Lietuvės sugalvotam atliekų žemėlapiui – pirma vieta ir 12 tūkst. eurų

Lietuvės mokslininkės Rusnės Šilerytės su kolegomis pasiūlytas projektas laimėjo atvirųjų duomenų konkursą „EU Datathon“, nuotr. iš asm. albumo

Lietuvės mokslininkės Rusnės Šilerytės su kolegomis pasiūlytas projektas laimėjo atvirųjų duomenų konkursą „EU Datathon“, nuotr. iš asm. albumo

Lietuvės mokslininkės su kolegomis pasiūlytas projektas, kaip atliekų kūrimą ir vėlesnį likimą paversti žemėlapiu, kuris padėtų ne tik suprasti, kiek šiukšlių prikaupiama, bet ir mažinti jų kiekį, buvo įvertintas Europos Sąjungos (ES) mastu. Nyderlanduose įsikūręs startuolis „geoFluxus“ laimėjo atvirųjų duomenų konkursą „EU Datathon“.

Kol kas – tik virtualus laimėtų pinigų čekis

Lietuvė Rusnė Šilerytė, belgai Arnout Sabbe bei Evert van Hirtum ir graikas Vasileious Bouzas laimėjo kategorijoje „Europos žaliasis kursas“. Netrukus po finalo, kuris nuotoliniu būdu vyko spalio 15 dieną, tinklaraščio Euroblogas.lt kalbinta R. Šilerytė neslėpė, kad nuotaika – puiki.

„geoFluxus“ komanda, jau sužinojusi, kad laimėjo konkursą, nuotr. iš asm. albumo

„Džiaugiamės, kad mūsų darbas buvo įvertintas, kad ne tik mums vieniems rūpi, kaip ten tos atliekos ir ką su jomis daryti. Ir džiaugiamės, kad gavom daug dėmesio iš visokių ES institucijų – dabar mums to labiausiai reikia, kad galėtume toliau plėsti savo projektą ir pritaikyti jį kuo daugiau šalių.“

Jos su komanda sukurtas tinklalapis leidžia aiškiai pamatyti, kur, kas ir kokias atliekas sukuria, kas su jomis vėliau nutinka. Ši platforma jungia regioninius pramoninių atliekų gamintojus su atitinkamomis atliekų tvarkymo įmonėmis. Tai leidžia aiškiai pamatyti, kas, kur ir kokias atliekas sukuria ir kas vėliau su jomis nutinka. Šis darbas padarė įspūdį konkurso organizatoriams – ES biurui kartu su Europos Komisijos (EK) Regioninės ir miestų politikos generaliniu direktoratu – ir pelnė „geoFluxus“ pirmą vietą savo kategorijoje.

Laimėtas čekis kol kas pasiekė tik virtualiai, nuotr. iš asm. albumo

Jau ketvirtą kartą vykęs „EUdatathon“ kvietė duomenų entuziastus kurti naujas inovatyvias programėles ar platformas, naudojantis ES atviraisiais duomenimis. Šiemet komandos kūrė programėles keturiose kategorijose – „Europos žaliasis kursas“, „Žmonėms tarnaujanti ekonomika“, „Naujas postūmis Europos demokratijai“ ir „Prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa“. Konkursui idėjas pateikė 121 komanda, iš kurių į finalą buvo atrinktos 12 – po 3 komandas kiekvienoje kategorijoje. Laureatams skirta po 12 tūkst., 8 tūkst. ir 5 tūkst. eurų prizus.

„Labai norėtųsi švęsti, bet Olandijoje (ten ji rašo disertaciją – red. past.) vėl paskelbė karantiną, tai šventėm kiekvienas iš savo namų. Pristatymas irgi va taip vyko – iš virtuvės“, – juokėsi mokslininkė. Todėl ir nugalėtojų nuotrauka tėra iš kompiuterio ekrano, ir laimėjimo čekis buvo virtualus.

Laimėti pinigai „geoFluxus“ turėtų padėti skirti daugiau laiko ir pastangų sklaidai to, ką jie daro. Pavyzdžiui, pagaliau skirti bent mėnesį sukurti geram tinklalapiui, kur būtų daugiau įžvalgų nei dabartiniame. R. Šilerytės įsivaizdavimu, tai turėtų būti viešas priėjimas prie įvairių faktų, kuriuos jų sistema padeda išaiškinti. Kartu – informacijos apie patį tinklalapį sklaidai, pasirūpinti, kad jį būtų galima lengvai surasti, kad atsirastų tinklaraštis, kuriame būtų skelbiamos naujienos.

„Manau, mums tai labai padės būti labiau matomiems ir taip pasiekti tas institucijas, kurias reikia, – kad galėtume augti kaip kompanija. Jau šiandien gavom gan nemažai laiškų ir susidomėjusių institucijų! Žodžiu, esam visokeriopai patenkinti dalyvavimu“, – džiaugėsi pašnekovė.

Atliekų statistika šokiruoja

Konkursui pasiūlytas projektas susijęs su R. Šilerytės rašomos disertacijos tema – kokią įtaką miestų planavimas ir valdymas turi bei gali turėti žiedinei ekonomikai. Ji su kolegomis sukūrė tinklalapį, kuriame aiškiai matyti, kur, kas ir kokias atliekas pagamina, kas su jomis nutinka. Prieš šiemet tapdami startuoliu komandos nariai dirbo mokslinį darbą Delfto technologijų universitete ir atrado, kad beveik visose Europos šalyse aplinkosaugos institucijos turi begalę duomenų (leidimų, sertifikatų, sąskaitų, ataskaitų…), kas su kuriomis atliekomis vyksta, bet jie pakrikę ir netvarkingi.

Startuolio „geoFluxus“ komanda, nuotr. iš asm. albumo
Startuolio „geoFluxus“ komanda, nuotr. iš asm. albumo

Startuolis skelbia – „We map waste“ (angl. „Mes kuriame atliekų žemėlapius“). R. Šilerytės žodžiais, daug duomenų apie atliekas nenugula į jokią vientisą specialiai tam skirtą sistemą, todėl niekas negali nupiešti tokio iš pažiūros paprasto dalyko, kaip atliekų žemėlapis. Kur jos atsiranda, kur jos nuvežamos, kas su tomis medžiagomis nutinka – ar jos taip ir guli sąvartynuose, ar yra perdirbamos? Kas nutinka perdirbus?

„Jei, tarkim, paklaustum, kuri kompanija šitame mieste pagamina daugiausia atliekų arba kurių atliekų tvarkymas sukelia daugiausia aplinkos užterštumo ir iš kur jos ateina, niekas negalėtų atsakyti, – tinklaraščiui Euroblogas.lt tvirtino mokslininkė. – Todėl mūsų puslapis leidžia tuos duomenis sudėti į vieną krūvą ir tada klausti bei atsakinėti į tokius klausimus be problemų.“

Kol kas tie duomenys nėra visiškai atviri, prie jų galima prisijungti tik pačioms institucijoms. „Pavyzdžiui, aplinkosaugos ministerijai, kuri mėgina sugalvoti, kiek taršos sutaupysim, jei uždrausim plastikinius šiaudelius ir maišelius prekybos centruose. Mes atsakom: LABAI mažai, mažiau nei 1 proc., nes didžiąją dalį atliekų (pvz., Olandijoje – daugiau nei pusę visų šalies atliekų) sukuria statybos, ir verčiau leisti valstybės pinigus toms atliekoms mažinti. Paprastiems žmonėms nauda iš to kol kas netiesioginė, bet kuo mažiau taršos ir kuo efektyviau leidžiami „valdiški“ pinigai, tuo mums visiems geriau.“

„geoFluxus“ tikslas – kuo efektyviau sumažinti atliekų kiekį ir kuo greičiau pereiti prie žiedinės ekonomikos. Todėl esą svarbu visus – ir institucijas, ir pačias kompanijas, kurios sukuria daugiausia atliekų, – įtraukti į šitą procesą, suprasti, kaip ir kodėl atliekos atsiranda, kaip lengviausiai galėtume jomis atsikratyti ir jas pernaudoti.

Atsidarius „geoFluxus“ tinklalapį. prieš akis iššoka šokiruojanti statistika. Nuo 2020-ųjų pradžios ES sukurta daugiau nei 169 t atliekų, jas tvarkant į orą išmesta daugiau nei 10 t anglies dvideginio, atliekos iš vienos vietos į kitą buvo vežamos daugiau nei 89 mln. km. Skaitliukai tinklalapyje nepaliaujamai sukasi.

„Skamba neįmanomai daug, bet vien todėl, kad galvojame apie savo šiukšles – ką išmetame namuose. Iš tiesų tik apie 11 proc. šiukšlių pagamina paprasti žmonės, visas likusias sukuria fabrikai, statybos, prekybos centrai ir t.t. Žinoma, ne visos jos nugula sąvartynuose, dalis yra perdirbama ar pernaudojama, bet jų vis vien LABAI daug, jos mums visiems kainuoja ir vienaip ar kitaip teršia mūsų aplinką.“

Anot pašnekovės, R. Šilerytė šie duomenys nežavi, tačiau paprastiems žmonėms svarbu žinoti kai kuriuos faktus, jau vien tam, kad galėtų įvertinti įvairius politinius sprendimus ir susidaryti pagrįstą nuomonę.

„Tarkim, visas tas šurmulys dėl į plastiką įpakuotų agurkų, kuriais daug kas piktinasi. Tiesa ta, kad sugedę agurkai pridaro daugiau bėdos nei tas plonas plastiko sluoksnis, kuris leidžia jiems kur kas ilgiau išsilaikyti nesugedusiems. Į vieną kilogramą plastiko galima supakuoti tūkstančius agurkų, kurie tuomet išsilaiko net keliomis savaitėmis ilgiau, todėl juos galima vežti didesniais kiekiais ir ilgiau pardavinėti. Dėl to transportas, kuriais agurkai gabenami, sukuria mažiau išmetamųjų dujų.“

Eglė Zicari

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

%d bloggers like this: