Ko laukti Lietuvai šiais metais
Photo by Brett Sayles on Pexels.com
Lietuvos ekonomika 2020 m. atsilaikė geriau negu daugumos kitų šalių, nes dėl jos eksporto atsparumo BVP sumažėjo palyginti nedaug, skelbia Europos Komisija. Didelis paskatų paketas padėjo išlaikyti darbo vietas ir išsaugoti pajamas, nepaisant tam tikrų praradimų.
2021 m. pavasario ekonominėje prognozėje Lietuvai numatoma šiais metais planuojamos paramos priemonės, kuriomis siekiama spręsti COVID-19 pandemijos sukeltas problemas, didins valdžios sektoriaus deficitą. Apskritai numatoma, kad prognozės laikotarpiu BVP augimas sustiprės dėl padidėjusios vidaus paklausos.
Lietuvos ekonomika 2020 m. sumažėjo 0,9 %, t. y. daug mažiau nei ES vidurkis. Didelį teigiamą poveikį augimui darė grynasis eksportas (3,8 procentinio punkto). Labai padidėjo farmacijos ir tabako gaminių, grūdų ir kompiuterinių paslaugų eksportas. Sumažėjo tiek naftos ir naftos produktų eksportas, tiek ir importas. Nors turizmo, apgyvendinimo ir maitinimo veikla nukentėjo, ji sudaro palyginti nedidelę Lietuvos ekonomikos dalį. Kartu 2020 m. šiek tiek sumažėjo bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas, o labiausiai sumažėjo investicijos į transporto priemones. Privatus vartojimas sumažėjo daugiausia dėl sumažėjusių galimybių išlaidoms ir padidėjusio taupymo.
Kaip pastebi tinklaraštis Euroblogas.lt, 2020 m. pabaigoje įvesti pandemijos suvaldymo ribojimai buvo pratęsti 2021 m. ir turės įtakos ekonomikai pirmąjį pusmetį. Suintensyvėjus skiepijimo kampanijai ir darant prielaidą, kad ekonomika vėl atsigaus, prognozuojama, kad vidaus paklausa prisidės prie bendro atsigavimo, daugiausia dėl privataus vartojimo. Rekordiškai didelės santaupos ir padidėjusios galimybės naudotis prekėmis ir paslaugomis artimiausiais metais didins privatų vartojimą. Prognozuojama, kad artėjant prognozės laikotarpio pabaigai investicijų augimas paspartės, nes ateities neapibrėžtumas sumažės, o ES ekonomikos atsigavimo ir atsparumo priemonė didins valdžios sektoriaus investicijas.
Tikimasi, kad 2021 m. bus pasiekta gerų rezultatų eksportuojant, ypač farmacijos ir naftos produktus, tačiau numatoma, kad dinamiškai atsigaus ir importas. Apskritai prognozuojama, kad grynasis eksportas bus šiek tiek neigiamas. Lietuvos realusis BVP šių metų pirmąjį ketvirtį jau pasiekė iki pandemijos buvusį lygį ir prognozuojama, kad jis augs 2,9 % 2021 m. ir 3,9 % 2022 m.
Preliminarūs duomenys rodo, kad 2020 m. vidutinis metinis gyventojų skaičius Lietuvoje išaugo. Pagrindinis veiksnys buvo beveik dvigubai didesnė grynoji migracija, prisidėjusi prie darbo jėgos pasiūlos augimo. Tačiau iš preliminarių 2021 m. pirmojo ketvirčio duomenų matyti, kad grynosios migracijos perspektyva vėl tapo šiek tiek neigiama.
2021 m. sausio mėn. nedarbo lygis buvo 9,6 %, t. y. gerokai didesnis nei 6,2 % prieš metus. Laipsniškas įvairių ribojamųjų priemonių sušvelninimas laipsniškai mažins nedarbą. Prognozuojama, kad nedarbo lygis 2021 m. išliks aukštas, o 2022 m. sumažės iki 7,1 %. Nepaisant nedarbo lygio šuolio 2020 m., darbo užmokestis toliau sparčiai augo, viešajame sektoriuje greičiau negu likusioje ekonomikos dalyje. Gerėjanti ekonominė padėtis prisidės prie atlyginimų didėjimo 2021 ir 2022 m.
Euroblogas.lt 
Parašykite komentarą