Dalijimasis veganišku maistu – prieš atvirą visavalgių bauginimą

Informacijos apie gyvūninės kilmės maisto gamybos poveikį pasauliui ir žiaurių vaizdų iš gyvulių ūkių internete – nors vežimu vežk. Bet norint vis daugiau žmonių paskatinti rinktis veganišką gyvenimo būdą, reikia stiprios alternatyvos. Bent taip mano veganės tinklaraštininkės ir aktyvistės, kurioms dalijimasis savo žiniomis, receptais, o kartais ir pačiu maistu yra patrauklesnė veganiško gyvenimo būdo sklaida už „piktas“ kampanijas.

„Kaip etinė veganė, galiu pasakyti, kad maistu galima pasiekti daugiau, negu kalbant apie žiaurią mėsos industriją ir rodant filmuotą medžiagą iš skerdyklų ar fermų“, – teigia gyvūnų teisių aktyvistė Aušra Karklytė.

Dovilė Stonė (kairėje), nuotr. iš asmeninio albumo

„Savo paprastais, įdomiais ir nuotaikingais receptais norime parodyti, kad veganiška mityba nėra brangus malonumas ar juoba vien žolės su žolių padažu“, – sako Dovilė Stonė, kartu su bendraminte Milda rašanti tinklaraštį „Mi ir Do virtuvė“.

Jai pritaria Aušra: „Tiek savanoriaudama organizacijoje, tiek asmeniniame gyvenime pastebėjau, kad būtent maistas ir dalinimasis juo labai suartina žmones ir jie tampa atviresni kitokioms idėjoms, lengviau keičia požiūrį arba leidžiasi į diskusiją.“

Istorikė, tinklaraščio „Ką valgo veganai“ administratorė Ugnė Marija Andrijauskaitė įvairiose dalijimosi iniciatyvose dalyvauja nuo mokyklos. Veganizmą derina su kitomis jai svarbiomis temomis – aktyviai dalyvauja veiklose prieš skurdą ir socialinę atskirtį, lyčių nelygybę ir kitokią diskriminaciją, nesantaikos ir karo kurstymą.

Ugnė Marija Andrijauskaitė, nuotr. iš asmeninio albumo

„Veganiškas maistas – „taikiausias“ maistas, kadangi jį ruošiant nenukenčia nei žmonės, nei gyvūnai“, – aiškina Ugnė. Veganai nevartoja ne tik mėsos, bet ir pieno, kiaušinių, iš kaulų pagamintos želatinos, o patys griežčiausi – net medaus.

„Nežinau, ar kas nors, paskaitęs mūsų tinklaraštį, nuo visavalgystės perėjo prie šimtaprocentinio veganizmo, bet kai kuriuos žmones paskatinome atviriau pažvelgti į tokius, regis, be gyvūninių produktų neįsivaizduojamus dalykus kaip pyragai, keksiukai ar sotūs pietūs – tai faktas“, – džiaugiasi Dovilė. Matydamos augantį susidomėjimą iš pradžių tik draugams ruoštu riešutų sviestu, ji su Milda įkūrė įmonę ir sėkmingai prekiauja šiuo produktu.

„Būtent maisto gaminimas ir vaišinimas juo yra vienas efektyviausių būdų siekiant kalbėti apie gyvūnų teises, veganizmą bei kaip šie dalykai susiję“, – įsitikinusi Aušra, kuriai svarbu laužyti paplitusius stereotipus apie veganišką gyvenimo būdą.

Ugnei taip pat svarbu kovoti su stereotipais ir neprikurti naujų: savo tinklaraštyje ji kritikuoja pastangas seksualizuoti veganizmą, „parduoti“ jį kaip sveiką vartotojišką gyvenseną, net jei dėl to kyla rizika susipykti su kitais veganų bendruomenės nariais.

Daugybę metų „veganaujančiai“ Ugnei dalijimasis su skurstančiais parodė, kad susidomėjimas maistu be gyvūninės kilmės produktų – didesnis nei gali pasirodyti. Viena ankstyviausių jos veiklų buvo su bendraminčiais nuo 2007 m. organizuotos „Food not bombs“ („Maistas, ne bombos“) akcijos Vilniuje.

„Šios akcijos ištakos buvo susijusios su antimilitaristiniu judėjimu JAV, šūkis siūlo pinigus leisti ne karui, o tų, kam maisto trūksta, maitinimui, – prisimena Ugnė (pasakojimą apie akcijų principus ir jų eigą Vilniuje galima rasti čia). – Dažniausiai šalpa užsiimdavo religinės organizacijos, o mums norėjosi turėti kažką pasaulietiško, kur atėję pavalgyti žmonės greta maisto negautų ir porcijos religijos.“

Dovilė, svajojanti išleisti knygų seriją apie veganišką mitybą platesnei auditorijai, mėgsta dalytis atradimais virtuvėje: „Aišku, smagu ir tai, kad padedam veganizmu besidomintiems žmonėms jaustis šiek tiek tvirčiau, atradus šūsnį receptų, kuriuos nesudėtingai galima pritaikyti savo kasdienybėje.“

Aušra Karklytė, nuotr. iš asmeninio albumo

Tačiau visada džiugina, kai receptai patraukia ir ne veganus. Tam pritaria ir Aušra: „Žmonės, kurie ragauja, nustemba, kad galima, tarkime, iškepti pyragą be kiaušinių, o burgeriui nebūtina mėsa. Jiems tai būna atradimas. Manau, kad tokios iniciatyvos vienaip ar kitaip keičia žmonių požiūrį į maistą.“

Ugnę patirtis ne veganams skirtose akcijose įtikino, kad susidomėjimas negyvūninės kilmės maistu yra didesnis nei iš pažiūros atrodo: „Buvo nepaprastai įdomu dalijant skrajutes, kviečiančias į kartą per mėnesį vykstančią akciją, sutikti elgetaujančią senjorę, kuri skundėsi, jog visos labdaros valgyklos į patiekalus „kiša mėsgalius“, o ji – vegetarė, todėl šalpos valgyklose valgyti negali.“

Veganiškas gyvenimo būdas patraukia vis daugiau Lietuvos gyventojų. Kurdamas naujausią filmą, režisierius Romas Zabarauskas pasiryžo komandai per filmavimus organizuoti tik veganišką maitinimą ir vengti naudoti gyvūnus išnaudojančius produktus.

Vienas po kito steigiasi nauji ir populiarėja esami veganiški restoranai. Aušra vardija ir mažiau girdėtas, bet sėkmingas iniciatyvas: veganiškų patiekalų konkursai (pvz, „Veganiško burgerio iššūkis“, „Mano veganiškas patiekalas Kalėdoms“), piknikai, Veganų dienos lapkričio pirmosiomis dienomis. Jos svajonėse – ir TV laida apie veganizmą. „Anksčiau ar vėliau visos mano idėjos bus įgyvendintos, nors nebūtinai tai padarysiu aš“, – tiki Aušra, žinodama, kad savanoriauti mėgstančių bendraminčių būrys pasirūpins idėjų sklaida.

Daiva Repečkaitė

Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.