Kaip smegenų veikla priklauso nuo žarnyno bakterijų

Photo by Magda Ehlers on Pexels.com

Lietuvos mokslininkas pasauliui pateikė neįtikėtinų įrodymų, kad su chroniško streso pasekmėmis galima kovoti ne tik vaistais, bet jas sumažinti galima ir atitinkama mityba. Toks tyrimas, kuris įrodė ryšį tarp žmogaus mikrobiotos ir smegenų veiklos, pelnė tarptautinį pripažinimą.

Gyvenimas užburtame rate

Mikrobiota – tai bakterijų ekosistema, esanti žmogaus žarnyne. Skaičiuojama, kad mikrobiotą sudaro apie 2000 įvairių skirtingų rūšių bakterijų, o bendras jų skaičius viršija žmogaus ląstelių skaičių. 

Dr. Aurelijus Burokas, VU nuotr.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neuromokslininkas daktaras Aurelijus Burokas savo tyrimą apie mikrobiotos ir smegenų ryšį pradėjo prieš kelerius metus pradėjo Ispanijoje su šios šalies universitetų mokslininkais, o tęsia jau Lietuvoje.

Dr. A. Buroko naujausias tyrinėjimas sulaukė pasaulinio įvertinimo. 2019 metais lietuvių neurobiologui Čikagoje įteiktas garsios JAV mokslininkės Esther Somerfeld-Ziskind vardu pavadintas apdovanojimas. Šį apdovanojimą Biologinės psichiatrijos draugija kasmet įteikia vienam mokslininkui, publikavusiam naujus tyrinėjimus šioje srityje. Somerfeld-Ziskind apdovanojimą yra gavę Alabamos, Kalifornijos, Bonos ir kitų pasaulinio garso universitetų darbuotojai.

Šiuo apdovanojimu buvo įvertintos dr. A. Buroko pastangos ištirti, kaip veikiant mikrobiotą (žarnyno mikroorganizmus) galima padėti kovoti su chroniško streso pasekmėmis.

Photo by Caleb Oquendo on Pexels.com

Anot dr. A. Buroko, šių dienų visuomenė gyvena tarsi užburtame rate. Gyvenimo tempas yra itin spartus, o tai kelia nuolatinį stresą. Skubėdami žmonės nespėja tinkamai maitintis, tik greitai į skrandį įsimeta perdirbto maisto, o tai turi įtakos mikrobiotai, kuri turi tiesioginį poveikį smegenų veiklai.

„Spartus gyvenimo tempas yra viena iš priežasčių, kodėl didėja susirgimų depresija, padidėjusiu nerimu ir pan. Vaistai, skirti kovoti su šiomis ilgalaikio streso pasekmėmis – ne visada efektyvūs. Pavyzdžiui, antidepresantų efektyvumas yra tik 30 proc. Be to, medikamentinis gydymas kartais pasireiškia stipriais šalutiniais poveikiais, taip pat kainuoja nemažus pinigus. Todėl ir tyrinėjame, kaip kasdienis maistas ir gera mūsų mikrobiota galėtų padėti kovoti su ilgalaikio, chroniško streso pasekmėmis. Tai būtų ir saugesnis, ir pigesnis būdas visuomenei“, –  apie savo tyrimo tikslus tinklaraščiui Euroblogas.lt kalbėjo mokslininkas.

Jo teigimu, prieš gerą dešimtmetį neurobiologai, psichiatrai labai skeptiškai žiūrėjo į pirmuosius tyrimų rezutatus, kad mikrobiota gali turėti įtakos smegenims.

„Tuomet buvo tik toks supratimas, kad žarnyno bakterijos padeda virškinti maistą, gamina keletą vitaminų ir tiek. Tačiau prieš dvejus metus vykusioje Biologinės psichiatrijos draugijos konferencijoje, kurioje ir gavau apdovanojimą, jau buvo net atskira sekcija „Mikrobiota ir psichiatrinė sveikata“, vadinasi, vis daugėja duomenų, kad mikrobiota tikrai turi įtakos smegenų veiklai, chroniško streso pasekmėms ir tai jau pripažįsta patys psichiatrai, nes duomenų tikrai yra gerokai daugiau“, –  pabrėžė dr. A. Burokas.

Pagalba – tinkamas maistas

Photo by Luis Quintero on Pexels.com

Jis pasakojo, kad tyrimas apie mikrobiotos poveikį smegenų veiklai laboratorijoje buvo atliekamas su pelėmis.

„Mums ir patiems buvo įdomu tai, ką nustatėme. Mes turėjome sveikus peliukus ir davėme jiems prebiotikų (maisto gerosioms bakterijoms – aut. past.), matavome jų elgesio parametrus ir pastebėjome teigiamą efektą, kas siejasi su nerimo elgesiu. Ir tada buvo įdomu pabandyti, ar prebiotikai gali kažkiek padėti kovoti su chroniniu stresu. Pastebėjome, kad pelių, kurios turėjo tokį psichologinį chroninį stresą, pati mikrobiota yra pakitusi. O tai ir yra abipusis ryšys tarp smegenų ir mikrobiotos. Ir tiems peliukams, kuriems dėl chroninio streso buvo pakitusi mikrobiota, išsivystė tokie požymiai, kaip žmonėms būtų panašūs į depresiją, padidėjusį nerimą. Tie simptomai sumažėjo toms pelėms, kurios gavo prebiotikų“, –  aiškino dr. A. Burokas.

Todėl anot jo, galima daryti pirminę išvadą, kad ir žmonių, kurie kenčia nuo chroninio streso, veikiausiai keičiasi ir jų mikrobiota. Siekiant geresnės savijautos, mikrobiotą reikėtų pagerinti.

Photo by Riki Risnandar on Pexels.com

„Vaistinėse tikrai galima nusipirkti probiotikų – gerųjų bakterijų ir prebiotikų – maisto joms. Tačiau visko yra gausu ir maiste. Labai daug prebiotikų yra bananuose, svogūnuose, česnakuose, meduje ir ypač cikorijos šaknyje. Daug prebiotikų yra ir vaisiuose, pavyzdžiui, manguose, granatuose, lapinėse daržovėse. Todėl žmonėms tikrai nereikia bėgti į vaistinę, o tik reikia atkreipti dėmesį į savo mitybą ir mikrobiota gali pagerėti, o tuomet pasitaisys ir bendra savijauta“, –  tikino pašnekovas.

Siekiant pagerinti pačių gerųjų bakterijų kiekį organizme, taip pat reikėtų vartoti jų natūraliai turinčių produktų – jogurto, kefyro, įvairių rauginų (ne marinuotų) daržovių.

Valgant reikia galvoti už du

„Stebint įvairius tyrimus, pastebima, kad galima išvesti bendrą vardiklį – jei tik žmogus turi kokią patologiją, mikrobiotos įvairovė yra sumažėjusi. Patologijos šiuo atveju yra įvairios ligos, o jei kalbėsime apie smegenų ligas – tai ir nerimas, stresas, priklausomybės, Parkinsono, Alzheimerio ligos, autizmas. Kalbant apie smegenų ligas, didžiausia žala, kai prasideda uždegiminiai chroniniai procesai, tokia reakcija lyg organizmas kovotų su infekcija, o nuolatinis stresas, nutukimas, senėjimas tokį procesą didina.

Tad ir keliame idėją, kad jei mikrobiotos pagalba padedame mažinti uždegiminius procesus organizme – bendrai tiek kūne, tiek pačiose smegenyse, tai sveikata gerėja. Su depresija pastebėtas smegenų uždegiminių neuroprocesų padidėjimas, tai jei mes sumažiname tuos procesus per mikrobiotą, tai ir padedame kovoti su ligomis – ar tai būtų Parkinsono liga, ar nerimas.

Paprasčiau tariant, norint bent jau palengvinti šias ligas − ar jų prevencijai − tikrai reikia gerinti mikrobiotą, o tai galima daryti su maistu. Visada dabar sakau, kad dėdami kąsnį į burną, turite galvoti už du – ar jums bus skanu ir ar tai bus geras poveikis mikrobiotai“, − tikino mokslininkas.

Pica kas vakarą reiškia prastesnę savijautą

Anot jo, atlikti tyrimai parodė, jog standartinio amerikiečio mikrobiota yra labai nuskurdusi, o Afrikos ar Pietų Amerikos gentyse gyvenančių žmonių, kurie dar užsiima primityvia žemdirbyste, kurie valgo daug skaidulų turinčio ir neperdirbto maisto, mikrobiota yra pavydėtinai gera.

„Mes kaip vakariečiai jau esame labai daug praradę, nes gyvename sterilioje aplinkoje, valgome mažai tiek mums, tiek mikrobiotai naudingą maistą. Niekas nesako, kad negalima kartą per savaitę suvalgyti picos, bet jei ją valgysite kiekvieną vakarą ir nieko daugiau, tikrai greitai pajusite prastėjančią savijautą – tiek fizinę, tiek emocinę“, − tinklaraščiui Euroblogas.lt sakė dr. A. Burokas.

Tiria poveikį ir autizmui, ir senėjimui

Photo by Chokniti Khongchum on Pexels.com

Jei mikrobiota yra tokia svarbi bendrai savijautai, ar įmanoma išsitirti, kokios ji yra būklės ir tada siekti ją pagerinti?

„Lietuvoje, kiek suprantu, atliekami tyrimai, bet jais ištiriama tik kažkokia dalis gerųjų bakterijų. Bet yra kompanijų tiek Amerikoje, tiek Europoje, kurios atlieka pilnus mikrobiotos tyrimus. Internetu galima užsisakyti rinkinius, išsiunčiate mėginius atgal ir gaunate rezultatus. Tie mikrobiotos tyrimai veda prie personalizuotos medicininės pagalbos. Kasmet ta technologija pinga ir manau, kad ateityje mikrobiotos tyrimai žmogui bus daromi kaip kraujo tyrimai poliklinikoje. O tai padės suprasti ligos atvejų eigą, parinkti geresnius tolimesnius tyrimus ir padės žmogui gydytis ne tiek medikamentais, bet koreguojant mitybą“, − vylėsi mokslininkas.

Dr. A. Burokas savo tyrimus, kuriais jau įrodė smegenų ir mikrobiotos ryšį, tęsia ir toliau. Pavyzdžiui, šiuo metu Lietuvoje vykdomas šios srities projektas „Žarnyno mikrobiotos žymenys, sergant autizmo spektro ligomis“, kuriame aktyviai bendradarbiaujama su VU ligoninės Santaros klinikų medikais, vadovaujamais prof. Vaidoto Urbono.

„Bandome suprasti mikrobiotos ir autizmo ryšį. Autizmu sergantiems vaikams yra perkeliama sveikų vaikų mikrobiota. Ir tuomet pastebimas pagerėjimas, tiesa, jis laikinas. Bandome daryti tokius tyrimus ir su peliukais, išsiaiškinti, kas vyksta, kad vaikams nereikėtų invazinės procedūros, kad užtektų kažkokių metabolitų duoti. Autizmu sergantys vaikai dažnai turi ir virškinamojo trakto sutrikimų. Mikrobiota neperprogramuos smegenų, bet padės virškinamajam traktui, tai bendra savijauta tikrai bus geresnė, o sykiu pagerės ir emocinė būklė. Galbūt vieną dieną mums pavys rasti būdą įveikti šias ligas. Taip pat bandome aiškintis, kaip mikrobiota gali padėti kovoti su smegenų senėjimo procesais, mažinant uždegimo procesus. Tad jau nėra abejonių, jog mikrobiota turi įtakos smegenų veiklai. Dabar norisi rasti būdų, kaip priversti mikrobiotą veikti taip, kaip smegenys funkcionuotų dar geriau“, − apie ateities tikslus kalbėjo dr. A. Burokas.

Saulė Girdvainytė

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

%d bloggers like this: