Kaip ir kodėl europiečiai stažuojasi JAV, o amerikiečiai – Europoje?
Viktorija Puodžiūtė, nuotr. iš asmeninio aslbumo
Profesinės stažuotės programa – tai iki 30 000 JAV dolerių stipendija, skirta profesinius interesus atitinkančiai stažuotei JAV įmonėje atlikti. Stipendija skiriama dabartiniams universitetų studentams bei nesenai baigusiems studijas ir padengia apgyvendinimo, maisto bei transporto išlaidas stažuotės metu. Už tokį dosnumą reikėtų dėkoti Baltijos–Amerikos laisvės fondui (angl. BAFF).
Apie profesinės stažuotės patirtį JAV pasakoja Virginijus, Viktorija, Aurelija, Kamilė ir latvė Ulrika. O apie stažuotes Europoje ir kultūrinį šoką – amerikiečiai Ella ir Edwardas.
Europiečiai Amerikoje
Iš Visagino kilusi architektė, „Architektūros vaikų fondo“ savanorė bei architektūros žurnalistikoje vis pašmėžuojanti Viktorija Puodžiūtė per BAFF programą metus dirbo architekto-urbanisto asistente vienoje didžiausių architektūros ir urbanistikos kompanijų pasaulyje HOK. Mergina JAV apibūdina kaip „didelių kraštutinumų, netgi ekstremumų“ šalį: „Čia vieną dieną vyksta akcijos už marihuanos legalizavimą, kitą dieną – protestas prieš abortus. Hipiai gyvena šalia mormonų, technologijų su visu Silicio slėniu pažanga milžiniška, tačiau vis dar naudojamasi čekiais, o kreditinės kortelės siunčiamos tiesiog paštu be jokios apsaugos.“
Viktorija teigia, kad nuvykus į JAV daug stereotipų subliuško: „Pavyzdžiui, tas stereotipas apie kvailus amerikiečius – tik stereotipas. JAV pritraukia ir pačius protingiausius, ir pačius kvailiausius.“
Tačiau ne visi siurprizai merginai buvo malonūs. „Nesitikėjau tokios apgailėtinos sveikatos apsaugos sistemos bei akivaizdaus rasių pasiskirstymo. Man pačiai teko gyventi ir juodaodžių kvartale, ir prestižiniame rajone, kuriame juodaodį gali sutikti nebent „Five Guys“ užkandinėje pjaustantį bulvytes. Taip pat liūdino ir jaunų žmonių nesidomėjimas menais (koncertuose, teatruose – vien senukai)“, – dėsto architektė.
Pasiteiravau Viktorijos, ką suteikia stažuotė JAV, ko negalima rasti Lietuvoje ar Europoje? Mergina įvardino Lietuvą, Europą kaip namus, kaip komforto zoną, kur viskas aišku, viskas paprasta. Tuo tarpu kitoniškos JAV sukuria sąlygas „iš naujo save atrasti, įvertinti, parodyti savo gebėjimus ir talentus, prisitaikyti prie kultūrinių ir rinkos sąlygų“. Viktorija linki, kad Europa iš JAV pasimokytų šiltesnio, mandagesnio bendravimo ir mažiau snobiškumo, o JAV iš Europos – subtilumo, socialinės lygybės, kultūros ir poetiškesnio požiūrio į gyvenimą.
Virginijus Sinkevičius, nuotr. iš asmeninio albumo
Virginijus Sinkevičius, po studijų Velse ir Olandijoje gavęs BAFF stipendiją, išvyko stažuotis į JAV. Jo žodžiais tariant: „Tai buvo galimybė, kurios negalima paleisti.“ Virginijus metus darbavosi Vašingtone, Europos analizės centre (CEPA). Pradėjęs nuo pagalbinių darbų – tyrimų ir asistavimo kolegoms – netrukus vaikinas įgijo kolegų pasitikėjimą ir tapo atsakingas už pranešimus spaudai, bendradarbiavimą su žiniasklaida, renginių, užsienio šalių svečių vizitų bei susitikimų organizavimą, o galiausiai net pats parengė keletą analizių.
„Man tai buvo unikali patirtis, iš kurios stengiausi išgręžti viską, kas įmanoma. Stengiausi būti aktyvus, susipažinti su kuo daugiau žmonių, nebijojau pasikviesti kavos net ir labai aukštas pareigas užimančius žmones, nes žinojau, kad DC esu tik metus. Tiesą sakant, neigiamo atsakymo niekada neišgirdau. Tai labai sustiprino pasitikėjimą savimi ir praplėtė karjeros galimybių ratą“, – įspūdžiais dalinasi Virginijus.
Šiuo metu Lietuvoje įsikūręs Virginijus nesvarsto galimybės grįžti gyventi į JAV, nes gimtinėje jaučiasi reikalingiausias: „Būdamas programos „Kurk Lietuvai“ dalyviu prisidedu prie valstybinės svarbos projektų įgyvendinimo, diskutuoju su prezidento ar premjero patarėjais, dalinuosi įžvalgomis su ministrais. JAV gali sėkmingai kurti verslą, bet proga susitikti su prezidento patarėju ar ministru pasitaikys itin retai.“
Paklausus, ko Europa galėtų pasimokyti iš JAV, vaikinas paminėjo piliečių apsaugą, patriotiškumą ir pasitikėjimą savimi: „Lietuvoje žmonėms baisu prisipažinti apie savo planus, pasakyti, kad jie svajoja tapti prezidentu ar premjeru. Tuo tarpu JAV vaikų paklausus, kuris norėtų būti prezidentu, pamatai rankų mišką, o ir sportuodami jie svajoja tapti geriausiais. Lietuvoje dar daug baimės, stengiamasi garsiai ir ambicingai nesireikšti, neduok Dieve, nepavyks.“
Aurelija Olendraitė, nuotr. iš asmeninio albumo
Aurelija Olendraitė po studijų VU Teisės fakultete stažavosi organizacijoje „The Advocates for Human Rights“ , kuri jau daugiau nei 30 metų suteikia teisinę ir moralinę pagalbą imigrantams bei pabėgėliams iš konfliktinių zonų bei vykdo žmogaus teisių švietimo programas.
12 mėnesių stažuotės metu mergina prisidėjo prie internetinių duomenų bazių atnaujinimo, teisinių tyrimų, renginių organizavimo, ji lankėsi teismuose, stebėjo bylas, dalyvavo įvairiose konferencijose, savanoriavo ir dar spėjo aplankyti daugiau kaip dešimtį kitų valstijų.
„Man labai pasisekė, jog mane stažuotei priėmusi organizacija yra įsikūrusi Minesotos valstijoje, kuri yra išskirtinė savo skandinaviškumu, dėl ten anuomet apsigyvenusių norvegų, švedų ir kitų emigrantų iš Skandinavijos. Po neramumų Somalyje Minesotos valstijoje apsigyveno apie 25 tūkst. pabėgėlių, ten taip pat gyvena didelės bendruomenės ispanakalbių ir kitų kultūrų atstovų“, – kultūrinį margumyną analizuoja NVO teisės instituto vadovė Aurelija.
Merginą sužavėjo ne tik Minesotos gyventojų gebėjimas integruoti įvairiausių kultūrų žmones, bet ir sėkmingas LGBT judėjimas: „Kiekvieną vasarą Mineapolyje vyksta didžiulė LGBT žmonių eisena. Smagu buvo matyti, kaip ištisas 5 valandas plačiausia miesto gatve žygiuoja įvairių didžiausių kompanijų („Best Buy“, „Wels Fargo“, „Target“ ir kt.) grupės, miesto orkestras, restoranų atstovai… Kol žymiausios advokatų kontoros kviečia prieš santuokai ištariant „taip“ atvykti ir pasikonsultuoti su jų teisininkais, kelių valymo įmonė šaukia „valome kelius įvairovei jau 19 metų“, o katalikiškos grupės žingsniuoja su plakatais „katalikai švenčia santuokos lygybę Minesotoje“, – įspūdžiais dalinasi Aurelija, kurios viešnagės Minesotoje metu ir buvo apginta LGBT žmonių teisė tuoktis.
Paklausus, ką mergina „importuotų“ iš JAV, ji atsakė: „Manau, kad Lietuvos mokyklose turėtų būti mokoma kūrybiškesnio bei laisvesnio požiūrio į daugybę dalykų. Bet tam reikia, kad mūsų mokytojai būtų atviri ir nebijotų laužyti stereotipus, pasisakyti už žmogaus teises. Nes tik tokioje aplinkoje, kurioje kiekvienas esamame priimamas toks, koks esame, o ne talpinamas į nustatytus neaiškius „normalumo“ rėmelius, gali skleistis kūrybiškumo džiaugsmas.“
Mergina taip pat prisimena, kaip grįžus į Lietuvą, ją vis pašiepdavo: „Baik tu čia su tais savo amerikietiškais mandagumais“, nors mergina ligi šiol įsitikinusi, kad mieliau, kai žmogus mandagiai nusišypso, nei kai nuoširdžiai linki blogos dienos surūgusia veido mimika. O stebėdama susivienijusių Amerikos valstijų pavyzdį, Aurelija linki sėkmės ir stiprybės dideliam projektui – Europos Sąjungai. Ji tvirtai tiki, kad protingomis derybomis galime išspręsti vidinius rebusus ir atlaikyti iššūkius.
Kamilė Gimbutaitė, nuotr. iš asmeninio albumo
Iš Alytaus kilusi, prieš išvykdama į BAFF stažuotę, studijavo Lundo universitete Švedijoje, o šiuo metu dirba analitike finansų patarėjų įmonėje.
„Manau, kad tai yra sunkiai su kažkuo kitu palyginama programa. Visų pirma, tai unikali savarankiško gyvenimo patirtis. Visų antra, profesinė patirtis būtent JAV yra itin reikšminga kone visų sričių profesionalams: jei tu sukiesi finansuose ar mados industrijoje – kur kitur tau būti, jei ne Niujorke. Jei veiki kino srityje – kur, jei ne Holivude, dirbantiems teisės ar viešajame sektoriuje – kur, jei ne Vašingtone, jei IT – Silicio slėnyje ir t.t. Pavyzdžiui, aš pati dirbau tokioje srityje, apie kurią Lietuvos universitetuose beveik nieko nemokoma, todėl įgavau konkurencinį pranašumą profesinėje srityje. Neseniai vėl ieškojau panašios „all inclusive“, „full support“ programos įvairiose pasaulyje šalyse ir nieko tokio neradau.“
„Lloyds“ privačios bankininkystės alternatyvių investicijų skyriuje Niujorke atlikusi 12 mėnesių stažuotę lietuvė dirbo apribotos rizikos fondų (angl. hedge funds) analitikų komandoje, padėjo fondų paieškos, atrankos, portfelių priežiūros darbuose, rašydavo mėnesio rinkų apžvalgas, dalyvavo daugybėje konferencijų ir susitikimų su fondų valdytojais. Kamilė ypač aistringai pasakoja apie Niujorką: „Dievinu Niujorką. Man patinka, kad galiu išnykti minioje. Mane žavi, kad neegzistuoja tokios sampratos, kaip „vietinis“/„nevietinis“, „normalu“/„nenormalu“. Čia kad ir kaip gyventum, kad ir ką darytum, nėra jokio „judgemento“, greičiausiai nesulauksi nė žvilgsnio gatvėje. Be to, man patinka skubėti, bėgti per šimtą renginių ir dar į šimtą nespėti, skaityti metro, pietauti pakeliui, planuoti vakarieniaujant ar skambinti telefonu sporto salėje , todėl labai tiko Niujorko ritmas.“
Paklausus, ko Europa, Kamilės nuomone, galėtų išmokti iš JAV, mergina atsakė: „Europai reikia pabusti iš miego, didinti konkurencingumą, lankstumą, o jos imigrantai galėtų iš JAV pasimokyti, kaip atvykus į šalį priimti joje puoselėjamas vertybes, prisitaikyti prie joje propaguojamo gyvenimo būdo, o ne izoliuotis, kelti savo reikalavimus ir bandyti įvedinėti savo tvarką.“
Tuo tarpu JAV, jos nuomone, turi ko pasimokyti imigracijos, ginklų, socialinės apsaugos politikos ir reguliavimo srityse, o dažnam amerikiečiui nepakenktų pažvelgti toliau savo nosies ir šiek tiek pakeliauti.
„Didžiausia JAV fane“ save vadinanti Kamilė sako į JAV dar tikrai sugrįšianti: „Man patinka milžiniški visa ko mastai ir manijos, dideli ir greiti vilkikai, beprotiški atstumai, sėkmingos korporacijos, kosminiai jų vadovų bonusai, darbuotojų ambicijos, dangoraižiai, vienuolikos juostų greitkeliai, pilni prekių vežimėliai, du šimtai kasų wallmartuose, nieko-nėra-neįmanomo klientų aptarnavimas, unlimited refills, pusės stalo buritų porcijos, Holivudo žvaigždžių gandai, eilės klykiančių paauglių prie Justino Bieberio ar „Apple“ parduotuvės… Norėčiau studijuoti Bostone, atostogauti Pietų Kalifornijoje, trankytis po nacionalinius parkus Jutoje, dirbti Niujorke, gyventi Brukline ir traukti per dantį Majamį! JAV iš tikrųjų yra svajonių šalis! “
Ulrika Beitnerė, nuotr. iš asmeninio albumo
BAFF latvei Ulrikai Beitnerei suteikė galimybę 6 mėnesius stažuotis Alabamos universitete Birmingame ir 5 mėnesius – Kalifornijos universitete Los Andžele. Stažuočių metu ji atliko įvairius mokslinius tyrimus. Pavyzdžiui, jei teko tirti „Mildronate“ vaistų įtaką atminčiai. Šiuo metu mergina dirba farmacijos srityje, tęsia įvairių vaistų tyrimus, organizuoja tarptautines konferencijas ir mokosi doktorantūroje.
Pasiteiravus, kuo stažuotė už Atlanto pranašesnė už stažuotę Europoje, mergina įvardijo aplinkos, kultūros ir istorijos kitoniškumą, kuris paspartina tavo, kaip žmogaus vystymąsi. Lygindama JAV su Europa, Ulrika pastarąją įvardiją kaip vyresniąją seserį – senesnę, kiek lėtesnę, o Amerika jai asocijuojasi su kultūrų mozaika bei emigrantų sambūriu, į kurį labai paprasta įsilieti.
„Manau, kad mes nepakankamai daug žinome apie JAV istoriją. Mūsų supratimas apie šią valstybę apsiriboja filmais ir serialais, kuriuos žiūrime. Aš net įsivaizdavau, koks svarbus amerikiečiams yra darbas ir atlyginimas. Tai sunkiai dirbantys ir mažai atostogaujantys žmonės. Jie sukūrė vieną stipriausių ekonomikų pasaulyje, bet už tai moka didelę kainą – nuolatinis stresas, pervargimas, skolos, laiko, skiriamo vaikams, stygius ir panašiai“, – teigia Ulrika.
Taip pat mergina mano, kad JAV turėtų mažiau vartoti vaistų, pasimėgauti ilgesnėmis nei dviejų savaičių per metus atostogomis ir pailginti motinystės atostogas. „O europiečiai, ypač latviai, turėtų pasimokyti amerikietiško mandagumo kasdieniame gyvenime ir klientų aptarnavimo bei paslaugų teikimo manierų. Taip pat spręsti migracijos ir integracijos problemas“ , – įsitikinusi Ulrika.
Amerikiečiai Europoje
Ella Thompson, nuotr. iš asmeninio albumo
„Aš visuomet norėjau studijuoti ar dirbti Europoje. Po kelionių Azijoje bei Pietų Amerikoje Europa atrodė kaip kitas logiškas žingsnis “, – teigia iš Pensilvanijos kilusi amerikietė Ella Thompson, jau tris mėnesius gyvenanti Anglijoje.
Jungtinėse Amerikos Valstijose studijavusi anglų literatūrą, mergina atvyko atlikti praktikos į Europą.
„Kadangi daug keliauju, išmokau minimalizuoti lūkesčius. Aš viso labo viliuosi pasimėgauti nauja vieta bei kultūra ir man ligi šiol puikiai pavykdavo pasiekti išsikeltą tikslą. Tiesa, Anglijos atveju aš buvau pasiruošusi šaltesniam ir lietingesniam orui, bet pietinė šalies dalis mane kol kas mane lepina šiluma ir šviesa,–- šypsosi mergina. – Kita vertus, atvykusi į Angliją susidūriau su galybe skirtumų – nuo kardinalių kultūrinių priešpriešų, šnekamosios kalbos iki tokių smulkių kasdieninių detalių kaip durų varstymosi kryptis, apie šiuos dalykus nei mokykloje, nei universitete nekalbėjome“.
Paklausus, kaip Ella apibūdina Angliją savo artimųjų ratui, likusiam JAV, mergina sako liaupsinanti įspūdingus Anglijos kraštovaizdžius, džiūgaujanti dėl pigios europietiškos produkcijos ir kviečianti visus apsilankyti.
„Dabar, kai galiu tiksliau palyginti JAV su Europa, tikrai norėčiau, kad JAV maisto kokybė pasivytų Europą. Taip pat, kad amerikiečiai taptų individualiai sąmoningesni dėl aplinkos. Mane sužavėjo, kaip Europoje tiek žmonės, tiek įmonės yra skatinamos rūšiuoti, tausoti elektrą, mažinti plastikinių maišelių naudojimą ir kitais būdais padėti aplinkai“, – pagyrų Europai negaili Ella.
Edwardas Cezniakas, nuotr. iš asmeninio albumo
„Mokyklos ir universiteto draugų įspūdžiai ir atsiliepimai apie Vokietiją paskatino ir mane ten nuvykti. Be to, mano giminės medyje yra emigravusių iš Miuncheno, tad visuomet jaučiau kone pasąmoninį norą aplankyti tą kraštą“, – teigia Kolorado valstijoje gyvenantis Edwardas Cezniakas, kuris atliko 12 mėnesių stažuotę Miunchene.
Prieš atvykdamas į Vokietiją, Edwardas įsivaizdavo vokiečius kaip šiek tiek arogantiškus, savo kultūra itin besididžiuojančius, kategoriškus žmones, kurie sunkiai pripažįsta klaidas ar nenoriai priima kritiką. „Aš net neįsivaizdavau, kad vokiečiai tokie tiesmukiški ir savikritiški. Dauguma JAV gyventojų linkę žodžius vynioti į vatą, kai tuo tarpu vokiečiai nebijo tiesos išrėžti tiesiai į akis“, – teigia psichikos sveikatos slaugytoju dirbantis vaikinas.
„Nuo mažens girdėjau, kad Europa yra kitoks kraštas. Kad žmonės ten kalba kitaip, rengiasi kitaip, valgo kitaip ir, kad nesugebantys įsilieti yra greitai atstumiami. Nuvykus į Europą supratau, kad europiečiai yra ganėtinai draugiški ir paslaugūs žmonės, ypač jei mėgini bendrauti jų kalba. Taip pat suvokiau, kad jie daug santūresni nei amerikiečiai. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose pokalbiai tarp nepažįstamųjų metro ar gatvėje daug dažnesni nei Europoje. Čia žmonės linkę keliauti su ausinukais ar tiesiog vengti akių kontakto, o juo labiau pokalbių su aplinkiniais. Grįžus į JAV buvo keista suvokti, kaip dažnai mes visur važiuojame automobiliais ir koks neišvystytas yra mūsų viešasis transportas. Mane labiausiai šokiravo, kokios skirtingos yra šalys Europoje. Gyvendamas Vokietijoje aš taip pat aplankiau Prancūziją, Austriją, Belgiją, Daniją, Olandiją bei Italiją. Negalėjau patikėti savo akimis pamatęs, kaip greta esančios valstybės taip kardinaliai skiriasi viena nuo kitos“, – įžvalgomis dalinasi Edwardas.
Jis džiaugiasi, kad Europa ir JAV yra tokios skirtingos ir visai nenorėtų, kad šie poliai niveliuotųsi. Tačiau, jo nuomone, nemokamas ar nebrangus aukštasis mokslas ir sveikatos sistema Europoje yra sritys, kurios Amerikoje tikrai galėtų pasitempti.
Eglė Raustė
Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.
Euroblogas.lt 
Vienas atsakymas į “Kaip ir kodėl europiečiai stažuojasi JAV, o amerikiečiai – Europoje?”
[…] Kaip ir kodėl europiečiai stažuojasi JAV, o amerikiečiai – Europoje? […]
PatinkaPatinka