Tyrimas: iš užsienio grįžę lietuviai keičia mūsų konservatyvias nuostatas

Emigrantai

Asm. albumo nuotr.

Žmonės, emigravę po 90-ųjų ir turintys aukštąjį išsilavinimą, grįžę į Lietuvą čia parveža ir Vakarų pasaulio demokratines bei pilietines vertybes. Aukšta profesinio bendravimo kultūra, nepakantumas korupcijai, jautrumas socialiai atskirtiems, tolerancija seksualinėms mažumoms, palankesnis požiūris į pabėgėlius – tokius nuostatų pokyčius jie pirmiausiai atneša į savo artimųjų ratus.

Tokios išvados atsispindi kokybiniame tyrime, kurį atliko Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ir Socialinių inovacijų instituto mokslininkai kartu su kolegomis Kroatijoje, Lenkijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Pagrindinė tyrimo tema – vadinamosios „socialinės perlaidos“: tai žinios, patirtys, socialiniai įgūdžiai, normos, vertybės, socialinis kapitalas ir kiti socialiniai bei kultūriniai resursai, turintys poveikį (re)migrantų kilmės šalių visuomenių gerovės augimui.

Pasak kokybiniam tyrimui vadovavusio VDU Socialinės antropologijos centro vadovo dr. Vyčio Čiubrinsko, užsienyje gyvenančių lietuvių socialinės perlaidos vyksta itin aktyviai.

„Užsienyje gyvenantys ar iš jo grįžę lietuviai turi didelį norą veikti Lietuvos labui. Tai nebūtinai pasireiškia dideliu mastu ar akivaizdžiais veiksmais, pavyzdžiui, steigiant įmones ar organizacijas. Visgi jie daro aktyvius žingsnius ir savo aplinkoje spinduliuoja tai, ką yra atsivežę iš patirties užsienyje: pasitikėjimą savimi, demokratines vertybes, toleranciją, jautrumą atskirčiai ir žmogaus teisėms, antikorupcinį požiūrį“, – vardija projekto vadovas.

Socialinių inovacijų instituto vadovė dr. Ingrida Gečienė-Janulionė sako, jog (re)migrantai daro poveikį ir dalindamiesi savo patirtimi bei požiūriu apie mūsų šalies gyventojams dar naują temą – pabėgėlių situaciją.

„Dažnai (re)migrantai gyvena gilias demokratijos tradicijas turinčiose šalyse, kurios jau turi ir susiformavusį požiūrį bei politiką pabėgėlių klausimu. Paprastai tas požiūris yra pozityvesnis ir atviresnis, ir tai normalu – mūsų pakankamai homogeniškoje visuomenėje iki šiol nebuvome susidūrę su dideliu srautu kitų tautybių žmonių ir daugelio dalykų tiesiog nežinome. (Re)migrantai padeda jei ne pakeisti požiūrį, tai bent jau pamatyti, kad jis gali būti kitoks“, – teigia mokslininkė.

Tyrimas taip pat atskleidė, jog (re)migrantai ne tik duoda, bet ir gauna: aktyviai dalindamiesi savo patirtimi, žiniomis ir požiūriu, grąžos gauna savo statuso ir identiteto patvirtinimą bei savęs įprasminimą.

„Statuso patvirtinimas įvyksta per suvokimą, kad jų žinios yra naudingos ir vertinamos – nebūtinai tiesiogiai darbo rinkoje ar konkrečioje veikloje, bet visuomenėje apskritai. Identiteto patvirtinimas ateina per ryšio su Lietuva kūrimą, lietuvių grįžimo iš migracijos skatinimą, o savęs įprasminimas įvyksta taip pat, kaip ir donorystėje – kažką aukodamas jauti ir moralinį pasitenkinimą, visuomenės palaikymą už tokį žingsnį“, – atskleidžia dr. V. Čiubrinskas.

Žiniasklaida ir ypač socialinės medijos daro įtaką sprendimui grįžti

Projekto metu taip pat buvo tirta žiniasklaidos ir socialinių medijų įtaka (re)migrantų grįžimui. Tyrimo rezultatai parodė, jog bendrai Lietuvos žiniasklaida linkusi vis pozityviau nušviesti sugrįžimo istorijas ir tokiu būdu palankiai veikia norą sugrįžti. Visgi didžiausią poveikį turi realios sugrįžimo istorijos, išgirstos tiesiogiai iš kitų žmonių. Tokiame kontekste svarbų vaidmenį atlieka socialiniai tinklai, tarnaujantys kaip platforma tiesioginiam ryšiui, praktiniams patarimams ir pagalbai.

„Pavyzdžiui, „Facebook“ grupė „Eks Emigrantai“, jungianti jau sugrįžusius gyventi į Lietuvą ir tuos, kurie tik planuoja tai padaryti, veikia dvejopai. Pirmiausia – suteikia motyvacijos ir padrąsinimo sugrįžti, o taip pat funkcionuoja kaip svarbus praktinių patarimų šaltinis tokiais klausimais, kaip būsto paskolos, kelionė, mokesčių mokėjimas, darbo paieškos ir įvairiausi kasdieninio gyvenimo Lietuvoje ypatumai“, – sako tyrėja dr. Laima Nevinskaitė, akcentuodama, jog ir kitos panašios grupės veikia kaip netiesioginis stimulas bent pasvarstyti apie sugrįžimą į Lietuvą.

Tyrimas taip pat parodė, jog tiek sprendimą migruoti, tiek sprendimą sugrįžti žmonės priima veikiami kompleksiškų asmeninių, šeimos ir karjeros aplinkybių. Daroma išvada, jog vis daugiau žmonių sugrįžti į Lietuvą padėtų aiškus valstybinis siekis ir priemonės užtikrinti sėkmingą ir visapusišką reintegraciją, o net ir išvykus pakartotinai – sudaryti sąlygas būti įsitraukus į šalies gyvenimą.

Diasporos profesionalus jungiančio tinklo „Global Lithuanian Leaders“ (GLL) vadovė Aušra Kukelkaitė sakė, kad toks tyrimas labai svarbus, nes analizuoja konkrečią grupę – darbingo amžiaus, aukštos kvalifikacijos (re)migrantus.

„Lietuvoje dažnai girdžiu kalbant apie diasporą kaip apie vientisą žmonių bendruomenę. Iš tiesų taip nėra – daugiau nei vienas milijonas užsienyje gyvenančių lietuvių yra dar margesni nei pati Lietuva. Jie yra veikiami skirtingų kultūrų, išvažiavo dėl skirtingų priežasčių, skirtingais laikais. Todėl norėdami kalbėti apie jų „pritraukimą grįžti“ – fiziškai ar per veiklas – turime gilintis į skirtingų diasporos grupių poreikius ir motyvacijas. Manau, kad šio tyrimo išvados bus stipri atrama kurti efektyvias priemones, kurios pritrauktų daugiau aukštos kvalifikacijos Lietuvos talentų, gyvenančių užsienyje, sugrįžti,“ – sakė GLL vadovė.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

%d bloggers like this: