Moderniausioje karvių fermoje Kosta Rikoje − karvės iš Europos
Alejandro Urbinos karvių ūkis, nuotr. iš asm. albumo
„Brolis pasiūlė pradėti pienininkystės verslą, o aš sutikau. Tuo metu nei jis, nei aš nieko neišmanėme apie karves ar darbą fermoje, tad mums būtinai reikėjo modernių technologijų, kad sumažintume galimų klaidų tikimybę dėl mūsų nemokšiškumo“, − sako buvęs informacinių technologijų (IT) specialistas, Kosta Rikos nacionalinio laikraščio redaktorius, o dabar jau karvių augintojas Alejandro Urbina.
Vienas pirmųjų pradėjęs kurti tinklalapius savo šalyje, vėliau pasukęs gyvenimą 180 laipsnių kampu ir tapęs nacionalinio šalies laikraščio (www.nacion.com) vyriausiuoju redaktoriumi, šiandien jis yra daugiau nei šimto karvių savininkas, kurios pagamina daug daugiau pieno nei kitos šalies karvės pagal vidutinius Kosta Rikos rodiklius.
Ūkininko karvės pagamina 10 000 kg pieno per metus, o Kosta Rikos vidurkis yra 5110 kg per metus. Lietuvoje primilžis svyruoja apie 7-8 tūkst. per metus.
Alejandro Urbina su karve Umberta, nuotr. iš asm. albumo
– Kodėl karvių ferma? Kaip visas prasidėjo?
– Prieš 15 metų mano brolis ir aš buvome nusipirkę mažą 30 hektarų sklypą, kuris buvo gana retai naudojamas. Jis man tiesiog pasiūlė pradėti pienininkystės verslą, ir aš sutikau. Tuo metu nei jis, nei aš nieko neišmanėme apie karves ar darbą fermoje, todėl mums būtinai reikėjo modernių technologijų, kad sumažinti galimų klaidų tikimybę dėl mūsų nemokšiškumo.
– Koks technologijų vaidmuo karvių fermoje šiandien? Kuo ji išsiskiria iš kitų?
– Mūsų karvės turi elektronines ausies įsagas (sensorius), kurios suteikia mums visą informaciją apie karvės elgesį ir savijautą. Šiose sensorinėse žymėse yra akcelerometras ir du temperatūros jutikliai. Trumpai tariant, maršrutizatorius (angl. router) surenka visą informaciją iš karvių ir siunčia naujus duomenis į mūsų kompiuterius, o iš jų į Olandiją patvirtinti. Olandų bendrovė apdoroja duomenis ir paskelbia rezultatus serveryje, kuriuos galime naudoti.
Grafikas, rodantis karvių savijautą
– Kaip pagerėjo gyvenimas karvėms, naudojant šias modernias technologijas?
– Visų pirma reikėtų kalbėti apie mitybą. Mes žinome, kiek kiekviena karvė praleidžia laiko ėsdama, atrajodama, ilsėdamasi ar vaikščiodama. Remiantis šiais duomenimis yra suskaičiuojamas maitinimo faktorius, todėl matome, kokį poveikį duoda tam tikros dietos. Šie skaičiai labai svarbūs paruošiant tinkamą ėdesį karvėms.
Kai karvė suserga, mūsų sistema tuoj pat atpažįsta karvės elgsenos pakitimus, o mes netrukus būname informuoti. Tai leidžia pradėti karvės gydymą anksčiau, užkirsti kelią gyvūno ligos plitimui komplikacijoms.
Viena svarbiausių fermos aspektų yra karvių dauginimasis. Šiam reikalui naudojame dirbtinį apvaisinimą ir embrionų implantus. Kad šis metodas veiktų, privalu stebėti, kuomet karvės kūno temperatūra pakyla. Ausų įsagos siunčia šią informaciją, tad žinome, kuomet yra geriausias laikas apvaisinti ir taip išlaikyti didesnį nėštumo dažnį.
Karvės yra melžiamos tris kartus per dieną. Mūsų sistema kaupia informaciją, kiek pieno davė kiekviena karvė, koks yra pieno srauto greitis per minutę bei elektrinis pieno laidumas.
Jaunieji fermos nariai − veršiukai − yra atskiriami nuo karvių praėjus valandai po gimimo. Neleidžiame motinai pradėti jo maitinti, kadangi turime tai daryti patys nuo pat pirmų gyvenimo akimirkų dėl kelių priežasčių: pieno kokybės, sėkmingo veršiuko augimo ir tinkamo informacijos rinkimo. Naudojame automatinį „maitintoją“ (robotuką), kuris identifikuoja kiekvieną veršiuką jam priėjus ėsti (kiekvienas ant kaklo turi elektroninę apykaklę). Atpažinus veršiuką, robotas prideda tinkamą dozę pieno miltelių į maišytuvą, vandens, specialių priedų. Maišoma keletą sekundžių, pašildoma iki tinkamos temperatūros ir pateikiama veršiukui. Tai sumažina darbo išlaidas, o visų svarbiausia, veršiukai gauna tai, ko labiausiai reikia − nei mažiau, nei daugiau.
Karvių ūkis, nuotr. iš asmeninio albumo
– Kaip manote, ar ši sistema gali būti pritaikyta kitoms fermoms? Jei taip, kokie būtų pagrindiniai žingsniai?
– Sistema gali būti įdiegta beveik visose karvių fermose. Reikia šiek tiek techninės ekspertizės ir interneto prieigos fermoje. Jei karvės nėra tvarte, išorinės antenos taip pat privalo būti įdiegtos. Darbuotojų mokymas taip pat labai svarbus žingsnis, juk vienas lauke − ne karys. Kitas labai svarbus aspektas − statistikos analizė. Skaičiai ir visa informacija yra bevertė, jei ji nėra apdorojama žmonių ir nėra priimami sprendimai.
Kiekviena karvė turi ne tik numerį, bet ir vardą, priklausantį nuo mėnesio ir dienos, kada gimė, nuotr. iš asm. albumo
– Ar ferma naudoja kokias kitas technologijas, kurios padeda pagerinti verslą?
– Taip, turime meteorologinę stotelę, kuri matuoja vėjo greitį, santykinį oro drėgnumą bei temperatūrą. Remdamiesi šia informacija žinome, kada oro temperatūra per daug pakyla − tuomet tvarte įsijungia oro maišytuvai. Dėl per didelio karščio karvės patiria stresą ir gamina mažiau pieno. Kadangi mūsų ferma yra gana vėjuotoje vietoje, pasistatėme vėjo turbiną, kuri gamina 50 proc. visos sunaudojamos elektros. Kitais metais sieksime visų 100 proc.
Taip pat importuojame embrionus iš Vokietijos („German Brown Swiss“). Embrionai yra implantuojami kosta rikietiškoms karvėms. Šiuo būdu pagerinome mūsų bandos genetinį potencialą per daug trumpesnį laiką − dvi kartas vietoj septynių ar aštuonių. Žinoma, galėtume importuoti pačias karves, tačiau adaptacijos procesas ir transportavimas būtų rizikingas žingsnis. Veršiukai, jau gimę fermoje, nereikalauja adaptacijos, kadangi jie gimsta jau mūsų sukurtoje aplinkoje.
Galų gale kartu su visais darbuotojais komunikuojame naudodami „WhatsApp“ išmaniąją programėlę, net tuomet, kai visi esame fermoje. Prireikė laiko darbuotojams paaiškinti komunikacijos svarbą.
– Bendrai kalbant, ar verta įvairioms kompanijoms investuoti ir vytis technologijas?
– Globaliame pasaulyje visoms paslaugų ar prekių įmonėms reikia pagerinti savo produktyvumą tam, kad galėtų konkuruoti. Jei vykdomi procesai yra efektyvūs, technologijos gali duoti neįtikėtinų rezultatų. Pienininkystė visuomet buvo labai daug laiko reikalaujanti veikla. Viena vertus, tai reikalauja asmeninio pasišventimo ir nuolatinio buvimo toje aplinkoje. Tačiau turėdamas duomenis ir statistiką, kurią renkame naudodamiesi technologijomis, galiu būti daug lankstesnis ir keliauti, o tuo pačiu išlaikyti ryšį su ferma, su darbuotojais.
Aurelija Skikaitė
-
- Karvės tvarte, Alejandro Urbinos nuotr.
-
- Alejandro Urbina su karve Umberta, nuotr. iš asm. albumo
-
- Veršiukai su apykaklėmis, kurios renka ir siunčia informaciją, A.Urbinos nuotr.
-
- Alejandro Urbinos karvių ūkis, nuotr. iš asm. albumo
-
- Grafikas, rodantis karvių savijautą
-
- Karvių šėrimo vieta, nuotr. iš asm. albumo
-
- Karvių ferma iš toli, nuotr. iš asm. albumo
-
- Ką tik gimęs veršiukas, Alejandro Urbinos nuotr.
-
- Karves reikia ne tik prižiūrėti, bet ir kasdien kalbinti, sako A. Urbina, nuotr. iš asm. albumo
-
- Melžiamos karvės, A. Urbinos nuotr.
-
- Melžimo aparatai matuoja ne tik pieno kiekį, bet ir pieno srautą bei kokybę, A. Urbinos nuotr.
-
- Karvės šeriamos ėdalu, kuriame yra joms tuo metu reikiamų priedų, A. Urbinos nuotr.
-
- Kiekviena karvė turi ne tik numerį, bet ir vardą, priklausantį nuo mėnesio ir dienos, kada gimė, nuotr. iš asm. albumo
-
- Karvių ūkis, nuotr. iš asmeninio albumo
Visi, norintys pamatyti tiesioginę transliaciją iš fermos, kurią A. Urbina seka kelionių metu ir ne tik, ras prisijungę čia:
Tinklalapio adresas: ft1615.myfoscam.org:1948
Prisijungimo vardas: Guest
Prisijungimo slaptažodis: guest
Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.
Euroblogas.lt 
Vienas atsakymas į “Moderniausioje karvių fermoje Kosta Rikoje − karvės iš Europos”
[…] Euroblogas.lt taip pat nukels jus į Kostą Riką, į moderniausią karvių fermą šalyje. Buvęs nacionalinio laikraščio redaktorius nusprendė imtis žemės ūkio verslo ir pasinaudodamas europietiškomis technologijomis sukūrė moderniausią ūkį. Kaip internetu sužinoma, jog karvė serga, skaitykite šiame straipsnyje. […]
PatinkaPatinka