Už dano ištekėjusi lietuvė: „Nenoriu, kad vaikai turėtų atsisakyti Lietuvos pasų‟
Tautvydė Andersen su vyru Allanu ir vaikais, asmeninio albumo nuotr.
Dvigubos pilietybės klausimas seniai yra lyg karšta bulvė Lietuvos viešojoje erdvėje. Bijome, esą pasų gali užsimanyti nepageidaujami asmenys, o realybė tokia, kad net dabar galintieji į juos pretenduoti neskuba. Keleriopą pilietybę toleruoja dešimtys pasaulio valstybių. Kai kurios ne tik neleidžia atsisakyti gimtinėje gautų pasų, bet ir dalija juos, pavyzdžiui, sudarius santuoką ar investavus apvalią sumą.
Mamai vaikai – lietuviai, tėčiui – danai
Už dano Allano ištekėjusi Tautvydė Andersen augina sūnų ir dukrą. Įstatymas vaikams iki suaugant leidžia būti abiejų valstybių, iš kurių kilę jų tėvai, piliečiais, bet kol kas jie turi tik Lietuvos pasus. Mat dabar šeima įsikūrusi mūsų šalyje, o apie daniškus žada galvoti persikėlusi į Daniją.
„Esame sutarę pase nenurodyti vaikų tautybės – iš pagarbos, – tinklaraščiui Euroblogas.lt sakė Tautvydė. – Mūsų vaikai save tapatina ir su danais, ir su lietuviais. Laisvai kalba abiem kalbomis ir dar angliškai. O kaip bus ateityje, priklausys nuo to, kur gyvensime. Man asmeniškai labai svarbu, kad jie jaustųsi ir lietuviais.‟
Pašnekovei dvejonių nekyla, ar reikėtų įteisinti dvigubą pilietybę, ir esą net nereikia sukti galvos dėl savęs suvokimo ar identiteto. „Būtų tikrai puiku, jei vaikai galėtų turėti dvigubą pilietybę, o ne kaip dabar – privaloma rinktis. Tarsi turi atsisakyti dalies savęs, kurią gavai gimdamas.
Mes šeimoje norime, kad nė viena tautybė nebūtų prioritetinė. Jei gyvensime Danijoje, tikėtina, kad vaikai eis į danišką mokyklą ir natūraliai atsisakys Lietuvos pilietybės. Man to, žinoma, nesinorėtų. Man jie yra lietuviai, Allanui – danai. Tame nematau jokio prieštaravimo, nes tai yra tiesa, gyvenimiška ir tikra. Juk jie per sekundę gali persijungti iš vienos kalbos į kitą, jiems artimos tiek vienos, tiek kitos šalies tradicijos. Kuo mažiau skirstysime ir brėšime aiškias ribas, tuo būsime atviresni, jautresni, tolerantiškesni. Kosmopolitiška ši era.‟
O štai su Isaacu iš Ispanijos šeimą sukūrusi Evelina Adomaitytė pasielgė kitaip. Jos pirmagimis Lukas pasaulį išvydo Ispanijoje, tad gavo šios šalies pilietybę. „Kaip popierizmo nemėgstanti ir šiaip gana pragmatiška mama, aš net nesusimąsčiau apie lietuvišką pasą, – atviravo pašnekovė. – Ir Ispanija, ir Lietuva yra Europos Sąjungos valstybės, tai kam tie du vienodi pasai?‟
Tačiau Evelina, dabar gyvenanti Hamburge (Vokietija), irgi pritaria dvigubai pilietybei, ypač jei vienas iš vaiko tėvų yra ne europietis arba kai susituokia Lietuvos ir trečiosios šalies piliečiai.
Epp Petrone su dukromis, asmeninio albumo nuotr.
Teisės į pilietybę negali atimti
Estijoje žinomos rašytojos ir leidėjos Epp Petrone dukros turi ne tik šios šalies, bet ir JAV pasus, mat jų tėtis Justinas yra amerikietis. Dėl pastarosios aplinkybės tai esą netgi privaloma. Užtat Estijos pilietybės politika kiek keblesnė. „Viena vertus, po natūralizacijos tikimasi, kad atsisakysi kitos valstybės paso. Bet jei gimsti Estijos piliečiu, turi teisę į pilietybę nuo gimimo ir jos paneigti negalima. Taigi mūsų vaikai nuo gimimo gali turėti abiejų šalių pasus‟, – tinklaraščiui Euroblogas.lt paaiškino estė.
Teoriškai mergaitėms, sulaukus pilnametystės, reikėtų pasirinkti, kurios valstybės pilietėmis nori būti. Bet Estijos konstitucijoje nurodyta, kad niekas negali atimti pilietybės, gautos gimstant. „Žinome nemažai suaugusiųjų, kurie turi po du pasus. Bet reikėtų pažymėti, kad prezidentas, gimęs Švedijoje, užaugęs JAV ir turėjęs dvigubą pilietybę, prieš imdamasis viešos veiklos amerikietiško paso atsisakė‟, – atkreipė dėmesį Epp.
Justinas Petrone, asmeninio albumo nuotr.
Estijoje ilgiau nei dešimtmetį su pertraukomis gyvenantis jos vyras Justinas Petrone, kuris taip pat rašo knygas, jau galėtų pretenduoti į šios šalies pasą. „Bet tai reikštų, kad turėčiau atsisakyti Amerikos pilietybės. Neturiu jokio noro tai daryti, – pripažino jis. – Jei Estija pripažintų dvigubą pilietybę, tikrai paprašyčiau paso.‟
Kai gimė Marta, Anna ir Maria, šeima nepaprastai džiaugėsi jų gautais dviem pasais, mat tokiu būdu jie galėjo keliauti po didžiulę teritoriją – nuo Honolulu Havajuose iki Vilniaus.
Epp Petrone, asmeninio albumo nuotr.
Justino manymu, didžiausias keblumas keleriopos pilietybės atveju yra mokesčiai. JAV sustiprino dėmesį užsieniečiams svetur, įskaitant reikalavimą pasiekti informaciją apie jų sąskaitas bankuose. Būdamas šios šalies piliečiu Justinas negalėtų išsisukti, bet jo dukroms, gyvenančioms ir dirbančioms Estijoje, tai gali tapti galvos skausmu. Pašnekovas teigė girdėjęs, kad nemažai Europoje gimusių, bet amerikiečius tėvus turinčių žmonių atsisakė JAV pasų, kad išvengtų tokios kebeknės.
Keisti nuomonę privertė migracija
Dviguba (keleriopa) pilietybė leidžia žmogui dalyvauti ne vienos valstybės politiniame, socialiniame ir visuomeniniame gyvenime. Kitais žodžiais, jokia vyriausybė neturi išskirtinės valdžios jo ar jos, taip pat asmens nuosavybės atžvilgiu. Būdamas tik vienos valstybės pilietis, kaip rašoma viename tinklalapyje, priklausai vien nuo jos valdžios malonės. Jei dėl tam priežasčių atsiduri už grotų ar konfiskuojamas tavo turtas, turi kliautis savimi, kitu atveju galėtum prašyti kitos valstybės, kurios pasą taip pat turi, pagalbos.
Ten pat pateikiamas pavyzdys, kaip dviguba pilietybė išsaugojo daugelio žmonių gyvybes. Antrojo pasaulinio karo metais daugybė žydų išvengė koncentracijos stovyklų, mat įvairių šalių diplomatai kiek išgalėdami dalijo jiems papildomus pasus. Per neseniai Egipte vykusią revoliuciją nutiko priešingai – norintieji kaip tik negalėjo išvykti, mat jų pasai atverdavo kelius nebent į šalis, kurios pačios buvo apimtos neramumų, pavyzdžiui, Sirija. O jei kas turėjo dvigubą pilietybę, nesunkiai paliko konflikto zoną.
Iki XIX amžiaus valstybės nuspręsdavo, kuriuos asmenis laikyti savo piliečiais, ir retai pripažindavo kitas jų turimas pilietybes. Panašiai nebuvo pripažįstama savų piliečių teisė atsisakyti paso be specialaus leidimo. Ilgainiui nusprendus, kad dviguba pilietybė tik kels diplomatines problemas, vis daugiau vyriausybių ėmė ją drausti ir atimti pasus iš žmonių, pasižadėjusių kitai valstybei, ar net juos ištremti. Kone visuotinai sutarta, kad keleriopia pilietybė kenkia draugiškiems santykiams tarp tautų ir asmens gerovei. Būta tik kai kurių išimčių, pavyzdžiui, gimdami kitos valstybės pilietybę gavę amerikiečiai galėdavo išlaikyti JAV pasą.
1930-aisiais pasirašyta Hagos konvencija pirmoji iš daugiašalių sutarčių apibrėžė tam tikrus pilietybės reikalus, pavyzdžiui, dvigubos pilietybės ribojimą pagal esminį principą, kad valstybės pačios turi reglamentuoti, kokius reikalavimus atitinkantys žmonės yra jos piliečiai. Mažinti dvigubos pilietybės atvejų numatė ir 1963 metų Europos Tarybos konvencija „Dėl dvigubos pilietybės atvejų sumažinimo ir karinės prievolės įsipareigojimų asmenims, turinčių kelias pilietybes“.
Bet antros kartos imigrantams vis dažniau turint po du pasus, Prancūzija, Italija ir Nyderlandai jos Pirmuoju protokolu panaikino reikalavimą natūralizuotiems piliečiams atsisakyti kilmės pilietybės. Dar po keliolikos metų pasirašytas Antrasis protokolas sušvelnino pilietybės įgijimo sąlygas ekonominiams migrantams, nuolat gyvenantiems Europos Tarybai priklausančioje valstybėje.
Naujausia „Europos konvencija dėl pilietybės“ neberagina mažinti dvigubos pilietybės atvejų. Leidžiama išlaikyti ne vieną pilietybę vaikams, kurie jas gauna gimdami, ir asmenims, kurie tokioje situacijoje atsiduria dėl santuokos. Požiūris į keleriopą pilietybę švelnėja dėl tarptautinio dėmesio žmogaus ir ypač migrantų teisėms, mat, viena vertus, pastarieji siekia išlaikyti ryšius su gimtine, kita vertus, priimanti valstybė siekia juos integruoti į savo visuomenę. Europos šalyse po truputį švelnėja natūralizacijos sąlygos. Situaciją keičia ir gausėjančios mišrios santuokos.
Keno Mayerio/Flickr nuotr.
Migrantų integracijos politikos indeksas (MIPEX), išrikiuojantis dešimtis valstybių pagal jų nuostatas dėl dvigubos pilietybės, rodo, kad vienos griežčiausių politikų laikosi Lietuva (34 vieta iš 38 vertintų šalių, žemiau – tik Kipras, Latvija ir Turkija). Konstitucija ir Pilietybės įstatymas nurodo, kad Lietuvos pilietis kitos valstybės paso negali turėti, išskyrus tam tikrus atvejus. Dviguba pilietybė leidžiama asmenims, ištremtiems ar pasitraukusiems okupacijos metais, ir jų palikuonims; asmenims, kitos valstybės pasą gavusiems gimus ar įvaikinus (tik iki 21 metų) arba susituokus; pabėgėliams; Lietuvos piliečiais išimties tvarka tapusiems žmonėms.
Pasas už 200 tūkst. dolerių
Ne vienos valstybės piliečiu asmuo būna dėl įvairių priežasčių (jei jų įstatymai leidžia), kartais – net pats to nesiekdamas. Vienas paprasčiausių būdų gauti dar vieną pasą – natūralizacija ne kilmės šalyje, kur žmogus būna išgyvenęs tam tikrą laiką (pavyzdžiui, Vokietijoje – aštuonerius, o Šveicarijoje – net 12 metų, Singapūras reikalauja atlikti dvejų metų karinę tarnybą).
Du pasus ne savo noru gali gauti skirtingų valstybių piliečiams gimęs vaikas, taip pat – jei susikerta ius sanguinis ir ius soli (pilietybės pagal kilmę ir gimimo vietą) principai. Pastarasis galioja kone visose Šiaurės ir Pietų Amerikos valstybėse, su apribojimais, kuriais nuspręsta pažaboti gimdymo turizmą, – Australijoje, PAR, kai kur Europoje ir Azijoje. Jei kūdikis pasaulį išvysta trečioje šalyje, kur laikomasi ius soli principo, pasų gali padaugėti iki trijų. Panašiai kitos valstybės piliečiu gali tapti įvaikintas mažylis.
Keletas valstybių (pavyzdžiui, Iranas) pasus iškart išduoda savų piliečių sutuoktiniams (ius matrimoni principas) ar bent jau sutrumpina natūralizacijos terminą. Esama ir mums mažiau įprastų pilietybės gavimo būdų: dėl tikėjimo (Izraelyje galioja Grįžimo įstatymas, numatantis galimybę iš kitų kraštų persikeliantiems žydams greičiau gauti šios šalies pasą) ar užimamų pareigų (ius oficii principas taikomas Vatikane). Pasą galima ir tiesiog… nusipirkti – visai teisėtu keliu. Austrija, Kipras, Dominika, Sent Kitsas ir Nevis pilietybę gali suteikti automatiškai už solidžias investicijas į šalį, pavyzdžiui, Sent Kitse ir Nevyje reikia neatlygintinai skirti cukraus pramonei bent 200 tūkst. dolerių arba pusantro karto daugiau investuoti į nekilnojamąjį turtą.
Nors bemaž 100 valstybių pripažįsta keleriopą pilietybę, tai yra labiau komplikuotas dalykas nei būtinybė nepamiršti keliaujant susirinkti visus pasus. Belgija, Čekija, Graikija, Islandija, Italija, Kipras, Liuksemburgas, Malta, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Suomija, Švedija, kaip ir dešimtys ne Europos valstybių, dvigubą pilietybę leidžia. Pakistanas – tik su 16 valstybių.
Bet dauguma šalių, net toleruodamos kelis pasus, numato įvairias išlygas. Pavyzdžiui, kelios pilietybės leidžiamos tik vaikams, gavusiems jas gimus, ir kraujo ryšį su atitinkama valstybe pagrindusiems piliečiams. Kitur apribojamos tam tikros teisės, pavyzdžiui, Australija, Egipas ir Izraelis „ne gryniems‟ piliečiams neleidžia būti išrinktiems į parlamentą. Pietų Amerikos valstybės pasą įgiję ir ten įsikūrę ispanai gimtinėje teisiškai nelaikomi piliečiais, kol negrįžta jon gyventi.
Kai kurios valstybės keleriopą pilietybę toleruoja, aktyviai jos neskatindamos, kitos kaip tik vertina palankiai, nes taip esą žmonėms lengviau keliauti ir imtis verslo užsienyje.
Baigalo Byambos/Flickr nuotr.
Vienos valstybės, gavus antrą pasą, automatiškai atima pilietybę, o kitos, priešingai, draudžia jos atsisakyti (Argentina, Bolivija, Kosta Rika, Haitis, Iranas, Šiaurės Korėja, Tailandas) arba taiko sudėtingas procedūras. Dėl to kitos valstybės taiko lengvatas. Vokietija reikalauja, kad ne ES ar Šveicarijos piliečiai, gaudami vokišką pasą, atsisakytų kito, bet meksikiečių vaikams daroma išimtis, nes jiems tai neleidžiama.
Išimčių sulaukia ir nemažai garsių asmenų, pavyzdžiui, politikai. Bene žinomiausias pavyzdys – buvęs aktorius ir Kalifornijos gubernatorius Arnoldas Schwarzeneggeris, paprašęs išsaugoti jam gimtosios Austrijos pilietybę, nors šiaip kitos valstybės pasą gaunantys žmonės austriško automatiškai netenka. Kadenciją baigęs Lietuvos ir dabartinis Estijos prezidentai Valdas Adamkus bei Toomas Hendrikas Ilvesas buvo natūralizuoti JAV piliečiai, bet dėl šių pareigų abu antrųjų pasų atsisakė.
Kur gydytis ir atlikti karinę tarnybą?
Vis tik dauguma valstybių neleidžia tuo pačiu metu būti ir jų, ir kitų šalių piliečiais. Įdomi detalė – Monake, kuris laikosi tokios politikos, net 78 proc. iš 36 tūkst. oficialių gyventojų yra užsieniečiai. Šiame ir šiame puslapiuose nurodyta, kokios politikos laikosi įvairios šalys.
Keleriopos pilietybės kritikai turi nemažai argumentų. Toks žmogus esą elgiasi nelojaliai savo gimtinės atžvilgiu ir atitrūksta nuo jos visuomenės, gali veikti priešingai pasą išdavusios valstybės interesams ar net kelti grėsmę saugumui, o pats gali turėti problemų pretenduodamas į poziciją, kuriai saugumo sumetimais reikia patikrinti jo praeitį. Leidžiant turėti daugiau nei vieną pilietybę, esą sumenksta šio instituto reikšmė. Kyla klausimų ir dėl dalyvavimo politiniame gyvenime, balsavimo, sveikatos apsaugos, karinės tarnybos, jei bent vienoje valstybėje iš suteikusiųjų pilietybę ji privaloma.
Daugiau nei vienas pasas asmeniui gali sukelti ir kai kurių keblumų, pavyzdžiui, mokesčių srityje, jei juos teks sumokėti kiekvienai valstybei. Be to, keliaujant ar keičiant gyvenamąją vietą reikia pasidomėti vietos įstatymais – kas žmogui bus neprivaloma kaip vienos šalies piliečiui, gali tapti privaloma kaip kitos šalies piliečiui.
Priešinga stovykla atkerta, esą kelių pasų savininkas visomis piliečio teisėmis galėtų naudotis tik šalyje, kur tuo metu oficialiai gyvena. Balsuoti net ir keliose valstybėse rinkėjai gali tik po vieną kartą, tad jo balsas esą menkai lemtų. Karinės tarnybos vietą siūloma pasirinkti pačiam asmeniui.
Eglė Digrytė
Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.
Euroblogas.lt 
Vienas atsakymas į “Už dano ištekėjusi lietuvė: „Nenoriu, kad vaikai turėtų atsisakyti Lietuvos pasų‟”
[…] Už dano ištekėjusi lietuvė: „Nenoriu, kad vaikai turėtų atsisakyti Lietuvos pasų‟ […]
PatinkaPatinka