Europos piliečių forumai: koks jausmas, kai atidžiai klausomasi būtent tavo nuomonės?
Danielė Sacevičė renginio metu. Nuotr. iš asmen. archyvo
„Sveiki! Norėtume pakviesti jus nemokamai dalyvauti konferencijoje ir išsakyti savo nuomonę dėl Europos ateities. Ar skirtumėte tam keletą dienų savo laiko?“ Sulaukę tokio netikėto skambučio, Konferencijos dėl Europos ateities dalyviai atvirai prisipažįsta buvę kiek įtarūs. Ar renginys tikras? Kodėl kviečia būtent mane? Vis dėlto nugalėjusios įtarumą, kaunietė Danielė Sacevičė ir vilnietė Irena Pečiulienė tinklaraščiui Euroblogas.lt teigia, kad dalyvavimas renginyje buvo labai naudinga ir įdomi patirtis.
Kvietimas dalyvauti – lyg laimėjimas loterijoje
Konferencija dėl Europos ateities − praėjusiais metais prasidėjęs plataus spektro renginys, kuriame Europos piliečiai kviečiami aktyviai diskutuoti apie Europoje kylančius iššūkius ir visiems kartu ieškoti sprendimų. Konferenciją sudaro keturios dalys: daugiakalbė skaitmeninė platforma, įvairūs decentralizuoti renginiai, plenarinės sesijos ir Europos piliečių forumai. Pastarieji yra bene didžiausia naujovė: į renginį dalyviai galėjo ne tik registruotis patys, bet dalis jų buvo atrinkti ir atsitiktine tvarka.
„Praėjusių metų liepą sulaukiau skambučio, kviečiančio dalyvauti renginyje. Iš pradžių, kaip ir didžioji dauguma atrinktų dalyvių, pamaniau, kad tai tėra apgaulė. Vis dėlto, renginio pristatymas telefonu skambėjo taip įdomiai, kad ragelio nenumečiau ir sutikau dalyvauti. Deja, oficialaus kvietimo dalyvauti el. paštu teko laukti net keletą mėnesių. Per tą laiką tikrai maniau, kad jokio renginio nebus. Vis dėlto rugsėjį prasidėjo aktyvus kelionės planavimas, o spalį su dar dviem lietuviais dalyvavau pirmajame renginyje Strasbūre“, − apie netikėtos kelionės pradžią pasakoja Danielė Sacevičė.
Vilnietė Irena Pečiulienė renginio dalyve taip pat tapo atsitiktinai. Moteris juokauja, kad tam tikra prasme laimėjo loterijoje, nes tiek nuotoliniai renginiai, tiek kelių dienų išvyka į Europos Parlamentą jai buvo ne tik didžiulis iššūkis, bet ir itin praturtinanti patirtis.
„Manau, kad buvo pasirinkta ir taikoma labai gera praktika ir tokio tipo renginiai yra išties reikalingi. Buvo akivaizdu, kad dalyviai jaučiasi daug arčiau Europos Sąjungos institucijų, o svarbių sprendimų priėmimas gali būti pačių piliečių rankose“, − teigia I. Pečiulienė.
„Iš tiesų renginio metu su kitais dalyviais juokaudavome, kad jaučiamės lyg būtume laimėję loterijoje. Kone visi savęs klausė: kodėl atrinktas buvau būtent aš? Juk galbūt neturiu pakankamai žinių ir supratimo diskutuoti visomis temomis. Dauguma tikrai jautėsi, kad nėra verti ten dalyvauti. Tačiau čia ir yra visa renginio esmė: dalyvauti gali paprasti, niekuo neypatingi žmonės, jaustis išgirsti, lygūs ir vienodai svarbūs. Tai juk ir yra ES!“ − įspūdžiais dalijosi D. Sacevičė.
Nustebino dalyvių išprusimas ir aktyvumas
Konferencijos dėl Europos ateities metu diskutuojama devyniomis plačiomis temomis (klimato kaita ir aplinka; sveikata; tvirtesnė ekonomika, didesnis socialinis teisingumas ir aktyvesnis darbo vietų kūrimas; ES pasaulyje; vertybės ir teisės, teisinė valstybė, saugumas; skaitmeninė transformacija; Europos demokratija; migracija; švietimas, kultūra, jaunimas ir sportas). Europos Parlamentas, Taryba ir Europos Komisija įsipareigojo išklausyti ir atsižvelgti į renginio metu piliečių išsakytas mintis, pasiūlymus bei rekomendacijas. Tikimasi, kad šių metų pavasarį galutinėje konferencijoje bus susitarta dėl išvadų ir pateiktos gairės dėl Europos ateities.
Tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovės dalyvavo skirtingose darbo grupėse ir teigia ne tik aktyviai išsakusios savo nuomonę diskusijų metu, bet ir teikusios įvairių pasiūlymų.
„Renginyje Stasbūre atsitiktine tvarka buvome suskirstyti į nedideles, 12-16 žmonių grupeles, tad aktyviai pasisakyti galėjo kiekvienas. Neslėpsiu, iš pradžių jautėmės kiek susikaustę, tačiau netrukus ėmėme po truputį pristatinėti dabartinę situaciją savo šalyse, svarstyti, kaip norėtume, kad būtų po trisdešimties metų. Buvo tikrai įdomu sužinoti, kaip žmonės gyvena Kipre, kada italai išeina į pensiją, kokie mokesčiai mokami kitose šalyse. Išsamiai diskutavome apie skurdą ir socialinę nelygybę, kėlėme klausimą dėl bazinių pensijų suvienodinimo visose šalyse narėse. Plačiai buvo pasisakoma dėl pajamų skirtumo visoje ES ir tarp lyčių. Išsakiau savo nuomonę dėl bedarbio pašalpų, kad žmonės tuo piktnaudžiauja ir tiesiog nenori dirbti už mažą atlygį“, − pasakojo I. Pečiulienė.
D. Sacevičė prisipažįsta maloniai nustebusi, kad dalyviai jos darbo grupėse buvo itin aktyvūs:
„Kartais net neužtekdavo laiko visiems išsakyti visas mintis, nes kai įsigilini į tam tikrą klausimą ar diskusiją − visi nori pasakyti savo nuomonę, išsiplėsti. Pastebėjome, kad Vokietijos piliečiai yra labai aktyvūs ir turi nuomonę kiekvienu klausimu. Visgi palietus kiek jautresnes temas, tokias kaip LGBTQ+, vyresnės kartos dalyviai, ne tik vokiečiai, buvo ganėtinai konservatyvių pažiūrų. Neretai kirtosi jaunesniųjų ir vyresniųjų nuomonės, tačiau visad stengėmės išlikti pagarbūs ir supratingi vieni kitiems. Iš esmės mūsų tema apie migraciją, demokratiją ir ES vietą pasaulyje visi daugmaž turėjo ką pasakyti ir netgi nustebino, kokie visi išsilavinę, apsiskaitę ir besidomiantys žmonės.“
Dalyvavimas renginyje − ne šiaip smagi išvyka
Abi renginio dalyvės teigia, kad netikėtas dalyvavimas renginyje buvo labai įdomi patirtis. Tačiau paklaustos, ar kelionės buvo smagios, pirmiausia akcentuoja ten vyravusią itin rimtą darbinę atmosferą.
„Tikrai negaliu pasakyti, kad tai buvo tiesiog smagi išvyka. Tai buvo darbas ir kartais jame būdavo pakankamai streso. Žinoma, iš organizacinės pusės mumis buvo puikiai pasirūpinta, organizatoriai atliko puikų darbą. Apskritai manau, kad sumanymas taip aktyviai įtraukti piliečius į diskusijas ir sprendimų priėmimą yra puikus. Juk tuos sprendimus priimame ne tiek dėl savo, kiek dėl savo vaikų gerovės“, − pasakojo I. Pečiulienė.
„Iš tiesų kai kuriems dalyviams tos trys dienos buvo nemenkas iššūkis. Jei nesi įpratęs, nėra lengva nuo 9 ryto iki 18 val. vakaro ištisai sėdėti ir diskutuoti, galvoti, nuolat girdėti bendravimą kita kalba, aktyviai klausytis kitų pasisakančiųjų. Dienomis − daug protinės veiklos, vakarais − ekskursijos, socializacijos, tad kartais tų įspūdžių būdavo net per daug. Paskutinę dieną tikrai jaučiausi pavargusi, tačiau skųstis tikrai nedrįsčiau. Visą šią patirtį vertinu kaip vieną geriausių savo gyvenime“, − sako D. Sacevičė. Ji su nekantrumu laukia paskutiniosios renginio sesijos Mastrichte, kuri vyks už poros savaičių:
„Tikrai manau, kad pasibaigus visoms keturioms sesijoms bus pateikta kompetentingų rekomendacijų atsakingoms institucijoms. Nors mano artimųjų ratas ir iki šiol aktyviai domėjosi politika, mano dalyvavimas renginyje jiems suteikė vilties, kad ateityje viskas bus geriau.“
Virginija Pupeikytė-Dzhumerova
Euroblogas.lt 
Parašykite komentarą