T. V. Raskevičius: kas nepavyko savivaldybėje ir ko sieks Seime

Sukūrė Euroblogas.lt, 28 spalio, 2020

„Fantastiški!“ – paskelbus preliminarius rinkimų į Seimą rezultatus, džiūgavo Tomas Vytautas Raskevičius. Nors ir pralaimėjęs vienmandatėje apygardoje, jis buvo išrinktas pagal sąrašą – nepaisant neslepiamo homoseksualumo. Visuomenė, pirmo į Seimą išrinkto „atviro“ gėjaus įsitikinimu, jau pribrendusi tokiems pokyčiams.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje iki šiol dirbęs teisininkas turi darbotvarkę artimiausiems ketveriems metams. Tarp pirmųjų planų yra įteisinti partnerystės – tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties partnerių – institutą. Būsimasis parlamentaras įsitikinęs, kad jau laikas imtis panašių reikalų, – Laisvės partijos pasiektas rezultatas (11 mandatų), pasak jo, rodo, kad žmonėms šios problemos aktualios. Politikai esą ilgą laiką dangstė politinės valios trūkumą teisindamiesi, kad visuomenė nepasiruošusi diskutuoti tam tikrais klausimais.

„Laisvės partijos rezultatai rodo, kad visuomenėje yra progresyvi dalis, kuri nori tais klausimais kalbėtis“, – tvirtino jis.

T. V. Raskevičius jau po pirmo turo galėjo atsikvėpti – Seimo nario mandatas buvo iškovotas. Bet laukė dar vienas balsavimas Naujamiesčio-Naujininkų vienmandatėje apygardoje, kur jis pateko į antrą turą. Tiesa, šįkart sėkmė nuo jo nusisuko – oponentas konservatorių atstovas Žygimantas Pavilionis surinko daugiau kaip 56 proc. balsų. Nepaisant to, žmogaus teisių aktyvistas patenkintas tiek savo, tiek partijos pasiekimu: „Manau, kad rezultatas yra fantastiškas!“

Tarybos nariai nepritardavo, bet neįžeidinėjo

Kaune gimęs, bet dabar jau vilnietis 31-erių T. V. Raskevičius naujokas tik didžiojoje politikoje. Žmogaus teisių aktyvistas dalyvavo praėjusių metų savivaldos rinkimuose ir pateko į Vilniaus miesto tarybą su dabartinio mero Remigijaus Šimašiaus komanda.

„Šiuose rinkimuose mano paties asmuo nėra toks ir svarbus. Svarbiausia yra sudaužyti „stiklines lubas“ – tapti pirmuoju atvirai LGBT asmeniu, kuris išrinktas į politinį postą būtent ant LGBT platformos. Jei man tai pavyks, tiek man pačiam, tiek kitiems ateityje bus daug lengviau atstovauti LGBT bendruomenei politiškai“, – prieš anuos rinkimus sakė jis.

Jau tuomet T. V. Raskevičius galvojo apie platesnius vandenis: „Sėkmės atveju, jei būsiu išrinktas į Vilniaus miesto tarybą, kandidatuosiu ir į Seimą 2020 metais.“

Šių rinkimų įkarštyje būsimasis Seimo narys patvirtino, kad pernykštė sėkmė buvo pagrindinė paskata eiti toliau.

„Prieš kandidatuojant į savivaldą buvo ilgalaikė svajonė patekti ten, kur tikrai galima padaryti teisinius pokyčius, apie kuriuos svajoju. Sėkmė savivaldos rinkimuose buvo papildoma paskata, kad galima šitas temas pasiūlyti rinkėjams kaip vieną iš alternatyvų ir rinkėjai tą išgirsta. Natūraliai kitas žingsnis po savivaldos rinkimų buvo kandidatuoti į Seimą.“

Šios minties jis neatsisakė net po ne itin malonių patirčių dirbant Vilniaus miesto taryboje. „Mokiausi labiau iš nesėkmių“, – tinklaraščiui Euroblogas.lt pripažino T. V. Raskevičius. Pastangas kažką nuveikti žmogaus teisių srityje lydėjo dvi didelės nesėkmės. Pirmąja pašnekovas pavadino rezoliuciją dėl „Baltic Pride“ eitynių Vilniuje. Pačioje kadencijos pradžioje svarstytu dokumentu taryba galėjo išreikšti politinį palaikymą šiam renginiui ir akcentuoti jo pridėtinę vertę sostinei, kaip įvairovę gerbiančiam miestui. Deja, balsuojant paramą išreiškė tik LP atstovai, kiti ištraukė savo korteles ir visai nebalsavo.

Bendraujant su kolegomis ne vien posėdžių salėje T. V. Raskevičiui susidarė įspūdis, kad daugelis politikų vengia panašių temų iš įsitikinimo, kad jos neatneša politinės paramos ir rinkėjų balsų. Tokia patirtis jį nemaloniai nustebino ir privertė suprasti, kad apie žmogaus teises kalbėti sunku.

Tačiau iš pradžių gal kiek priešiškas nusistatymas bėgant laikui ėmė švelnėti. Taryboje svarstomi daugiausiai su ūkine, logistine miesto veikla susiję reikalai, tad žmogaus teisių aktyvistui tekdavo kalbėti ir šiomis temomis. Posėdžių metu Tarybos salėje paprastai tvyro nedidelis šurmulys. Keletą pirmųjų darbo mėnesių, vos T. V. Raskevičius įsijungdavo mikrofoną, visi aplinkui nuščiūdavo ir įsivyraudavo mirtina tyla.

„Visi turbūt norėdavo paklausyti, ką tas gėjus turi šiuo klausimu pasakyti, – prisiminė jis. – Kai kurie iš pradžių juokdavosi, krizendavo. Smagu, kad tai praėjo. Tarybos nariai suprato, kad žmogus yra su dviem rankomis, kojomis, dar ir galvą turi.“

Antra nesėkmė LP atstovą ištiko prieš pat Seimo rinkimus, svarstant Kristinos Paulikės kandidatūrą į savivaldybės Vaiko gerovės komisiją. Asociacijos „Tėvai švietimui“ pirmininkė, buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja šeimų klausimais, anot pašnekovo, yra žinoma dėl homofobiškų pažiūrų, tad jis aktyviai šiam skyrimui pasipriešino, bet sulaukė tik partijos kolegų palaikymo. Posėdžio metu kilo audringa diskusija.

„Vėl ištraukti argumentai, kad žmogus teisiamas už pažiūras. Žmonės už pažiūras nėra teisiami, bet kaip jie gali rūpintis kitų žmonių gerove, jei segmentuoja visuomenę į grupes ir mano, kad vienos grupės gali nusipelnyti pagarbos, kitos – ne“, – stebėjosi politikas.

Darbo Taryboje patirtį jis vertina kaip politinę mokyklą. Ten galima matyti, kaip vyksta sprendimų priėmimo procesas, ieškoma sutarimo. Politikos naujokui užtrunka tris-keturis mėnesius susiorientuoji, kaip kas vyksta, tuomet jau galima pradėti aktyviai ieškoti, kur prisidėti. T. V. Raskevičius suprato norintis dirbti su lytiniu švietimu – tai įmanoma ir savivaldos lygmeniu. Jo žodžiais, savivaldybė turi gerą programą savižudybių prevencijai, kuri finansuojama iš biudžeto. Panašią esą galima parengti ir lytiniam švietimui.

Dirbdamas Jaunimo reikalų taryboje prie savivaldybės politikas pamatė, kad galima suburti ekspertų komandas, finansuojamas iš valstybės biudžeto, ir mokyklose vesti tokias pamokas. Pašnekovas vylėsi, kad šios idėjos neišblės ir bus įgyvendintos, mat jaunimo organizacijos tvirtina, esą šiuo metu mokyklose vykstantis procesas neatitinka jaunų žmonių poreikių.

Bet nemalonių išpuolių, atviro nenoro bendrauti vien dėl seksualinės orientacijos ar tvirtos pozicijos LGBT aktualiais klausimais T. V. Raskevičius tikino nepatyręs.

„Politinė kultūra pagarbi ir tolerantiška“, – tikino jis. Atvirai politiško LGBT žmogaus buvimas greta esą padeda griauti stereotipus. Tačiau pašnekovas spėjo, kad Seime dirbti su radikalių pozicijų besilaikančiais žmonėmis nebus lengva. „Bet jie nebegalės to išvengti, tai bus kasdienybės dalis. Ir dėl to man net savotiškai yra džiugu“, – šyptelėjo būsimasis parlamentaras.

Dvejojo, ar eskaluoti LGBT problemas

Politikos mokslų bakalauro ir žmogaus teisių teisės magistro diplomus turintis T. V. Raskevičius neslepia homoseksualios orientacijos, studijas ir vėlesnę profesinę veiklą susiejo su seksualinių mažumų bei apskritai žmogaus teisėmis. Profesionaliu gėjumi vadinamas aktyvistas atvirai apie save jis kalbėjo ir per praėjusius, ir per šiuos rinkimus. Persirengęs moteriškais drabužiais, apsiavęs aukštakulnius, veidą papuošęs išraiškingu makiažu, pasibalnojęs auksinį vienaragį teisininkas kartais virsdavo netikėtu personažu – Okeanide. Šis personažas pasirodydavo ne tik LGBT bendruomenės renginiuose – jį buvo galima išvysti rinkimų agitacijos filmukuose, vaikštantį pas rinkėjus Vilniaus Naujamiesčio ir Naujininkų rajonuose, net kandidatų debatuose.

Bet pašnekovas nelaikė savęs išskirtiniu kandidatu. „Esu netradicinis galbūt tik vienu aspektu – esu nuoširdus. Tai, apie ką kalbu politikoje, yra mano paties bendruomenės prioritetai, – prieš savivaldos rinkimus sakė jis. – Labai aiškiai sau pasakiau – kampanijos metu nebūsiu „apologetiškas“, nesistengsiu savęs „nudailinti“ ar pristatyti taip, kad patiktų visuomenei. Jei Okeanidės personažas ant vienaragio yra mano gyvenimo dalis, noriu, kad ji būtų matoma ir politikoje.“

Daugumai rinkėjų T. V. Raskevičius, kaip homoseksualus asmuo, nebuvo naujiena. Kam reikėjo šią temą toliau eskaluoti? Gal būtų buvę geriau kalbėti kitais klausimais ir pelnyti žmonių, kurie LGBT atžvilgiu nusiteikę ne taip palankiai, simpatijas?

Pašnekovas pripažino dvejojęs, diskusijų būta ir partijos viduje. „Bet priėjau prie išvados, kad kalbėjimas apie LGBT teises neužkerta kelio kalbėti ir kitomis temomis, jos gali būti lygiai vienodai svarbios, – samprotavo jis. – Man atrodo, sukūrėme fenomeną. Kiekvienas mūsų sąrašo pirmojo dešimtuko kandidatas turi aiškią sritį, kurioje yra stiprus ir apie kurią kalba. Tai buvo raktas į sėkmę, nes žiūri į tave rinkėjas ir iškart supranta, kodėl čia esi ir apie ką kalbi.

VRK organizuojamų debatų formatas keistas. Toks vaizdas, kad kandidatas turi išmanyti viską – pradedant sveikatos apsauga, baigiant ekonomika. Tai neįmanoma. Aišku, studijavome programą, ruošėmės į visus klausimus atsakyti, bet atsakinėdamas bandžiau į viską žvelgti per žmogaus teisių prizmę. Taip susikuri savo krepšelį ir jį nešiesi. O kad nevengiame nepatogių, kontroversiškų temų… Niekas netikėjo, kad mums pavyks. Tai iš esmės pirmas kartas, kai politinė jėga ir konkretūs politikai, aiškiai pasisakantys už LGBT teises, sulaukė sėkmės rinkimuose. Tikiuosi, tai bus signalas ir kitiems politikams… Kalbėdamas tomis temomis nepraloši – kaip tik gali išlošti.“

Sėkmę pajuto tik rinkimų vakarą

Ne vienas žmogus stebėjosi, kad T. V. Raskevičius su savo atvirumu ir ekstravagantišku įvaizdžiu nepabūgo mandato siekti Naujininkuose, kurie neturi progresyvaus, tolerantiško rajono reputacijos. Naujininkų gatvėmis jis vaikščiojo ir su rinkėjais bendravo persirengęs Okeanide. Niekam nekilo noras kumščiu pasitikti tokį keistą personažą?

„Yra stereotipas, kad Naujininkai – pavojingas rajonas, kad ten žmonių socioekonominė situacija prastesnė. Galvojome, bus daug negatyvo. Nebuvo. Žmonės tai palaikė drąsa. Reakcija buvo: wow, čia taip drąsu! Klausė, ar nebijau po Naujininkus taip vaikščioti? Ne, sakiau, nebijau. Žinoma, neigiamų reakcijų buvo. Pas mus šiaip gatvėje prieiti prie žmonių pabendrauti sudėtinga, nėra small talk culture (angl. lengvų pokalbių kultūros). Savo įvaizdį rinkimų kampanijos metu vadinu šauksmu. Tai yra mano šauksmas, kad visuomenė ir politikai atkreiptų dėmesį į problemas, kurios buvo visiškai ignoruojamos.

Paskui pradėjo „Facebook“ pseudoanalitikai: tai pridės LP balsų ar atims? Visą laiką nuomonė buvo, kad atims. Nes galvojama, kad turi glostyti rinkėją, laikytis bendresnės pozicijos. Žmonės, kurie renkasi, nori nedviveidiškų pozicijų. Aiškiai pasakai: aš esu „už“ ar „prieš“, ir žmogus įvertina, ar jam tinka, ar ne. Akivaizdu, kad kalbėjimas tomis temomis drąsiai, net iššaukiančiai nebuvo kliūtis balsuoti už mane ar LP.

Susidarė įspūdis, kad mano kostiumas padėdavo pradėti pokalbį. Iškart sudomini žmones, jie nori pasišnekėti. Aušrinei (Armonaitei, LP pirmininkei – red. past.) lengva, ji atpažįstama, žmonės į ją iškart reaguoja, turi nuomonę. Man iš pradžių buvo sunku, nes buvo neaišku, kas aš toks. Buvo sunku save identifikuoti kaip kandidatą. O po pirmo rinkimų turo pasikeitė, žmonės ėmė atpažinti lengviau“, − sako tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovas.

Jis prisiminė simbolinį epizodą. Paskutinę agitacijos dieną, gatvėje dalijant skrajutes, prie LP narių priėjo vyresnio amžiaus moteris ir pasisakė esanti Neringos Dangvydės mama. N. Dangvydė išgarsėjo išleidusi pasakų knygą „Gintarinė širdis“, kurioje pasakojama apie įvairias socialinę diskriminaciją patiriančias visuomenės grupes. Lietuvoje ši knyga, kurioje rašoma ir apie homoseksualią meilę, buvo uždrausta. Byla dėl to pasiekė Europos Žmogaus Teisių Teismą. Pavasarį mirusios rašytojos autorines teises paveldėjusi mama bylą sutiko tęsti. „Prašau, eikite ir pakovokite už Neringą“, – iš moters išgirstus žodžius citavo T. V. Raskevičius.

Tačiau paklaustas, ar tikėjo, jog rinkimuose sulauks tokios sėkmės, T. V. Raskevičius nedvejodamas atsakė neigiamai.

„Pirmas signalas buvo rinkimų sekmadienį. Tuomet negalima jokia agitacija, socialiniuose tinkluose nieko nedarai. Tądien buvau namie, laukiau vakaro. Netikėtai „Instagram“ pradėjo daugėti sekėjų – po naują kas 10 minučių. Nustebau: kas čia? Nieko ten nedarau, o sekėjų daugėja. Sesuo spėjo: „Gal čia last minute research (angl. paskutinės minutės tyrimas), žmonės ieško, už ką balsuoti, ir randa tave“. Man tada šovė pirma mintis: gal kažkas bus… Kai jau pradėjo skaičiuoti balsus, apie 21 val. pakvietė į laidą pas Andrių Tapiną. Jis pasakė, kad eina rezultatai iš mažų apylinkių ir mes visur turime 5 proc. Pagalvojau: jei jau gauname regionuose, gausime ir miestuose.“

Greta buvusių sovietų respublikų esame žmogaus teisių stebuklas

Žmogaus teisių komitete norintis dirbti politikas prognozuoja, kad greitai Seimo darbotvarkėje atsidurs Partnerystės įstatymo projektas. Gali būti, kad jis bus panašus į 2017-ųjų, tik šiame projekte buvo kalbama apie numanomą partnerystę, kuri atsiranda kartu gyvenant ir turint turtinius santykius.

„Manau, mes rinksimės aiškiai apibrėžtą variantą – kad žmonės turi užregistruoti partnerystę, kitaip tariant, ją sudaryti. Gali būti, kad pirminis projektas bus kompromisinis, apims tik šeimos narių teises ir pareigas, kiek tai susiję su santykiais be galimybės įsivaikinti. Man atrodo, labai svarbu pramušti pirmąjį taikinį, kad būtų galima judėti į priekį.“

Būsimasis parlamentaras sau yra nusistatęs tris prioritetus LGBT srityje: partnerystės ir lytinės tapatybės pripažinimo įstatymus bei homoseksualumo propagandos draudimo išbraukimą iš Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme.

„Iš dabartinių pokalbių panašu, kad partnerystė bus pirmasis judesys, kuris leis įvertinti dinamiką, palaikymą. Šiuo klausimu turime būti labai principingi. Kalbame apie partnerystę, įskaitant ir tos pačios lyties poras. Kompromiso šioje vietoje negali būti. Kompromisas gali būti gali būti dėl pačios partnerystės apimties – kokias teises ir pareigas ji suteikia.

Partnerystė yra kompromisinis variantas. Tikrasis turėtų būti žmonių lygybė, įskaitant santuokos lygybę. Sprendžiant praktinius klausimus, žengiant pirmą žingsnį partnerystė yra geras variantas. Man atrodo, įteisinus partnerystę Lietuva kitą rytą atsibustų kitokia, nes pamatytų, kad suteikus LGBT žmonėms apsaugą pasaulis nesustoja ir apskritai niekas nepasikeičia.“

Nors mini užsitęsusias problemas, pašnekovas sutiko, kad žmogaus teisių padėtis Lietuvoje gerėja.

„Visuomenė keičiasi, nes gauna daug informacijos iš kito – pasaulinio – konteksto ir pradeda klausti, kodėl pas mus yra kitaip. Lietuvoje mėgstame padejuoti, kad pas mus viskas blogai. Priklauso nuo to, su kuo lyginsi. Aišku, faina norėti lygiuotis į Vakarus, tačiau, jei palygini su buvusiomis sovietų respublikomis, Lietuva yra žmogaus teisių stebuklas. Dabartinė situacija Baltarusijoje tai aiškiai parodo. Mes dėl tam tikrų dalykų jau esam susitarę. Žinau, kad susitarsime ir dėl kitų. Bet reikia tų problemų nedėti į stalčių, o pradėti apie jas labai garsiai kalbėti. Rinkimų rezultatai rodo, kad visuomenėje jau yra impulsas.“

Eglė Zicari

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.