Kodėl kola parduodama vienkartiniuose, o ne daugkartiniuose buteliuose

Domantas Tracevičius, asm. nuotr. ir Krizjohn Rosales nuotr. koliažas
„Kai vieną grąžtą gali naudoti daug žmonių, o ne kai kiekvienas turime sau po grąžtą, tuomet ekonomika pradeda panėšėti žiedinę“, − teigia viešosios įstaigos „Žiedinė ekonomika“ įkūrėjas ir vadovas Domantas Tracevičius. „Mano tėtis vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo kompostuoti maisto atliekas pramoniniu būdu ir aš toje aikštelėje užaugau. Todėl gamtos tausojimas bei tinkamas atliekų tvarkymas nuo vaikystės yra tai, kas būtina, paprasta ir įmanoma. Kai matau, kad tai nėra daroma, man net skauda“, − neslepia tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovas.
Retų gerų ekologinių naujienų laikais norisi pasižvalgyti po Lietuvos aplinkosaugos organizacijų pasaulį ir paieškoti žmonių, kurių aktyvumas ir entuziazmas užtikrintų, kad mes bei mūsų aplinka esame gerose rankose. Mūsų pašnekovas − Vilniaus universitete ekonometriją studijavęs, su kompostavimo bei vabzdžių verslais anksčiau dirbęs D. Tracevičius šiuo metu savo visą laiką ir jėgas skiria nevyriausybinei veiklai.
„Man įdomu ir smagu daryti, keisti ir padėti siekiant tvaresnės aplinkosaugos politikos“, − sako ekologine advokacija ir žiedinės ekonomikos populiarinimu užsiimantis vaikinas.
Žiedinė ekonomika siekia kiek įmanoma sumažinti atliekų kiekį ir išteklių naudojimą pažangiu produktų projektavimu, pakartotiniu produktų naudojimu.
Ekologiniais klausimais pradėjęs bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais, D. Tracevičius nustebo, kad daug gerosios praktikos, galinčios užtikrinti tvarius kasdienius sprendimus, neatkeliauja iki Lietuvos.
„Mačiau, kad mes labai atsiliekame tiek vykdomos politikos, tiek infrastruktūros atžvilgiu, o investuojame ne į tai, kas atneša didžiausią grąžą, bet kas atrodo gražiai. Pavyzdžiui, vietoje gyventojų švietimo, pasirenkamas lengvesnis kelias – pastatomos atliekų deginimo gamyklos ir taip užveriamos didelės rūšiavimo galimybės.“
Nors dažnai Skandinavija pateikiama kaip itin ekologiškas regionas, pašnekovas kritikuoja ten esantį atliekų tvarkymo modelį. Pavyzdžiui, Švedijoje veikia intensyvi deginimo sistema, importuojanti atliekas ir iš kitų valstybių. Dėl šios priežasties atliekų tvarkymas netobulėja kelis dešimtmečius, o Lietuva, pasak jo, jau pasivijo šią Švediją pagal žaliavų perdirbimo rodiklius.
„Kai padaromos milžiniškos investicijos į atliekų deginimo gamyklas, nieko kito nelieka, kaip toliau jas „maitinti“. Vykdydami teisingą politiką, galėtume aplenkti Skandinaviją“, − neabejoja pašnekovas.
Pasirinkęs viešosios įstaigos, o ne privačios įmonės veiklos formą, D. Tracevičius pamatė svarbiems pokyčiams ir vertingos informacijos dalijimuisi palankesnį visuomenės požiūrį.

D. Tracevičius su kolegomis „Zero Waste Europe“ organizacijos metiniame susitikime, nuotr. iš asmeninio albumo
„Kai žmonės susiduria su nevyriausybine, ne pelno organizacija, visiškai kitaip bendrauja“, − savo pastebėjimais dalijasi pašnekovas. Kontaktai su Europos kompostavimo tinklu ir „Zero Waste Europe“ – štai kaip prasidėjo nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos „Žiedinė ekonomika“ istorija. Nuo 2016 metais D. Tracevičiaus įkurta organizacija bendradarbiauja tiek su užsienio, tiek su mūsų šalies partneriais. Lietuvoje projektai ir kita veikla vykdoma kartu su regioniniais parkais, atliekų tvarkymo centrais, savivaldybėmis, ministerijomis bei Seimu.
„Nėra taip, kad aplinkosauginės nevyriausybinės organizacijos finansiškai labai gerai gyventų“, − atvirai kalba D. Tracevičius. „Vis dėlto įgyvendinant įvairius švietimo projektus, konsultuojant atliekų tvarkymo klausimais, atliekant studijas, pavyksta užsidirbti ir išlikti savarankiškiems.“
Pašnekovo manymu, kiekviena organizacija turi kurti pridėtinę vertę, o kompetencijos biologinio tvarkymo, ekologinio dizaino, pakuočių srityse leidžia dalintis šiomis žiniomis bei užsitikrinti finansinę nepriklausomybę. Jis savo organizaciją „Žiedinė ekonomika“ pristato kaip platformą, kurioje visuomet laukiami savanoriai. Mainais už bendradarbiavimą pasirūpinama, kad pagalbininkai turėtų galimybę gauti jiems įdomios informacijos ar reikalingų kontaktų savo idėjoms vystyti.
Kalbėdamas apie Lietuvos aplinkosaugos organizacijų tinklą bei jo kasdienybę, D. Tracevičius mini nepakankamą sisteminę valstybinę paramą ir kai kurių NVO tendenciją tapti Europos Sąjungos finansuojamų projektų vykdymo „fabrikėliais“.
„Tai nėra blogai, nes, pavyzdžiui, prisidedama prie gyvūnų rūšių, įrašytų į Raudonąją knygą, išsaugojimo. Vis dėlto pasigendu advokacijos – veiksmų, kurie padėtų keisti esamą politiką bei įtvirtintų įstatymus, nesukuriančius sąlygų tam tikroms rūšims nykti.“
- Domantas Tracevičius mėgsta važinėtis dviračiu tiek kasdien, tiek dalyvauti triatlone, nuotr. iš asmeninio albumo
- Savanorystė stotelėje DĖK‘ui – čia kiekvienas gali nemokamai pasiimti sau reikalingų daiktų, nuotr. iš asmeninio albumo
- D. Tracevičius Seime renginio prieš palmių aliejų metu, nuotr. iš asmeninio albumo
- D. Tracevičius su kolegomis „Zero Waste Europe“ organizacijos metiniame susitikime, nuotr. iš asmeninio albumo
Žiedinės ekonomikos specialisto manymu, struktūrizuotos valstybinės paramos nebuvimas sukuria uždarą ratą, kai aplinkosaugos organizacijos yra priverstos paversti projektus pagrindiniu savo pajamų šaltiniu.
„Sudėtinga nešališkai ir kritiškai pažvelgti į valstybinių institucijų, ministerijų ir kitų veiklą, nes jos labai dažnai yra projektų partnerės.“
Atsakydamas į klausimą, kokios yra didžiausios ekologinės problemos Lietuvoje, D. Tracevičius apgailestauja, kad neturime sistemingo anglies dvideginio pėdsako mažinimo plano, tad šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija mūsų šalyje toliau didėja.

Savanorystė stotelėje DĖK‘ui – čia kiekvienas gali nemokamai pasiimti sau reikalingų daiktų, nuotr. iš asmeninio albumo
„Vis dar jaučiasi nenoras keisti ekonomiką, naudoti atsinaujinančius šaltinius ir atsisakyti netvarių energijos formų“, − sako aplinkosaugos aktyvistas. „Kai tona drabužių ar kitų daiktų sutvarkoma, vėl parduodama ir taip neatsiduria sąvartyne ar atliekų deginimo gamykloje, sukuriama daug daugiau pridėtinės vertės ir darbo vietų nei atsivežant naują siuntą daiktų iš Bangladešo ar kitur“, − savo mintimis dalijasi D. Tracevičius.
Jis mini ekologinius mokesčius kaip veiksmingą priemonę, skatinančią žiedinę ekonomiką.
„Sąvartynai ir atliekų deginimo gamyklos – tai vietos, kur mes prarandame žaliavas, ir tai visiškai nesiderina su tvarumu“, − įsitikinęs pašnekovas. Pašnekovui liūdna, jog valstybė renkasi investuoti į atliekų deginimo gamyklas, kurias reikės išlaikyti daugelį metų. „Ten žaliavos pavirsta anglies dvideginiu bei teršalais, o pelenai toliau keliauja į sąvartynus.“
D. Tracevičiui atrodo, jog tam, kad priežasčių investuoti į atsinaujinančius šaltinius būtų kuo daugiau, jei būtų tinkamai apmokestintas sąvartynų ir atliekų deginimo gamyklų naudojimas. Jis džiaugiasi sprendimu, kuriuo už neperdirbamo plastiko kilogramą gamintojams teks mokėti 0,80 euro.
„Tai yra didelė suma ir tokiu būdu visos Europos Sąjungos šalys yra skatinamos keisti savo gamybos įpročius.“
„Produktai perdirbamoje pakuotėje, o dar geriau, jei pakuotės išvis nėra arba ji yra daugkartinė − puikus tvarumo pavyzdys“, sako jis.
D. Tracevičius pastebi, kad nors visuomenėje apie tai daug nekalbama, bet stiklo taros užstato sistema sėkmingai prisideda prie ekologinio pėdsako mažinimo. Tuo tarpu pašnekovą stebina tai, kad mūsų šalyje „Coca Cola“ gėrimas yra parduodamas vienkartiniuose plastikiniuose buteliuose, o Vokietijos rinkai jis yra siūlomas daugkartinėje taroje.
„Liūdna, kad tvaria save vadinanti gamintoja vengia lietuviams pasiūlyti aplinką tausojantį sprendimą“, − teigia jis. „Gamintojas tarsi užprogramuoja blogį, pateikdamas į rinką neperdirbamą pakuotę. Tai yra šiukšlė, kuri neišvengiamai bus sudeginta arba keliaus į sąvartyną.“
D. Tracevičiaus nuomone, Europos žaliasis kursas yra ne tik didelis žingsnis viso žemyno mastu, bet ir puiki galimybė Lietuvai.
„Galime susitvarkyti savo gamtą, o dėl skatinamos atsinaujinančios energetikos tapti nepriklausomi nuo iškastinio kuro. Mažiau importuodami ir daugiau gamindami stipriname savo ekonomiką, nes pinigai ir darbo vietos lieka mūsų šalyje.“

Domantas Tracevičius mėgsta važinėtis dviračiu tiek kasdien, tiek dalyvauti triatlone, nuotr. iš asmeninio albumo
D. Tracevičius kasdieniame gyvenime stengiasi pritaikyti kiek įmanoma daugiau tvarumo principų. Jis kelionėms mieste renkasi dviratį ir laukia, kada elektromobiliai taps įperkamesni ir galės vieną jų įsigyti.
„Taip pat nevalgau raudonos mėsos, nes ji turi labai didelį CO2 pėdsaką. Jeigu žmogus savo veikloje nori padaryti greitą ir teigiamą poveikį visos planetos atžvilgiu, tai renkantis maistą ypač patarčiau vengti jautienos“, − sako tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovas.
Daug dėmesio skiriantis atliekų rūšiavimui pašnekovas apgailestauja, kad Vilniaus apskrityje dar nėra surenkamos maisto atliekos. „Bet užtat galima puikiai išrūšiuoti popieriaus, plastiko, metalo pakuotes ir jos bus perdirbtos, aišku, jei pagamintos iš perdirbamų medžiagų.“
Per pastaruosius trejus metus D. Tracevičius itin mažai lankėsi drabužių parduotuvėse. Be kelių drabužių sportui pašnekovas pasakoja nepirkęs sau jokių kitų apdarų. „Jeigu planuočiau tekstilės pirkinį, pradėčiau dairytis padėvėtų daiktų parduotuvėse. Kokybė iš esmės tokia pati, o ekologinis pėdsakas daug mažesnis.“
Aplinkosaugos aktyvistas su entuziazmu pasakoja apie savanorystę gerų daiktų dalijimosi stotelėje DĖK’UI. „Kiekvienoje tokioje stotelėje yra apstu puikių daiktų, kuriuos kiekvienas norintis gali pasiimti sau nemokamai“, − gamtai draugišku daiktų panaudojimu džiaugiasi pašnekovas.
Jis įsitikinęs, kad ekologija turėtų būti kažkas labai paprasto ir žmonės neturėtų sau sukti dėl to galvos. Pašnekovo manymu, politinė valdžia rimtai pradeda rūpintis ekologija, kai supranta, kad atsinaujinantys šaltiniai, panaudoti daiktai ir visi kiti tvarios gyvensenos atributai yra pigiau už netvarumą.
——
Publikavus tekstą, bendrovė “Coca Cola“ pateikė savo patikslinimus. Pasak jos, Lietuvoje “Coca-Cola” gėrimas parduodamas stiklinėje daugkartinėje taroje, aliuminio skardinėse ir PET pakuotėse. Stiklinius butelius galima įsigyti didžiuosiuose prekybos centruose ir mažesnėse parduotuvėse, kavinėse, restoranuose.
Be to, bendrovės teigimu, “Coca-Cola HBC“ tvarumą kasmet vertina įvairios tarptautinės institucijos. Pasak jos, daug metų suteikiamas aukščiausias DJSI Tvarumo indeksas. Daugiau apie šį ir kitus tvarumo įvertinimus galima sužinoti čia.
“Visos mūsų naudojamos pakuotės – PET, ALU, vienkartinio ir daugkartinio stiklo – yra perdirbamos. Jos dalyvauja užstato sistemoje ir surinktos tampa vertinga medžiaga, iš kurios gaminami nauji gaminiai. Užstato sistemoje surinktos pakuotės nėra deginamos, visos jos toliau dalyvauja žiedinėje ekonomikoje“, – sako “Coca cola“ atstovė Gabrielė Šerėnienė.
Ulijona Kaklauskaitė
Parašykite komentarą