Karantinas pastūmė į skaitmenizaciją: kokių permainų žada virtualios realybės išradimai
Domas Sabockis teigė, kad karantino metu suprato, kad virtualios realybės arena gali būti išnaudota edukaciniams projektams, nuotr. iš asm. albumo
Karantinas atnešė ne tik daug iššūkių, bet ir naujų galimybių. Nuotolinės studijos, darbas iš namų leido labiau prisijaukinti technologijas, o kartu dalį veiklos perkelti į skaitmeninę erdvę. Tiesa, nuotolinis bendravimas, renginiai ir veiklos galėtų būti dar labiau įtraukiantys ir padedantys patirti daugiau, jei žmonija išnaudotų visas virtualios realybės technologijų galimybes.
Į internetą persikėlęs bendravimas, darbiniai susitikimai, mokslai leido ir toliau matyti bei girdėti kitus, tačiau dalį patirties praradome negalėdami matyti kūno kalbos ar iš tiesų pasijusti kaip tikrame susitikime. Vis dėlto tam technologijos jau yra išrastos. Tai – virtualios realybės patirtys, prie kuri technologijų kompanijos jau dirba ne vienerius metus.
Virtuali realybė – kitas žingsnis
Lietuvoje virtualios realybės galimybėmis besidomintis Domas Sabockis yra vienas iš „VR arenos“ įkūrėjų. Specialiai naujos rūšies patirtį ir pramogą siūlančiose salėse vyras siūlo išbandyti virtualios realybės žaidimus. Užsidėjus specialius akinius tuščia salė gali priversti pasijusti visiškai kitoje aplinkoje. Tiesa, kaip ir daugeliui verslų „VR arenai“ karantinas buvo didelis kirtis.
„Buvo blogai. Mūsų paslauga nėra būtina. Vos tik paskelbus karantiną, telefonas netilo nuo rezervacijų atšaukimo. Buvo kelios labai liūdnos dienos. Kovo mėnuo mums būtų buvęs rekordinis, tačiau teko viską atšaukti“, – pasakojo pašnekovas.
Lietuvoje pradėjus lengvinti karantiną D. Sabockis šiek tiek atsipūtė ir pradėjo planuoti grįžti į įprastinę veiklą, o kartu dalijasi savo įžvalgomis apie virtualią realybę ir jos galimybes.
„Virtuali realybė leidžia atsidurti bet kur, patirti bet ką, išmokti bet ką, susitikti su bet kuo. Karantinas tik dar labiau parodė, kokią didžiulę vertę turi šios technologijos. Pandemija leido suprasti, kad juk iš tiesų nebūtina visada gyvai susitikti. Turėjome didžiulį eksperimentą, po kurio kai kurios įmonės išnaudos naujai atrastus dalykus ir toliau tobulindamos savo sistemas, dalis gal supras, kad nebebūtina važiuoti per pusę Lietuvos ar pasaulio dėl pusvalandžio susitikimo“, – kalbėjo D. Sabockis.
Pasak jo, įvaldžius nuotolinių konferencijų programas, tokias kaip „Zoom“, virtuali realybė gali būti kitas žingsnis gyvenimą keliant į virtualią erdvę.
Neišspręstos problemos
Pasak pašnekovo, didžiausias trukdis virtualiai realybei tapti kasdienybe − nepatogūs akiniai, nuotr. iš asm. albumo
Nors apie virtualią realybę girdime jau ne vienerius metus, kol kas ši technologija vis dar yra retai sutinkama: tiek įmonių, tiek asmeniniuose gyvenimuose.
D. Sabockis pasakoja, kad virtualios realybės patirtys dar netapo kasdienybe dėl neišspręstų tam tikrų trikdžių.
„Vienas iš pagrindinių faktorių – patogumas. Man pačiam nėra patogu ilgai būti su virtualios realybės akiniais. Jei tik atsirastų tradicinius akinius primenantys virtualios realybės akiniai, visi labai greitai pradėtų juos naudoti. Kol kas bėda yra ta, kad dabartiniai akiniai sugadina šukuoseną, neleidžia matyti aplinkui esančios realybės. Be to, gali ir į kažką atsitrenkti. O ir šis malonumas dar gana brangus“, – vardijo tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovas.
Kita vertus, virtualios realybės technologijų entuziastas nemano, kad kaina – didelis trukdis populiarėti šioms technologijoms. Visgi virtualios realybės suteikiami privalumai suteikia daug papildomos vertės. Pavyzdžiui, jei ji būtų naudojama nuotolinėse konferencijose, būtų galima ne tik matyti ar girdėti pašnekovą, bet ir stebėti jo kūno kalbą, rodyti trimačius objektus.
„Visos įmonės, gaminančios virtualios realybės akinius, supranta apie pagrindinę bėdą. Virtualios realybės akinių „Oculus“ kompaniją įsigijęs „Facebook“ nuo pat pradžių dėmesį skiria tam, kad supaprastintų šios technologijos naudojimą. Jie visuomet galvoja, kaip įtraukti į savo produktus milijardą žmonių. Kad tai padarytum, reikia, kad pasiūlymas būtų ir patogus, ir pigus“, – tęsė pašnekovas.
Virtualūs susitikimai namuose ir pasivaikščiojimai po parduotuves
VR technologijų entuziastas tiki, kad karantinas tik dar labiau atskleidė, kokią pridėtinę vertę žmonijai gali sukurti virtualios realybės technologijų sprendimai, nuotr. iš asm. albumo
D. Sabockis prasitarė, kad sklinda nemažai kalbų, kad virtualios realybės akinius per artimiausius kelerius metus turėtų pristatyti ir bendrovė „Apple“.
„Jie yra labai pažengę programinės įrangos srityje. Jau dabar „iPhone“ telefonai turi pridėtinės realybės įrankį, leidžiantį suprasti plokštumą, kur yra stalas, kėdė. Tai įsivaizduokime, kad ateityje turėsime akinius, kurie nuskenuos tavo butą, sukurs 3D jo modelį ir galėsi į savo virtualius namus pasikviesti kaimyną. Jis sėdės savo namuose, bet atrodys, kad sėdi pas tave ant tavo kėdės“, – vizijomis dalijosi tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovas.
Ateityje dėl virtualios realybės technologijų gali keistis ir mūsų apsipirkimo patirtis. Kaip pasakojo D. Sabockis, jau šio karantino metu iki jo atkeliavo kelios užklausos dėl tam tikrų butikų sukūrimo virtualioje erdvėje.
„Jų pagrindinis noras – ne tas, kad pirkėjai prekes tiesiog matytų išvardytas interneto puslapyje su nuotraukomis. Jie norėtų visą parduotuvę perkelti į internetą ir virtualią realybę, kad pirkėjas galėtų virtualiai po ją pasivaikščioti. Teko žiūrėti įvairius tokius sprendimus ir galima interneto puslapyje padaryti įskiepį, leidžiantį keliauti po parduotuvę 3D erdvėje, o turintiems virtualios realybės akinius parduotuvę galima persikelti ten ir po ją pasivaikščioti“, – kalbėjo technologijų entuziastas.
Karantinas atvėrė ir naujų galimybių
Domas Sabockis pasakojo, kad jo komanda planuoja sukurti edukacinį žaidimą, leisiantį mokytis, kaip teisingai elgtis ir reaguoti į situacijas einant per gatvę, nuotr. iš asm. albumo
Nors karantinas kaip reikiant smogė „VR arenos“ veiklai, D. Sabockis su komanda neatostogavo ir sugalvojo naujų projektų, kurie leis ateityje išnaudoti virtualiai realybei sukurtą erdvę plačiau.
Dėl pandemijos sustojus įprastinei veiklai, jis su komanda užpildė paraišką Europos Sąjungos paramai, prisidedančiai prie inovatyvių sprendimų vystymo.
„Vienas projektas, kurį norime padaryti, – vaikų edukavimas einant per gatvę. Statistika rodo, kad didžiausias mirtingumas tarp 10–14 amžiaus vaikų yra susijęs su eismo įvykiais. Mūsų projektas sukurtas to prevencijai“, – aiškino pašnekovas.
D. Sabockis pridėjo, kad komanda planuoja sukurti virtualios realybės žaidimą, kur vaikai galėtų mokytis, kaip teisingai eiti per gatvę, kaip elgtis kritinėse situacijose.
„Toks būdas būtų daug efektyvesnis nei tiesiog paskaityti ar pažiūrėti vaizdo įrašą. Čia gali mokytis visu kūnu, atsiranda raumenų atmintis, gali suprasti, kaip reaguotum į tam tikras situacijas, kai jautiesi, jog jose esi“, – virtualios realybės privalumus vardijo jis.
Panašiu principu lietuvio komanda norėtų sukurti ir dar vieną virtualios realybės žaidimą, susijusį su skendimu.
„Supratome, kad virtualios realybės arena gali būti platforma įvairiam edukaciniam turiniui. Čia yra saugi aplinka, o ir nereikia judėti su pulteliu. Galima tiesiog užsidėti akinius ir natūraliai judėti be jokių mygtukų pagalbos“, – akcentavo pašnekovas.
Ugnė Karaliūnaitė
-
- Domas Sabockis pasakojo, kad jo komanda planuoja sukurti edukacinį žaidimą, leisiantį mokytis, kaip teisingai elgtis ir reaguoti į situacijas einant per gatvę, nuotr. iš asm. albumo
-
- VR technologijų entuziastas tiki, kad karantinas tik dar labiau atskleidė, kokią pridėtinę vertę žmonijai gali sukurti virtualios realybės technologijų sprendimai, nuotr. iš asm. albumo
-
- Pasak pašnekovo, didžiausias trukdis virtualiai realybei tapti kasdienybe − nepatogūs akiniai, nuotr. iš asm. albumo
-
- Domas Sabockis teigė, kad karantino metu suprato, kad virtualios realybės arena gali būti išnaudota edukaciniams projektams, nuotr. iš asm. albumo
Euroblogas.lt 
Parašykite komentarą