Patarimai, kaip keliauti vienam

„Pasiekęs Prancūziją, buvau šlapias, vienišas ir daug verkiau“, − rašė britų keliautojas Alastairas Humphreys, ketverius metus važiavęs dviračiu aplink pasaulį. Savo knygoje „Dviračio dienoraščiai“ jis pasakojo apie sunkią kelionės pradžią ir pirmuosius išbandymus. Jam teko ne tik priprasti prie kasdienio fizinio krūvio, bet ir buvimo vienam.

Tūkstančiai kelionių tinklaraščių pasakoja pavienių keliautojų (ang. solo travelling) istorijas, kuriose ginamas laisvo ir nežinomybės nebijančio žmogaus portretas. Vakaruose keliauti vienam tapo savotiška mada: jaunimo nakvynės namai knibždėte knibžda iš įvairiausių pasaulio kampelių susirinkusių individualistų, kurie įtvirtino naują keliautojų tipą.

Elės Pranaitytės kelionių akimirkos, nuotr. iš asm. albumo

Nuo 2005 m. savarankiškai keliaujanti, laisvai samdoma anglų kalbos mokytoja, gidė, kelionių žurnalistė Elė Pranaitytė teigia, kad nors pirmi žingsniai keliaujant vienai ir gąsdina, bet ilgainiui tampi savarankiška ir labiau savimi pasitikinčia asmenybe.

„Išmoksti savimi rūpintis, saugoti daiktus ir pasitikėti žmonėmis. Perpranti įvairias logistines gudrybes: kaip atvažiuoti iki oro uosto, kur pirkti traukinio bilietus ar kur keistis valiutą. Kelionės programą vykdai kaip nori ir kada nori − be jokių kompromisų. Valgai ką ir kada nori, keliesi ir guliesi kada nori“, − savarankiško keliavimo privalumus vardijo Elė.

Pirmoji pašnekovės kelionė į užsienį buvo išvyka su klase į Italiją iškart po Nepriklausomybės. Kartu keliavusi mama, tuo metu kone ašarodama pasakė, kokia ji laiminga, kad dukra augdama turės galimybę pamatyti tokias šalis kaip Italija. Jai tai buvo pirmoji kelionė į užsienį po geležinės uždangos griūties. Vėliau, jau dirbdama mokytoja, Elė kartu su kolegėmis išvyko į Taliną, nuo kurio ir prasidėjo jos kelionės ir klajonės.

„Po šios išvykos grįžus į Vilnių, mane aplankė geniali mintis: o gal ir aš galiu taip susiorganizuoti keliones, juk viskas taip paprasta? Tada dar nebuvo pigių skrydžių, todėl atradau keliones autobusais. Taip ir užsikabinau. Kelionės yra savotiškas narkotikas. Baimės nebuvo − tik jaudulys, ar viskas pavyks sėkmingai, ar nepavėluos autobusas, ar nebus nesklandumų su kambariu, ar užteks pinigų. Bet su laiku ir patirtimi toks jaudulys pradingsta“, − pasakojo Elė.

Elės Pranaitytės kelionių akimirkos, nuotr. iš asm. albumo

Anot pašnekovės, lietuviai keliauti vieni nemėgsta – mieliau renkasi draugų ar šeimos kompaniją. Kartu keliauti yra ir saugiau, ir pigiau. Vyresnio amžiaus žmonės keliauti savarankiškai bijo dėl kalbos barjero ar nedrįsdami pirkti bilietus internetu, todėl dažniau naudojasi kelionių agentūrų paslaugomis. Kartas nuo karto žiniasklaidoje nuskambančios istorijos apie nukentėjusias turistes, priverčia ne vieną nusistebėti Elės gyvenimo būdu: „Kaip tu nebijai? Ir net Izraelyje viena buvai?“.

Pirmąsyk savarankiškai vykstantiems į užsienį, keliautoja siūlo netaikyti šoko terapijos ir nepulti stačia galvą į kardinaliai skirtingą kultūrą. Geriausia pradėti pratintis aplankant artimiausius mūsų kaimynus: latvius, estus, lenkus ar skandinavus, o tik vėliau pasukti į egzotiškesnius kraštus.

Elės Pranaitytės kelionių akimirkos, nuotr. iš asm. albumo

„Prisimenu savo pirmą kelionę į Berlyną. Tada jau buvau patyrusi keliautoja, bet mane šokiravo Berlyno miestas: dydis, greitis, nešvara, svetima kalba, skarotos moterys. O juk Berlynas − ne koks Marokas, Tunisas, ar Iranas. Todėl patarčiau pratintis po truputį: nusipirkti bilietą autobusu iki Rygos, Talino ar Varšuvos, užsisakyti nakvynę, išsirinkti lankytinas vietas ir susižinoti transportą iki jų. Jei atvykimas vėlyvas ir vietovė neaiški, Couchsurfing.com portale susirandu patikimai atrodančių asmenų profilius ir parašau jiems, ar galėtų mane sutikti ir palydėti iki nakvynės vietos −  niekada nėra atsisakę padėti“, − teigė pašnekovė.

Labiausiai keliautojams padeda planas: žinoti, kaip atvykti iki nakvynės vietos, kaip susisiekti su namiškiais, kur kreiptis nelaimės atveju. Pastarąją informaciją mes gauname SMS žinute kirtę valstybės sieną.

Vyrai ir moterys, keliaudami vieni, susiduria su skirtingomis problemomis. Pasak Elės, pavienės moterys visada sulauks padidinto dėmesio šiltesniuose kraštuose, net ir tokiuose kaip Izraelis, todėl tam reikia nusiteikti ir nereaguoti.

Elės Pranaitytės kelionių akimirkos, nuotr. iš asm. albumo

15 šalių savarankiškai aplankiusi Elė aktyviai keliauja ne tik po užsienio valstybes, bet ir po Lietuvą. Pavarčius jos tinklaraštį, susidaro įspūdis, jog dar nespėjusi grįžti iš vienos kelionės, ji jau planuoja kitas. Vien 2015 m. ji keliavo į Poznanę, Rygą, Madridą, Toledą, Kopenhagą, Stokholmą, Gotlandą, Oslą, Prahą ir Brno. O kur dar kiti mažesni miestai ir miesteliai. 2016 m. pašnekovė pradėjo kelione į Izraelį. Didžiausias keliavimo vienai privalumas, anot Elės, kad gali bet kada keisti planus.

„Turiu tradiciją kasmet spalio mėnesį savo gimtadienį sutikti ne Lietuvoje, todėl pernai skridau į Madridą. Pabuvusi Mercado San Miguel maisto turguje, kuriame galima paragauti ispaniškų gardumynų, supratau, kad į jokius pasaulinio garso muziejus aš šią savaitę eiti nenoriu. Tenoriu sėdėti šitame gurmanų rojuje ir mėgautis melionu, sūriu, kumpiu, midijomis įdarytomis alyvuogėmis ir taure vyno. Ir štai tada pajutau tokių kelionių pridėtinę vertę: man niekas netrukdo pakeisti planus 180 laipsnių ir daryti tai, ko nori širdis arba šiuo atveju skrandis“, − sakė Elė.

Keliautojos teigimu, nors kartais keliaujant vienai ir būna liūdna, bet iš tiesų visada esi apsuptas žmonių: autobuse, lėktuve, viešbutyje, restorane ar muziejuje. Taip kad keliaujame ne vieni, o tik vieniši.

Karolis Bareckas

Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.