Studijos užsienyje: kaip tinkamai pasirinkti

Studijos užsienyje

Pexels.com (Artem Beliaikin nuotr.)

Jungtinei Karalystei studentams iš Europos Sąjungos (ES), o taip pat – ir Lietuvos, užtrenkus duris, jaunų lietuvių svajonės studijuoti užsienyje tikrai nebuvo sužlugdytos. Anot ekspertų, nemokamų ar nebrangių studijų pasirinkimas užsienio aukštosiose mokyklose yra toks didelis, kad būtina žinoti kelias svarbias taisykles, kaip nesuklysti pasirinkti. Juo labiau, kad studijų tradicijas keičia ir pandemija.

ES – lygios teisės visiems studentams

Jungtinei Karalystei nuo šių metų pradžios nutraukus saitus su ES, visiškai pasikeitė ir galimybės studijuoti joje. Nors ir anksčiau už studijas šioje šalyje teko susimokti apie 9000 svarų per metus, tačiau visiems buvo teikiamos lengvatinės paskolos, kurias reikėjo grąžinti tik baigus mokslus, pradėjus dirbti ir pasiekus tam tikrą uždarbio lygį.

Nuo šių metų studijos lietuviams, kaip ir kitiems ES piliečiams, Jungtinėje Karalystėje pabrango iki vidutiniškai 13 000 svarų sterlingų per metus, o lengvatinės paskolos nebeteikiamos. Todėl jau dabar aišku, kad populiariausiu pasirinkimu tarp studijuoti užsienyje nusprendusių lietuvių buvę Jungtinės Karalystės universitetai tapo sunkiai pasiekiami. Skaičiuojama, kad šiemet naujus mokslo metus juose pradės beveik 80 proc. mažiau studentų iš Lietuvos, palyginti su ankstesniais metais.

Žaneta Savickienė, nuotr. iš asm. albumo

Žaneta Savickienė, nuotr. iš asm. albumo

„Tačiau verkti tikrai nereikia. Virkauti turi pati Jungtinė Karalystė. Praradusios studentus iš ES šalių, Jungtinės Karalystės aukštosios mokyklos praranda ne tik finansavimą, bet ir dėstytojus, kurie išvyksta į kitas šalis. O tai reiškia, kad mokymo kokybė labai smarkiai krenta žemyn“, − tinklaraščiui Euroblogas.lt aiškino viešosios įstaigos „Studijos ir karjera“ vadovė, patyrusi švietimo konsultantė studijoms užsienyje Žaneta Savickienė.

Ji pabrėžė, jog norintiesiems studijuoti užsienyje yra atviros visos ES šalys, tad pasirinkimas – milžiniškas.

„Situacija tokia, kad visų ES studentų teisės yra lygios. Kitaip tarant, galite studijuoti bet kurioje šalyje, jei įveikiate konkursą patekti į aukštąją mokyklą ir būtent į pasirinktą studijų programą. Tikrai labai daug jų yra anglų kalba arba galima studijuoti pasirinktos šalies kalba, jei ją mokate.  Žinoma, tai galioja valstybiniams universitetams, nes privačiuose yra kita tvarka“, − teigė pašnekovė.

Pavadinimas suklaidina

Studentė

Pexels.com (energepic.com nuotr.)

Ji vardijo, jog dabar trys populiariausios šalys, kuriose labiausiai pageidauja studijuoti jauni lietuviai, yra Nyderlandai, Danija ir Airija.

Anot Ž. Savickienės, Nyderlandų populiarumą lemia tai, kad šioje šalyje yra didžiausias studijų pasirinkimas anglų kalba neanglakalbėje Europos dalyje.

„Net jų Vyriausybė svarsto žengti žingsnį atgal ir pradėti mažinti studijas anglų kalba. Tokių studijų kiekis ir svoris jau pasiekė tokį lygį, kiek yra dėstoma olandų kalba. Studijos anglų kalba realiai reiškia, kad išsilavinimas suteikiamas užsieniečiams. Valstybių biudžetai šiais laikais ne itin didėja, todėl ir svarstoma galimybė mažinti studijų anglų kalba skaičių, kad daugiau studijoms skiriamų pinigų atitektų savo piliečiams. ES šalis negali uždrausti savo universitetuose studijuoti kitų ES šalių piliečiams, nes visi turi tas pačias teises. Bet nedėstydamas angliškai, užsieniečius automatiškai šiek tiek atstumi“, −  aiškino konsultantė.

Studijos Nyderlanduose, dažniausiai vadinamų tiesiog Olandija, nėra nemokamos. Jos visiems kainuoja apie 2000 eurų per metus.

Ž. Savickienės minėtą žingsnį atgal prieš kurį laiką jau žengė Danija, kuri sumažino studijų programų ir vietų anglų kalba skaičių. Nepaisant to, Danija išlieka vienu populiariausiu pasirinkimu tarp studijuoti svetur nusprendusių lietuvių.

„Daniją labai stipriai išpopuliarino mūsų agentūros. Tik problema ta, kad mūsų vaikai, rinkdamiesi universitetus Danijoje, dažnai pasirenka kolegiją, nes tiesiog nežino. Tiek Danijoje, tiek Olandijoje technikos universitetai yra kolegijos. Tačiau vaikai pamato žodį „universitetas“, galvoja, kad mokosi jame, pabaigia, grįžta į Lietuvą studijuoti magistrantūroje ir tada sužino, kad neturi įgiję tinkamo išsilavinimo. Todėl tikrai reikėtų atidžiai išsianalizuoti aukštąją mokyklą, kurią renkatės. Atkreipkite dėmesį, kaip ir kur jos diplomai yra pripažįstami, nes pavadinimas „universitetas“, „koledžas“ ar „mokykla“ dar nieko nereiškia“, −  patarė Ž. Savickienė.

Šiuo metu populiariausių tarp lietuvių studijuoti užsienio šalių trejetuką uždaro Airija. Priežastis – tai anglakalbė valstybė, tad ir studijų pasirinkimas anglų kalba yra didelis. Be to, Airijoje studijos yra nemokamos, tik reikia susimokėti universiteto infrastruktūros mokestį.

Sudomino kosmoso inžinerija

Kosmosas

Pexels.com (Pixabay.com nuotr.)

Jungtinės Karalystės universitetai buvo populiariausias jaunų lietuvių pasirinkimas, nes šioje valstybėje visos studijų programos buvo dėstomos anglų kalba.

Tačiau anot Ž. Savickienės, ir kitose ES valstybėse studijų programų pasirinkimas anglų kalba yra labai gausus.

„Galbūt kažkokių specifinių studijų anglų kalba rasti ir nepavyks, bet visus socialinius mokslus, pavyzdžiui vadybą, sociologiją, psichologiją tikrai galima studijuoti angliškai. Tiesa, visos ne anglakalbės vakarų šalys neturi medicinos anglų kalba. Bet aplink yra Latvija, Estija, Čekija, Lenkija, kuriose mediciną galima studijuoti angliškai. Be abejo, medicinos studijos anglų kalba, kaip ir Lietuvoje, yra brangesnės, nes jos universiteto biudžete yra ta eilutė, kuri generuoja pinigus. O daugelis studijų anglų kalba yra nemokamos arba tikrai ne brangesnės nei studijos gimtąją tos šalies kalba. Žinoma, čia nekalbame apie privačias aukštąsias mokyklas, kuriose mokslai gali kainuoti ir 20-25 tūkst. eurų per metus“, − pabrėžė Ž. Savickienė.

Kokias studijas lietuviai dažniausiai renkasi užsienio universitetuose? Pasak ekspertės, praėjusiais metais ypač tarp merginų dominavo su mada susijusios studijų programos.

„Šiemet matome, kad raktinis žodis yra renginių organizavimas. Bet kaip ir visada, daug yra būsimų studentų, kurie renkasi studijuoti gamtos mokslus, jų technologijas, populiarūs išlieka IT mokslai įvairiais pjūviais. Šiemet, beje, pastebėjome ir įdomių pasirinkimų. Matyt, tai lėmė nusileidimas Marse. Todėl atsirado norinčiųjų studijuosi kosmoso inžineriją. Ši anglakalbė studijų programa Olandijoje šiemet tikrai yra populiarus pasirinkimas, tačiau sunku pasakyti, kas įstos. Visi universitetai dėl pandemijos buvo priversti pereiti į nuotolinį mokymą. Ir paaiškėjo, kad nemažai pirmakursių dar neturi gebėjimų mokytis individualiai, jie nesugeba įsisavinti medžiagos, todėl nemažai jų krito jau per pirmą sesiją. Todėl manau, kad šiemet atranka į universitetus bus daug rimtesnė, kad universitetams netektų vėl patirti tiek studentų atkritimų“, − įžvalgomis su tinklaraščiu Euroblogas.lt dalijosi Ž. Savickienė.

Svarbiausia – konkurencija

 Paprašyta įvardyti esminį patarimą, kaip nesuklysti pasirinkti aukštąją mokyklą užsienyje, jei labai norisi studijuoti ne Lietuvoje, Ž. Savickienė siūlė rinktis tik gerus universitetus.

„Į reitingus reikia atkreipti dėmesį, tačiau jų nereikia suabsoliutinti. Tikrai nereikia išgyventi, kad pasirinktas universitetas yra dešimtas, o ne penktas, manau, jog svarbiausia, kad jis patektų į šimtuką. Tačiau didžiulė reikšmė yra ta, jei reikia konkuruoti dėl pasirinktos studijų vietos. Mūsų agentūros dirba ir su tais universitetais, kurie ima visus, jei tik kas nors pažiūri į jų pusę. Tačiau kas iš to? Turėsite užsienietišką diplomą, jį pasikabinsite ant sienos, bet mokytis tarp nekonkurencingų, akademiškai silpnesnių bendrakursių tikrai nėra didelė nauda. Visada yra geriau būti žemiau tarp labai gerų, nes tada yra impulsas tobulėti. Todėl tikrai patariu rinktis tik tuos universitetus, kuriuose yra konkursai patekti į pasirinktas programas. Tačiau reikia įsivertinti ir savo galimybes. Kai kalbamės su vaikais, kurių pažymių vidurkis yra 8, o jie galvoja apie Oksfordą, Kembridžą ar Stenfordą, tai… Galima pabandyti pateikti dokumentus, bet reikia žinoti ir suprasti, jog tai yra pačių pačių geriausiųjų žaidimo aikštelė“, − pabrėžė konsultantė.

Be to, ji atkreipė dėmesį, jog ir stojimas į gerus užsienio universitetus vyksta kiek kitaip nei Lietuvoje. Visuose juose yra priėmimo komisija, kuri vertina ne tik būsimo studento pažymius, bet ir motyvaciją.

„Šioje vietoje mūsų vaikai ir pralaimi. Užsienio universitetų priėmimo komisijos nori matyti vaiko motyvacijos laišką, o mūsų vaikai nėra pamokyti ar patarti, kaip juos parašyti. Kitas dalykas, dėl kurio pralaimime, yra ir mokytojų rekomendacijos, kurias reikia pateikti. Mūsų mokytojai ne tik nemoka, bet ir nenori mokėti rašyti rekomendacijų. Jei ji parašyta taip, kad pakeitus pavardę galima naudoti pusei klasės, tai ji yra niekinė, tik pliusiukas stojimo paraiškoje. Ir taip mūsų mokytojai nuskriaudžia pačius geriausius moksleivius. Ten, kur didelis konkursas, ten priėmimo komisijos perskaito rekomendaciją nuo iki. Ir mūsų vaikai konkurencijoje į geriausias aukštąsias mokyklas yra palikti kaip nuogi į dilgėles“, − apgailestavo Ž. Savickienė.

Todėl ji konstatavo, jog užsienyje studijuoti apsisprendęs jaunuolis nuo pirmųjų gimnazijos klasių turi tapti savo paties vadybininku – ieškoti karjeros konsultantų, mokytis rašyti motyvacinius laiškus, neįkyriai mokytojams pateikti gaires, kaip parašyti rekomendacijas.

Reikalingos santaupos

Ir nors daugelyje ES šalių gabiems vaikams studijos yra nemokamos, o kitose valstybėse, kur jos yra nepigios, bet teikiamos stipendijos, tad pinigų mokslas realiai nereikia santaupų studijuoti svetur vis tiek būtina turėti.

„Jei šeimos biudžetas yra ribotas, bet yra noras, kad vaikai studijuotų užsienyje, reikia sėsti, kalbėtis ir galvoti apie santaupas. Net jei studijos yra nemokamos, kaip, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse, pragyvenimo išlaidos yra didelės. Pirmieji studijų užsienyje metai būna patys sudėtingiausi. Pasikeičia tiek gyvenimo, tiek šalies kultūra, nebeturi nuolatinės šeimos paramos, kai nereikia sukti galvos, kaip iš ryto ant stalo atsiranda pusryčiai. Be to, nebėra kontroliuojančių mokytojų, o dėstytojai, nors ir labai malonūs, nekontroliuoja, tad reikia susigaudyti pačiam. Žodžiu, pirmieji metai yra kupini visokeriopų išbandymų ir toje šalyje dar ir rasti finansavimo šaltinių yra labai sudėtinga. Įprastai daugelis užsienyje studijuojančių lietuvių nuo antro kurso jau pradeda dirbti, bet pirmiesiems metams tikrai reikia santaupų“, − patikino Ž. Savickienė.

Todėl ji paragino neatmesti ir galimybių studijuoti Lietuvoje. „Savo šalyje tikrai turime ir puikių studijų programų, ir labai gerų dėstytojų. Ypač šiais laikais, kai studijos persikėlė į virtualią erdvę ir vyksta nuotoliniu būdu, jas tikrai geriau yra pradėti gimtąją kalba, nes taip bus drąsiau konsultuotis su dėstytojais. Po kokių metų, kai, manau, pasaulis atsivers, į užsienį studijuoti galima išvažiuoti per mainų programas. O visiškai subrendus, aiškiai žinant, ko nori, užsienyje galima rinktis magistrantūros studijas ir semtis žinių iš pačių geriausių mokslininkų“, − patarė patyrusi švietimo konsultantė studijoms užsienyje.

Todėl ji patarė neatmesti ir studijų Lietuvoje. Ypač šiais pandeminiais laikais, kai mokslai yra persikėlė į virtualią erdvę.

„Lietuvoje tikrai yra puikių studijų ir dėstytojų, tik reikia pasirinkti. Ir ypač dabartinėmis sąlygomis, kai reikia mokytis nuotoliniu būdu, galbūt geriau studijas pradėti gimtąja kalba. Kai pasaulis atsivers, o tai bus, manau, gal maždaug po metų, išvažiuoti studijuoti užsienyje su mainų programa. O subrendus magistrantūrai ir tiksliai žinant savo norus, išvažiuoti studijuoti pas geriausius savo srities mokslininkus. Visada reikia įvertinti visas galimybes, viską apskaičiuoti ir išsiaiškinti, kaip pasiekti geriausią rezultatą, geriausią išslavinimą“, −  patarė švietimo konsultantė studijoms užsienyje.

Saulė Girdvainytė

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

%d bloggers like this: