteklių, negebėjimas suprasti informacijos pertekliaus.
Taip pat tyrėjai nustatė, kad kai kurios iš trauminių patirčių, pandemijos metu sukeltų psichologinės sveikatos problemų, gali veikti žmogų net iki kelerių metų (ypač sveikatos sektoriaus darbuotojus). Esant nepaprastosioms aplinkybėms tyrėjai rekomenduoja (jei įmanoma) – neizoliuoti savęs absoliučiai, stengtis palaikyti nuolatinius socialinius kontaktus (nuotoliniu būdu), skirstyti savo dienos laiką (imituoti darbo/poilsio režimą), pasirūpinti patikimu informacijos šaltiniu ir, jei tik yra galimybė, padėti aplinkiniams (altruizmas geriau nei užsidarymas).
Nors ir daugiau leidžiame laiko su savo artimaisiais namuose, labai normalu, kad šios pasikeitusios aplinkybės gali mums kelti stresą ar kitus negatyvius jausmus – nebijokime to pripažinti, paprašykime aplinkoje esančių žmonių mus suprasti ir skirkime laiko sau. Norėdami išvengti neigiamų karantino pasekmių mūsų psichinei sveikatai, stenkimės išlaikyti dienos ritmą, sveikai maitintis ir riboti medijos naudojimą – tai keli paprasti, bet naudingi patarimai. Karantinas gali būti laikotarpis kūrybiškumui pasireikšti, naujoms veikloms išbandyti arba tiesiog prisidėti prie gerų darbų, kurie leis greičiau grįžti į normalaus gyvenimo vėžes.
Klausimai ir atsakymai bei rekomendacijos Sveikatos apsaugos ministerijos puslapyje.
Aurelija Prašmuntaitė
Euroblogas.lt 
Parašykite komentarą